Pinigų politika ir infliacija

Pinigų politika yra laikoma gana svarbia ir reikšminga šalies vykdomos ekonominės politikos dalimi. Tik griežtos ir pilnavertės pinigų politikos dėka galima ryškiai pagerinti pagrindinius šalies makroekonominius rodiklius. Yra išskiriama begalė pinigų politikos tikslų: nacionalinio produkto gamybos skatinimas, nedarbo ir infliacijos lygių kilimo stabdymas, finansų rinkos plėtros skatinimas, integracijos į tarptautines organizacijas lengvinimas, banko įsipareigojimų padengimo aukso ir konvertuojamosios užsienio valiutos atsargomis užtikrinimas ir kt. Tačiau galutiniu ir svarbiausiu pinigų politikos tikslu laikomas kainų stabilumo pasiekimas ir išlaikymas, nes tik aukštas, be įtampos ir kiek galima labiau pamatuotas kainų stabilumo lygis laikomas sveiku ekonomikos augimo pagrindu.
Darbo tikslas: Atskleisti pinigų politikos ir infliacijos sampratą.
• Atskleisti infliacijos sampratą bei jos formas.
• Atskleisti infliacijos priežastis.
• Internetinių šaltinių analizė.
1. Pinigų politika
Pastaraisiais dešimtmečiais makroekonomikos mokslo teoretika daugiau ar mažiau ėmė sutarti, kad už visumines paklausos, o kartu ir infliacijos stabilizavimą turi būti atsakingi centriniai bankai, vykdantys pinigų politiką, o ne iždo politikos vykdytojai, kadangi pastarieji dėl politinių priežasčių (biudžetus tvirtina ir keičia parlamentai) negali operatyviai priimti sprendimų dėl išlaidų didinimo ar mažinimo. Todėl šiuolaikinės žiniasklaidos dėmesio centre kur kas dažniau atsiduria didžiųjų pasaulio šalių centrinių bankų vadovai, kurie savo sprendimais reguliuoja tiek savo šalių, tiek ir viso pasaulio ekonomikos pulsą.
Centriniai bankai savo didžiulę įtaką ekonomikai daro keisdami vadinamąsias oficialiąsias palūkanų normas, t.y. trumpalaikes pinigų rinkos palūkanų normas, kuriomis labai trumpam (nuo vienos nakties iki kelių savaičių) skolina pinigus bankams.
Pirmieji Lietuvos banko žingsniai pinigų politikos link siejami su laikinųjų pinigų įvedimu (1992 m. Gegužės mėn.) ir Lietuvos pasitraukimu iš rublio zonos ( /K u o di s_Vetlov_2002.pdf ). Šiuos žingsnius tuomet skatino ne tik Lietuvos valstybės atkūrimas, bet ir būtinybė stabilizuoti šalies makroekonominę padėtį. Įvesdamas dabartinę nacionalinę valiutą – litą (1993 m. Birželio 25d.), Lietuvos bankas sugriežtino pinigų politiką. Nuo lito įvedimo jo kursas kilo ir tai leido spėti, kad lito kursas buvo nepakankamai įvertintas. 1993 metais...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!