Politiniai mokymai senovės Kinijoje: konfucionizmas ir daoizmas

Išvados.........................................................................................................
Literatūros sąrašas.......................................................................................
Įvadas
Mano rašto darbo tema :“ Politiniai mokymai Senovės Kinijoje: konfucionizmas ir daoizmas“. Manau, jog mano pasirinkta rašto darbo tema yra aktuali ir šiomis dienomis, nes šių dviejų Kinijos tradicijų kūrėjai nesiekė žmogaus būties ir pasaulio įvairovės įsprausti į dirbtines racionaliai išprotautas logines schemas, nepaisančias reiškinių savitarpio priklausomybės.
Rašto darbe aš nagrinėsiu daoizmo ir konfucionizmo ypatumus, jų reikšmingumą, bandysiu palyginti šias dvi svarbias Senovės Kinijos tradicijas, pateiksiu jų panašumus ir skirtumus.
KONFUCIONIZMAS
Pirmasis pripažintas Kinijos filosofas buvo Konfucijus (541 – 497 m. pr. Kr.). Konfucijus mokė, kad filosofo uždavinys – būti mokytam. Jo nuomone, svarbiausia žmogaus kaip visuomenės nario funkcija yra veikla. Todėl jis daug samprotauja apie valdymo principus, taisykles, asmenybės nukreiptumą į save ir išorines nuostatas kelyje į tobulumą. Konfucijaus mąstysenai, kaip ir vėlesniems jo sekėjams, būdingas demonstratyvus savęs menkinimas ir praeities tradicijų aukštinimas. Greta etinės ir estetinės problematikos, Konfucijaus mokyme svarbi vieta tenka socialinei filosofijai ir politinėms valstybės funkcionavimo, jos valdymo problemoms. Konfucijus buvo didis socialinės ir politinės filosofijos pradininkas, subtilus politinės diplomatijos žinovas. Politika jam neatsiejama nuo gyvenimiškos realybės ir tapati etikai. Pagrindiniais politinės veiklos principais jis skelbia aukštą dorovingumą, asmenybės atsakomybę už savo veiksmus.
Konfucionizmo religija užima unikalią vietą tarp pagrindinių pasaulio religijų, išsiskirdama iš jų ir neįprasta aukščiausios dieviškos esybės samprata, ir svarbiausio mokytojo Konfucijaus asmenybės statusu, ir vaidmeniu kinų kultūros istorijoje. Kai kurie tyrinėtojai apskritai nelinkę laikyti konfucionizmo religija – pirmiausia dėl to, kad jis nėra apibrėžiamas kaip savarankiška tam tikros dvasinės veiklos sritis su savomis vertybėmis ir tam tikromis apeigomis.Jis neturi savo teologijos, šventraščio, neturi atskiro dvasininkijos luomo, šventyklų. Pirmiausia taip yra dėl to, kad konfucionistų religinės pažiūros buvo neatsiejamos nuo valstybės ir šeimos gyvenimo, tai yra konkrečių etikos, politikos, švietimo klausimų sprendimo. Todėl dvasininkijos vaidmenį čia atliko pats imperatorius, karalysčių bei klanų vadovai ir oficialioji valdininkija. Konfucionizmą labiau tiktų vadinti ne tiek religija, kiek ritualizuota etika....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!