Peterburgo modernas

Interjero dizainas III k. IIsem.
PETERBURGO MODERNAS
Įžanga. XIX – XX amžių sankirta Rusijos kultūriniame gyvenime – tai savarankiškų filosofinių minčių prabudimas, poezijos suklestėjimas, estetinio pojūčio išryškėjimas, religiniai sąjūdžiai. Greta visų šių pokyčių Rusijos architektūroje trumpam laikui pasirodė modernas, kurio palikimas iki galo dar nesuprastas, o jo trumpalaikiškumas ir reikšmė vis dar interpretuojama. Visą XIX a. antrąją pusę dailininkai, menininkai, kritikai laukė naujo stiliaus atsiradimo, kuris pakeistų ir taip jau nusibodusį kultūrinį gyvenimą. Tačiau atsiradusių naujų formų niekas nepriėmė, o centrinės Europos šalių kritika jas apšaukė niekingomis ir skubotomis. Toks nepasitikėjimas nauju stiliumi kaip tik iššaukė jo akivaizdų individualumą. 1900 m. Tarptautiniame architektų kongrese architektas Otcenas pareiškė: “Mūsų menas yra per daug šventas, kad tarnautų tokiems akiplėšiškiems mados reikalavimams“. Tačiau, nors ir keista, pats Otcenas pirmasis naująjį stilių vėliau pavadino „Didžiąja prancūzų revoliucija“, kuri išliko atminty kaip iššūkis kasdienei gyvenimo tėkmei.
Tuo metu Europos architektūroje buvo išskirta keletas regioninių „stilių“ – pavyzdžiui, „senasis angliškas“, „neonormandiškasis“, „baskų“, „zakopanės“. Taip pat „suomiškasis“ ir „skandinaviškasis“ modernas, kuris ir padarė įtaką to laiko Pabaltijui ir Peterburgui. Pastarosios atšakos vadinamos „šiaurietiškuoju modernu“. Visus šiuos stilius jungia ryškus „nacionalinis – romantinis“ koloritas.
Visų pirma, moderno stilių architektūroje jungia natūralių statybinių medžiagų panaudojimas – vietinės kilmės akmens ir medžio. Šias medžiagas tuometiniai meistrai naudojo labai tapybiška, plastiška, ar net „rūsčia“ akmens ir medžio faktūra, kartais apjungdami i bendrą derinį, kuris primena Šiaurės miškus ir uolas. Tačiau net naudojant tik vieną medžiagą, architektūra įgauna romantinį pavidalą ir regioninį charakterį. „Šiaurietiškiems“ statiniams būdingas asimetriškumas, pabrėžtas sunkiasvoriškumas (tarytum pritvirtinimas prie žemės), plastiškumas. Taip pat architektūrinėms kompozicijoms buvo naudojamos iš seniau žinomos plytos, blokinis mūrijimas, sienų dekoravimas reljefais, naudojant aptaškymo techniką.
„Šiaurietiškame moderne“ įsitvirtino ypatinga detalių ir formų sistema. Kaip sudėtingi deriniai, keleto įpjautų vienas į kitą formų, statėsi bokštų pynimai ir stogai. Balkonai lyg išdygdavo iš erkerių. Tokia kompozicija išryškėjo bendras siluetas. Architektūra perteikdavo tokį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!