Kur prasideda ir baigiasi politikos mokslo ribos, ir kaip, t.y. kokiais metodais, tyrinėjame apibrėžtą sritį.
Tradiciškai politikos samprata kildinama iš antikinių mąstytojų Platono ir Aristotelio.
Platonas politiką siejo su idealios valstybės kūrimu, kuris savaime suteikia prasmę netobulam pasauliui.
Aristotelis, teigdamas, kad politika yra valstybės valdymo menas, pabrėžia, jog politika neišvengiamai apima ir praktinį žinojimą, kas visuomenei yra gėris ir kaip jį įgyvendinti. Politinis žinojimas atsako į klausimą, kaip žmonės turėtų gyventi, kokiomis taisyklėmis reikia vadovautis kolektyviniame gyvenime, kokia praktinė veikla ir institutai geriausiai tinka žmogiškajam tikslui pasiekti.
Aristotelis politiką laikė kilnia šviečiamąją veikla dėl jos visuomeninio, viešojo pobūdžio. Todėl politika yra visų mokslų mokslas, o kiti mokslai turi jam tarnauti.
Ši tradicija plėtojama naujaisiais laikais, kai įsitvirtina santykinė politinio ir nepolitinio takoskyra, brėžiama tarp viešųjų reikalų ir privataus gyvenimo.
Kaip savarankiška moderni disciplina, politikos mokslas savo specifinius bruožus įgijo XIX a. pabaigoje – XX a.
Septintajame XIX a. dešimtmetyje pradėjo formuotis aiškiai apibrėžtas savarankiškų politikos mokslų studijų laukas – valstybės, suprantamos kaip institucijų visumos ir turinčios juridinės bei politinės galios viršenybę, sisteminės studijos.
Kita definicijų grupė politiką aiškina valdžios, galios arba konflikto aspektu.
Visi visuomeniniai santykiai yra susiję su galia, įtaka, kontrole, autoritetu. Politika yra socialinis procesas, kuriam būdinga kova ir bendradarbiavimas naudojant galią, pasibaigiantis sprendimo priėmimu. Todėl politika yra universalus, visą apimantis reiškinys, esantis visur, kur susidaro valdžios santykiai ir konfliktai.
Amerikos politologo Haroldo Lasswello plačiai žinomas politikos apibūdinimas
„kas, ką, kada ir kaip gauna“ išplėtė politikos ribas nuo vyriausybės institutų iki elito, siekiant nustatyti, kaip ir kur priimami visuomenei privalomi sprendimai.
Politikos mokslas tiria valdančiųjų bei valdomųjų santykius ir priemones bei tikslus, kuriuos jie naudoja tiems santykiams įtvirtinti.
Politikos mokslo struktūra
Daugelyje pasaulio universitetų vyrauja departamentinis pasidalijimas į keturias
sritis :
politikos teorija;
lyginamoji politika;
tarptautiniai santykiai;
viešasis administravimas.
Politikos teorija
Ji dažnai sutapatinama su politine filosofija.
Politikos teorijos branduoliu laikoma valstybės teorijos, jungiančios penkias valstybės aiškinimo mokyklas :
pliuralistinę;
marksistinę;
racionalaus pasirinkimo, arba naujosios dešinės;
elito teorijas (kitaip – neostatizmas arba naujasis institucionalizmas);
neopliuralizmas.
Dėl...
Šį darbą sudaro 933 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!