Prezidento rinkimai, nulemiančių kandidato išrinkimą ypatybių apžvalga ir jų įtaka šalies raidai

Šio savarankiško darbo tikslas yra susipažinti su vienu iš politinių procesų, t.y. Prezidento rinkimais, pačia jų specifika nuo Lietuvos nepriklausomybės pradžios. Čia nesivelsiu į teisinius aspektus, kaip reglamentuojama pati rinkiminė procedūra, o nagrinėsiu kokie veiksniai lėmė vieno ar kito kandidato atėjimą į valdžią ir su kokiais sunkumais jiems teko susidurti tapus šalies vadovais.
Galima įvardinti tris pagrindines problemas su kuriomis susiduria tiek Prezidentas, tiek ir pati tauta: 1) neadekvatūs lūkesčiai; 2) nemaži valstybės poreikiai; 3) nedidelis pasirinkimas arba ribotos kandidatų politinės potencijos.
Nuo pat 1992 m. pabaigos, kai tiesioginiai Prezidento rinkimai Lietuvoje buvo surengti pirmąsyk, susiduriama su keista socialine, psichologine įtampa tarp itin didelių, neadekvačių visuomenės lūkesčių ir gana ribotų, konstitucijos apibrėžtų Lietuvos Prezidento, kaip valstybės vadovo, galių. Tie visuomenės lūkesčiai daugeliu atžvilgių nulemti pokomunistinės Lietuvos tikrovės. Apie viską išsamiau bus rašoma toliau šiame darbe.
Savarankiško darbo pabaigoje bus pateikiamos išvados.
1. Visuomenės ypatumai lėmę šalies vadovų rinkimus
Šį darbą reikėtų pradėti nuo visuomenėje vyraujančių požiūrių ir nusistovėjusių įsitikinimų aptarimo, kas savo ruožtu ir nulemia, koks “tautos vadas” ateina į valdžią, t.y. šalies Prezidento rinkimų eigą ir baigtį, ir ko iš išrinktojo kandidato tikimasi.
Kaip žinoma, Lietuvoje mažiausiai iš visų Europos valstybių pasitikima parlamentu. Apie 80% Lietuvos gyventojų nepasitiki išrinkta valdžia. Tad galima teigti, kad tai yra visuomenė, kuri nelinkusi pasikliauti demokratinėmis institucijomis. Šiuo aspektu Lietuva pralenkia visas valstybes, įskaitant net Rusiją ir Rumuniją, smarkiai atsilikdama nuo savo kaimynių Estijos, Latvijos, Lenkijos, kai tuo tarpu Islandijoje net 77% piliečių pasitiki savo parlamentu, o Lietuvoje tokių piliečių skaičius nesiekia nė 10%.
Antra: Lietuvoje, palyginti su kaimyninėmis šalimis, labiausiai pasitikima spauda.
Lietuvoje labiausiai nepasitikima, o Skandinavijos valstybėse labiausiai pasitikima teisėsauga. Mūsų kaimynai estai, latviai, lenkai šia sistema už mus pasitiki gerokai daugiau.
Lietuvoje itin nepasitikima valstybės tarnautojais.
Lietuvos žmonės itin nepasitiki socialine apsauga, sveikatos sistema. Labiau mes pasitikime švietimo sistema.
Dar viena detalė: į klausimą, ar tinka stiprus, parlamento ir rinkimų nevaržomas, t.y....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!