Prancūzijos ekonomikos raida XIX amžiaus pirmoje pusėje

Vilnius, 2007
Įvadas
Prancūzijos ekonomikos raida XIX a. pirmojoje pusėje plėtojosi labai dinamiškai: buvo ir ekonominių krizių, ir pakilimų. Didžiausią įtaką to meto ekonomikos raidai turėjo besikeičiantys valdovai bei vyriausybės, kurios vykdė skirtingą ekonominę politiką ir turėjo savo tikslus, nuostatas bei siekius.
Pagrindinis darbo tikslas yra susipažinti su Prancūzijos ekonomikos raida XIX a. pirmoje pusėje. Realizuojant šį pagrindinį tikslą, darbe keliamas uždavinys apžvelgti bendrą ekonomikos situaciją ir kokią ekonominę politiką Prancūzijoje vykdė skirtingi to meto valdovai bei vyriausybės.
Tikslui pasiekti keliamas kitas uždavinys - išsiaiškinti, ko siekė, kokius įstatymus leido ir kokią ekonominę politiką vykdė Napoleonas Bonapartas, Liudvikas XVIII ir restauracijos režimo vyriausybė, Karolis X, Liudvikas Pilypas ir Liepos monarchijos vyriausybė.
Tiriamojo darbo objektas –Prancūzijos ekonomikos raida XIX a. pirmoje pusėje.
Darbe taikomas statistinis, apibendrinamasis, aprašomasis tyrimo metodai bei analizės metodas.
Darbo chronologinės ribos siekia Napoleono atėjimą į valdžią iki XIX a. pirmosios pusės pabaigos – Liepos monarchijos krizės, 1847 m.
Darbas susideda iš įvado, pirmosios dalies – ekonomikos raidos įvairiais valdymo laikotarpiais apžvalgos, antrosios dalies – žemės ūkio ir valstiečių padėties aptarimo, trečiosios dalies – XIX a. pradžios prancūzų ekonomisto Fr. Bastiat būdingiausių bruožų ir jo ironiško požiūrio į to meto priimtus istatymus apžvalgos, išvadų ir literatūros sąrašo.
I. Prancūzijos ekonomikos raida
1. Napoleono epochoje
1802 m. po Amjeno taikos Prancūzijoje surengtame plebiscite Napoleonas buvo paskelbtas "konsulu iki gyvos galvos". Atėjus Napoleonui į valdžią Prancūzijos finansinė padėtis buvo ypač sunki: iždas tuščias, valstybės įstaigų tarnautojai nebegaudavo algų. Taigi sutrvarkyti šalies finansus buvo vienas iš pirmiausių ir svarbiausių uždavinių. 1800 m. buvo įkurtas Prancūzijos bankas. Padidinus netiesioginius mokesčius, vyriausybei pavyko stabilizuoti finansų sistemą. Netiesioginiai mokesčiai sunkiai prislėgė liaudį, tuo tarpu tiesioginiai mokesčiai (nuo kapitalo) buvo sumažinti ir tai atitiko stambiosios buržuazijos interesus.
Sėkmingi karai ir protekcionistinė politika padėjo augti eksportui. Aišku, jog protekcionistinė muitų politika saugojo prancūzų įmonininkus nuo angliškų prekių, o užkariautos šalys tapo Prancūzijos pramonės produkcijos arba žaliavų rinka. Taigi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!