Politikos mokslo raidos etapai

Iki pat XIXa. II pusės politikos mokslas nebuvo savarankiškas mokslas, o įėjo į kitų mokslų studijas: filosofijos, sociologijos, psichologijos, teisės ir istorijos. Tik XIXa. pabaigoje – XXa. politikos mokslas, kaip savarankiška disciplina, įgijo savo specifinius bruožus.
Tačiau mokslininkai nesutaria nuo kada rekėtų laikyti politikos mokslo, kaip savarankiško mokslo, atsiradimo pradžią. Vieni tvirtina, kad politikos mokslas yra vienas iš seniausių socialinių mokslų, kuris pradėjo formuotis jau senovės Graikijoje. Kiti šio mokslo pradininku laiko Niccola Machiavelli. Dar kiti politikos mokslo ptadžią skaičiuoja nuo 1948m., kada įvyko UNESCO suorganizuotas politikos mokslo specialistų kongresas. Jame buvo nutarta paremti savarankiško politikos mokslo idėją.
Taigi šio mano referato tikslas yra apžvelgti politikos mokslo raidą. Aptarsiu pagrindinius politikos mokslo raidos etapus, kuriuos išskyrė žymus amerikiečių politologas D. Easton. Tai būtų universalizmas, legalizmas, realizmas ir bihevioralizmas. Taip pat remsiuos J. Šmulkščio bei J. Novagrockienės tekstais apie politikos mokslo raidos etapus. Palyginsiu pastarųjų požiūrį į išskiriamus raidos etapus.
Taipogi referate bus paminėti mokslininkai bei mąstytojai, kurie turėjo didžiausią įtaką formuojant politikos mokslo sampratą.
Politikos mokslo raidos etapai
Anot G. Vitkaus, savarankiško politikos mokslo, arba politologijos, būtinumą suponavo valstybės ir pilietinės visuomenės atsiribojimo procesas, prasidėjęs XVI – XVIIIa. Vakarų Europoje. Žymaus vokiečių filosofo Hegelio suformuota pilietinės visuomenės sąvoka ir teoriniame mąstyme galutinai atskyrė, realybėje susiklosčiusią nepolitinę, privataus gyvenimo sferą nuo viešosios, politinės, kurioje svarbiausias vaidmuo tenka valstybei. Po to pradeda rastis nuodugnių politinės sferos tyrimų jau savarankiško mokslo pavidalu. Tačiau savaime suprantama, kad politika domino mokslininkus, mąstytojus ir anksčiau.
D. Easton išskyrė keturis politikos mokslo raidos etapus: universalizmą, legalizmą, realizmą bei bihevioralizmą. Šiuo išskaidymu remiasi ir Novagrockienė, rašydama apie politikos mokslo raidą. Tačiau ji prideda dar vieną etapą – pobihevioralistinį.
Taigi pirmasis etapas – universalizmas. Kaip jau minėjau įvade, politikos pažinimas plėtojosi kitų mokslų prieglobstyje. Politikos vertinimai buvo pateikiami filosofijos, teisės, sociologijos ir kitų mokslų darbuose. Pasak Šmulkščio, universalistai (arba dar kitaip filosofai) į politiką žiūrėjo ne...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!