Politinis dalyvavimas: samprata ir rūšys

Kiek eilinis pilietis gali veikti valstybėje priimamus sprendimus, kaip ir kokiomis formomis jis gali išreikšti savo pritarimą ar nepritarimą valdančiųjų veiksmams, - šiuos politikos ir individo santykio klausimus gvildeno jau senovės graikų mąstytojai bei viduramžių filosofai.
Aristotelis teigė, jog „pilietį absoliučia prasme labiausiai apibrėžia dalyvavimas teisme ir valdyme“1. Ši idėja buvo realizuota graikų demokratijoje: „graikų demokratijos vizijoje pilietis yra visavertis asmuo, kuriam politika – natūrali socialinė veikla, griežtai neatskirta nuo likusio gyvenimo, ir kuriam valdžia bei valstybė – ar veikiau polis – nėra tolimos bei svetimos nuo jo atsiskyrusios esybės. Politinis gyvenimas yra tik harmoningos asmeninės egzistencijos tęsinys“2. Nors pilietybė tuo metu buvo išskirianti, o ne priskirianti, ir daugumai suaugusių gyventojų (moterims, vergams, metekams) nebuvo suteikiama, graikų valstybėje buvo įgyvendinami svarbiausi piliečių dalyvavimo politikoje principai. Tiek demokratijos, tiek politinio dalyvavimo raidoje labai svarbus vaidmuo atiteko natūralaus įstatymo ir prigimtinių teisių sąvokoms. Pastaroji skelbė, kad visi žmonės turi tam tikras teises, kurių niekas negali atimti. Viduramžiais paplito požiūris, kad demokratija yra liaudies valdymas, patikėtas monarchui, o liaudis lieka įstatymų leidybos valdžios šaltiniu. Pastarąjį principą naujaisiais laikais detalizavo John Locke. Tapęs populiariu, naujaisiais laikais sutarties principas reiškia, jog valstybė sukuriama, kad gintų piliečių teises, ypač pagrindinių teisių triadą: teisę į gyvenimą, teisę į laisvę ir nuosavybės teisę. Teisė į gyvenimą šiame kontekste reiškia ne tik fizinį saugumą, bet ir teisę nevaržomai tvarkyti savo gyvenimą: siekti užsibrėžtų tikslų, dalyvauti politiniame gyvenime, užsiimti bet kokia veikla, nepažeidžiančia kitų žmonių teisių, pareigą paklusti tik įstatymui. Pagal sutarties doktriną, jeigu valdžia nesilaiko sutarties sąlygų, liaudis gali nutraukti kontraktą ir išsirinkti kitą valdžią.
Nėra vieno visuotinai pripažinto politinio dalyvavimo apibrėžimo. Vieni autoriai apibrėžia politinį dalyvavimą plačiau: politinis dalyvavimas – veiksmai, kuriais eiliniai bet kurios politinės sistemos nariai veikia arba bando veikti jos veiklo rezultatus,3 kiti siauriau: politinis dalyvavimas – tai visa veikla, kuria laisvai ir tikslingai užsiima piliečiai, siekdami...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!