Pozityvizmas: pagrindinės problemos, požiūris ir atstovai

Švietimo epocha iš esmės nulėmė ir pozityvistinių pažiūrų formavimąsi XIX amžiuje Prancūzijoje. Naujų pažiūrų atskaitos taškas galėtų būti Didžioji Prancūzų revoliucija. Kylantis masių judėjimas, nusivylimas socialiniais revoliucijos rezultatais iškėlė socialistines idėjas, kurios socialistinių „utopistų“ raštuose siejasi su tikėjimu, mokslu, technika, aukso amžiumi, kai įsivyraus socialistinė visuomenės santvarka ir mokslinis – techninis gamtos valdymas.
Pozityvizmo pagrindėjas ir žymiausias XIX amžiaus pirmosios pusės prancūzų filosofas yra Ogiustas Kontas (Auguste Comte). Jis remiasi prancūzų filosofijoje vyravusia enciklopedine tendencija ir siekia suvienyti visą pozityvų mokslinį pažinimą. Iš šio susivienijimo laukiama įsiskverbimo į visą kultūrą ir jos pagrindimo.
Pozityvizmo terminą irgi sugalvojo O. Kontas. Jis reiškia, kad vertinga yra tik tai, kas pozityvu, t.y. gaunama per juslinius pojūčius. Pozityvizmas ginčija, bet kokią nuo jutimų nepriklausomą esatį, atmeta tikėjimą nepatikrintomis priežastimis. Filosofija taip pat negali egzistuoti atsiribojusi nuo tiksliųjų mokslų, kad nevirstų neaiškiomis ir miglotomis spekuliacijomis. Pozityvu yra tai, kas duota, kas prasminga, naudinga, ką galima aiškiai apibrėžti. Taigi yra patikima.
Pozityvistai teigia, kad mokslas nuo mąstymo, kuris remiasi fantazijomis, plėtojasi mokslinio mąstymo link. Tai patrauklu ir šiuolaikinei visuomenei, tai turėjo įtaką ir daugelio Europos šalių filosofijai XIX – XX amžiuje.
Šiame darbe bus remiamasi O.Konto ir J.S. Milio teorijomis, aptariamos svarbiausio pozityvistų keliamos problemos, pažiūros.
Tema: Pozityvizmas: pagrindinės problemos, požiūris ir atstovai.
Tikslas: Įvertinti svarbiausio pozityvistų keliamas problemas, pažiūras.
Uždaviniai: 1. Supažindinti su pozityvistinių pažiūrų formavimosi sąlygomis.
2. Pristatyti pagrindines pozityvizmo keliamas problemas.
3. Aptarti prancūzų pozityvizmą ir palyginti jį su anglų pozityvizmu.
Sąvokos:
Altruizmas – nesavanaudiškas rūpinimasis kitų gerove ir pasiryžimas dėl kitų paaukoti savo interesus.
Empirikas – žmogus, nesigilinantis į teorijas.
Empirizmas – gnoseologinė koncepcija, svarbiausiu ir vieninteliu pažinimo šaltiniu laikanti patyrimą.
Metodas – reiškinių tyrimo būdas.
Pozityvizmas – XIX a. Filosofijos kryptis, teigianti, kad filosofija, kaip mokslas, turi remtis tiksliaisiais tyrimo metodais, atsisakyti bet kokios metafizikos; pradininkas O. Kontas.
Pozityvus – teigiamas, pagrįstas.
Reliatyvumas – santykinumas, neabsoliutumas.
Teologija – religijos teorija, siekianti pagrįsti religines dogmas ir tikėjimą.
Utopija – idealios, praktiškai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!