Pavojingų atliekų tvarkymas

Ignalinos AE yra didžiausias potencialus radioaktyviosios taršos šaltinis Lietuvoje. Kietosios radioaktyviosios atliekos, susidarančios elektrinės eksploatavimo metu, rūšiuojamos pagal radioaktyvumą ir saugomos specialiose saugyklose.
Elektrinės eksdplotacijos metu per metus susidaro apie 2100 m3 įvairių radioaktyvių atliekų (nevertinant panaudoto branduolinio kuro), iš kurių 1100 – 1200 m3 yra kietosios atliekos, laikinai saugomos Ignalinos AE teritorijoje esančiuose saugyklose – gelžbetoniniuose pastatuose 155, 155/1, 157 ir 157/1. VATESI išduotoje Ignalinos AE 1-ojo bloko eksplotavimo licencijoje viena iš sąlygų yra ta, jog turi būti atlikta detali eksplotuojamų kietų radioaktyviųjų atliekų saugyklų saugos analizė.
Radioaktyviaisiais nuklidais užterštas dumblas iš nuotekų valymo įrenginių laikomas karjere. Per metus susikaupia 0,4-0,65 GBq dirbtinių radionuklidų. Be to, Ignalinos AE gamtinė aplinka patiria intensyvų fizinį (šiluminį) bei cheminį poveikį. Didžiausias Ignalinos AE poveikis gamtinei aplinkai yra Drūkšių ežere, AE gamybinės aikštelės ir santykinai lokalizuotomis vietomis regiono ir ežero baseino teritorijose, aplinkinio regiono landšaftų kompleksuose. Fizinis, cheminis ir radiacinis Ignalinos AE poveikis gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui už Drūkšių ežero baseino ribų yra nedidelis.
Radioaktyviosios atliekos taip pat susidaro ir pas smulkiuosius atliekų gamintojus – visus atliekų gamintojus, išskyrus branduolinės energetikos objektus (atominę elektrinę, branduolinių medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų saugyklas, jų perdirbimo objektus ir radioaktyviųjų atliekų galutinio laidojimo įrenginius kapinynus).
Radioaktyviosios atliekos – tai nenumatomi tolesniam naudojimui panaudotas branduolinis kuras ir kitos medžiagos, užterštos radionuklidais arba turinčios jų savo sudėtyje, kai radionuklidų koncentracijos arba jų aktyvumas viršija nebekontroliuojamuosius (švarumo) lygius.
Pagrindinis radioaktyviųjų atliekų tvarkymo tikslas– tvarkyti radioaktyviąsias atliekas taip, kad dabar ir ateityje būtų apsaugotas žmogus, visuomenė ir aplinka nuo neigiamo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.
H1 - Sprogstamosios: medžiagos ir preparatai, kurie nuo liepsnos gali sprogti arba kurie yra jautresni smūgiui ar trinčiai negu dinitrobenzenas
H2 – Oksiduojamosios: medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su kitomis medžiagomis, ypač degiomis, sukelia stiprią egzoterminę reakciją
H3-A Labai degios:
– skystos medžiagos ir preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė negu 21 °C (įskaitant itin degius skysčius),
– medžiagos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!