Patristikos filosofija

Vakarų viduramžių filosofija1 plėtojo krikščionišką filosofiją ir rėmėsi Bažnyčios Tėvų darbais. Šis Bažnyčios Tėvų mokslas buvo pavadintas patristika2. Jis apima II – VII amžius ir pagal uždavinius skirstomas į apologetinę ir sisteminę filosofiją. Dvejopas jis buvo dėl to, kad pirmieji filosofiniai krikščionių bandymai kilo iš dvejopų paskatų: vidinių ir išorinių. Filosofija, viena vertus, turėjo ginti tikėjimą nuo išorės priešininkų ir šiems parodyti, kad ji atitinka proto reikalavimus: tai buvo apologetų uždavinys. Kita vertus, vidiniam bendruomenės naudojimui buvo būtinas vientisas ir nuoseklus pažiūrų išdėstymas: tai buvo sistemintojų uždavinys. Apologetai tobulino krikščionių doktrinas, atsižvelgdami į ginčus ir poreikius, todėl neišvengė fragmentiškumo. Tuo tarpu sistemintojai stengėsi aprėpti krikščioniškojo požiūrio į pasaulį visumą, ir būtent jie nužymėjo pagrindinius krikščioniškosios filosofijos raidos etapus.
Pirmuosiuose veikaluose buvo ginamas tikėjimas, įrodinėjama krikščionybės intelektualinės ir etinės vertybės bei jos pranašumai prieš pagonišką filosofiją. Apologetai buvo pirmieji rašytojai, kurie, laikydamiesi Evangelijos, aiškino filosofinius klausimus. Vėliau Bažnyčios Tėvai savo pastangas skyrė teorijai, nuosekliam pažiūrų išdėstymui, krikščioniškos filosofijos sistemų kūrimui.
Pagal atsiradimo vietą patristikos filosofija skirstoma į Rytų ir Vakarų filosofiją, t. y. į Graikų Tėvų3 ir Lotynų Tėvų (rašiusių lotyniškai). Rytuose svarbiausias centras buvo Aleksandrija, garsėjusi savo Katechetų mokykla. Vakaruose filosofijos sostinė buvo Roma, tačiau ir kolonijos, pirmiausia Afrikoje, davė iškilių mąstytojų.
Rytų ir Vakarų patristikos skyrėsi ne tik geografija, kalba, bet ir tradicija. Graikų Tėvai dirbo aplinkoje, kur vyravo polinkis į filosofines spekuliacijas, kur dar buvo stipri helenistinės filosofijos įtaka. Jie pirmieji pritaikė graikų filosofinius terminus ir tapo pirmaisiais filosofijos sistemintojais. Lotynų Tėvai buvo priešiškai nusiteikę graikų filosofijos atžvilgiu ir čia ilgą laiką vyravo apologetika. Tačiau Vakaruose atsiradusi pirmoji krikščioniška filosofijos sistema buvo savita ir mažai paveikta graikų kultūros.
1. Tapti savarankiška ir atsiskirti nuo pagoniškų filosofijų įtakos.
2. Kuo tiksliau atitikti krikščionių tikėjimą.
Patristikos laikotarpiu filosofija praėjo keturis vystymosi etapus:
1. Gnosticizmą – mėginimą krikščionių tikėjimą paversti pažinimu (II a. vid.– III a. pr.). Nekrikščioniška...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!