Sociologija – mokslas apie visuomenę

Atliko: Neakivaizdinio sk, SMG. 2/3gr.
Sociologija yra socialinis mokslas, tiriantis visuomenes, susiformavusias dėl socialinių ir ekonominių pokyčių, prasidėjusių XVIII a. Dauguma sociologijos apibrėžimų nurodo, kad sociologija yra žmonių visuomenės, socialinio elgesio tyrimas. Tuo ignoruojamas faktas, jog žmonių visuomenė gyvuoja tūkstančius metų, tačiau sociologija kaip atskiras mokslas ėmė rastis tik XIX amžiuje. Tai reiškia, kad sociologijos radimąsi lėmė esminiai pokyčiai visuomenėje.
Socialinio pažinimo ypatumas
Sociologija, kaip ir kiti socialiniai mokslai, skiriasi nuo gamtos mokslų. Pirma, mes negalime tyrinėti socialinių faktų taip, kaip tiriami faktai fiziniame pasaulyje, nes socialiniai faktai, kitaip negu gamtos, nėra objektyvi, t.y. nuo mūsų nepriklausanti tikrovė. Priešingai, socialiniai faktai yra žmonių kuriama ir atkuriama, t.y. nuo jų veiklos priklausanti tikrovė. Antra, ne tik žmonės kuria visuomenę, bet ir visuomenė kuria žmones: jų tapatumą, vertybes, elgesį. Trečia, pati socialinė teorija dėl to yra neatskiriama socialinio gyvenimo dalis, nes ji negali atsiriboti nuo žmonių praktinės veiklos, neprarasdama savo objekto.
Sociologija kaip sąmoningumo forma
Amerikiečių sociologas P. Bergeris nurodo keturias sociologinio sąmoningumo (arba požiūrio) dimensijas.
1. Demaskavimas. Sociologinis požiūris - tai sugebėjimas matyti, kas vyksta už
socialinių struktūrų fasadų tai tiriamų socialinių sistemų apnuoginimas.
2. Nepagarbumas. Sociologas blaiviai, kritiškai vertina ir negarbina visuomenėje
pripažįstamų vertybių, tiesų, suvokia, jog kiekvienoje visuomenėje gyvuoja
oficialioji (respektabilioji) ir neoficialioji (nerespektabilioji) visuomenės.
3. Reliatyvizmas. Geografinis ir socialinis mobilumas modernioje visuomenėje
reiškia galimybes įvairiai traktuoti pasaulį.
4. Kosmopolitizmas. Sociologas yra žmogus, kuris domisi kitais kraštais, vidujai
atviras begalinei žmogiškųjų galimybių įvairovei (Berge P., 1995).
Sociologinė vaizduotė yra galėjimas matyti asmeninį gyvenimą platesniame istoriniame ir socialiniame kontekste. Terminą pasiūlė amerikiečių sociologas C. Wright Millsas: "(...) individas gali suprasti savo patyrimą ir įvertinti savo likimą, tik nustatydamas savo vietą jam tekusiame istoriniame laikotarpyje; jis gali žinoti savo galimybes gyvenime, tik siekdamas žinoti visu jį supančiu individu gyvenimo galimybes" (Light D., Keller S., Calhoun C., 1989). Pasak jo, asmeniniai rūpesčiai ir viešos problemos iš dalies sutampa ir persmelkia vieni kitus, formuodami platesnę socialinio bei istorinio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!