Kaip galimas sociologijos modernusis mokslas?

Sociologijos objektas ir istorija Terminas „sociologija“ sudarytas iš dviejų žodžių: lotynų k. „societas – visuomenė ir graikų k. „logos“ – mokslas, sąvoka. Visais laikais visuomenėse atsirasdavo žmonių, kurie norėjo suvokti visuomenėje vykstančių reiškinių bei įvykių priežastis. Todėl reikėjo mokslo, kuris tai išsamiai paaiškintų. Sociologijos gimimui įtakos turėjo politinė ir pramoninė revoliucijos. Jis kaip savarankiškas mokslas atsirado XIX a. Kiekvienas mąstytojas stengėsi atspindėti jo gyvenamojo laikotarpio visuomenės raida, principus, žmonių padėtį socialinėje sistemoje. Noras suprasti vsuomenėje vykstančių procesų reikšmę atsirado dar Antikinėje Graikijoje. Aristotelis savo veikale „Politika“ išdėstė samprotavimus apie žmonių socialinio gyvenimo principus ir būdus. Tačiau Aristotelio samprotavimuose yra nesklandumų, nes vietoj „visuomenės“ naudojo „valstybės“ sąvoką. Renesanso epochoje iškilo: Š.L. Montesquieu, A.R. Turgot, Ž.Ž. Rousseau ir kiti kurių teorijos tapo sociologijos teoriniu pamatu. Svarbus buvo Montesquieu, bandė įžvelgti įvykių gilumines priežastis. Laikomas sociologinės doktrinos pradininku. Žlugus racionalistinėms teorijoms buvo pradėti taikyti gamtos mokslų principai ir metodai. Vienas pirmųjų tokių buvo K.A. Saint-Smoni ir kartu su juo dirbęs A.Comte, kuris laikomas „sociologijos“ termino autorius. Siekė sukurti mokslą, kuri remtūsi objektyviais stebėjimais ir taptų teoriniu mokslu. Ch. Darwin evoliucijos teorija teigianti, kad žmogus ir gyvūnas turi panašumų tapo XIX a. antros pusės pagrindine teorija. Organinės sociologijos pradininkas – H. Spencer, kuris visuomenę suvokė kaip gyvą organizmą. Sociologams priskirtini ir K. Marx, F. Engels, Simmel, kuris bendravimo formas sistemino ir psichologiškai aprašinėjo istorinės raidos konekste. E. Durkheim tyrinėjo socialinę realybę, kurios elementai – socialiniai faktai, kurių visuma visuomenė. Siociologijos mokslui įtakos turėjo atskiri visuomeniniai mokslai ir jų raida: politikos, teisės, ekonomikos, gamtos mokslai ir filosofija. Modernioji sociologija atsiranda jau XIX a. antroje pusėje, kai atsiranda didieji mokslo laimėjimai, didelis Weber indėlis. Iškiriamos kultūros, švietimo, asmenybės, religijos sociologijos. Šio mokslo objektas formavosi sociologinių perspektyvų sąveikoje. Sociologijos objektas - visuomenė, jos struktūra, socialiniai sluoksniai, institutai. Ji svarbi paaiškinant priežastinius ryšius, kurie lemia socialinių reiškinių atsiradimą ar kitimą. Sociologai domisi kaip veikia socialinė žmonių bendruomanė, kaip gyvena individai joje, jų padėtį, atskleidžia žmonių elgesio socialinį būtinumą ir jo pasireiškimo priežastis. Moderniosios sociologijos atsiradimo praktinės priežastys Moderniosios sociologijos atsiradimui įtakos turėjo Weber ir Marx idėjos. Marx visuomet manė, kad atsirasti moderniom visuomenėm įtakos turėjo kapitalistinių ekonominių veiksnių plėtra. Kapitalizmas leido varžytis parduodant prekes, skatino naudoti naujausias technologijas gamyboje, ieškoti naujų rinkų. Kapitalizmas suvaidino pagrindinį vaidmenį kuriant šiandieninį pasaulį. Tačiau Weber samprotavo, kad modernioje socialinėje raidoje svarbiausi yra neekonominiai veiksniai, o socialinio ir ekonominio gyvenimo tvarkymas remiantis techninėmis žiniomis. Jo manymu svarbus mokslo ir biurokratijos poveikis, jis buvo įsitikinęs, kad racionalizacija stiprės visose gyvenimo srityse. Moderniosios sociologijos atsiradimui įtakos turėjo religiniai įsitikinimai, platesnės komunikacijos sistemos, rašto atsiradimas. Pokyčiams socialiniame gyvenime atsirasti padėjo ekonominė, politinė, kultūrinė įtaka. Pramonėje įtraukiamas mokslas, plečiama gamyba. Politika įtakojo visus visuomenės gyventojus, o ne jų dalį. Kultūroje papročiai tapo nebe tokie populiarūs, jie reikalavo racionalaus paaiškinimo, pasikeitė mąstymo turinys, idėjos. Atsirado lygybės, laisvės, brolybės idealai. Moderniaisiais laikais visuomenės tampa industrinėmis, t.y. gamyba pagrįsta naujausiomis technologijomis. Daugelis tokios visuomenės individų dirba gamyklose, įstaigose, paduotuvėse, o ne žemės ūkyje, kaip buvo įprasta. Daugiau atsiranda žmonių miestuose, todėl gyvenimas tampa anonimiškesnis. Žmonės pradeda labiau dalyvauti politiniame gyvenime ir valstybės valdyme, sumažinama pajamų nelygybė. Taip pat susiformavo nacionalinės valstybės, kurios aiškiai atskirtos sienomis, kuria įstatymus savo gyventojams. Industrializacija paspartino miestų augimą ir urbanizaciją. Dėl reikalingos didesnės darbo jėgos ir mažų miestelių neturto žmonės migravo į didžiuosius šalies miestus, tada pradedami skirti maži ir dideli miestai. Urbanizacijos forma – megapolis dabar naudojamas apibūdinti labai tankiai apgyvendintas teritorijas. Urbanizacija yra glaudžiai susijusi su ekonomikos ir politikos raida ir ji veikia visą socialinę sistemą. „ Miestietiško gyvenimo stiliaus aspektai tmpa bendrais visos šiuolaikinės visuomenės socialinio gyvenimo bruožais, o ne tik žmonių, kurie gyvena mieste.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!