Protokolas ir etiketas

Protokolas (protos - pirmas, colos- klijuoti) iš graikų kalbos. Protokolas - pgl tam tikrą formą surašytas lapas, kuriame fiksuojama ir reglamentuojama žmonių susitikimu vieta žemėje, ore, vandenyje, kosmose. Senovėje protokolas reiškė iškilniai paruošto dokumento dalį su garbingu svečių vardais, pavardėmis ir titulais. Vėliau ši sąvoka reiškė archyvų tvarkymą. Ji vartojama visose žmogaus veiklos srityse. Plačiausiai protokolas prigijo valst^ėjsjįaldj^rie^^ Laikui bėgant ir protokolo"!? etiketo taisyklės keičiasi. Sąvokos išsiplėtė. Etikoje vyrauja susitarimo elementai. Etika -lotynų kalbos žodis, kuris reiškia paprotį, gyvenimo būdą. Vadyboje etika laikoma—žmogaus elgesio normų visuma. Reglamentuojant jas išskiriama: pedagoginė, studentų, gydytoju it kt. Etiketas (prancūzų kalbos žodis) - kortelė. Etiketas - reguliuoja vyro ir moters santykius, \yresnio ir jaunesnio, vadovo ir pavaldinio, visų rangų žmonių santykius, etiketas -visu profesijų žmonėms privalomų elgesio normų visuma. Šiandien etiketas reiškia geras manieras, išsiauklėjimą, dalykinį bendravimą. Etiketo taisyklių žinojimas sustiprina pasitikėjimą savo jėgomis ir neleidžia patekti į nemalonią situaciją, o į ją patekus padeda išsisukti. Skirtingose pasaulio šalyse etiketas turi savo privalumą, kurį sudarė gyvenimo sąlygos, papročiai ir 1.1. Pagrindinės etiketo taisyklės nedaug skiriasi ir yra priimtos tarptautiniu mastu. Pagrindiniai tarptautinio etiketo elementai: Dkalbos kultūra; 2)mokėjimas bendrauti; 3)žmogaus elgesys: 4)būtinybė valdyti savo emocijas, sugebėti tvardytis. Svarbiausios iš minėtų elementų yra kalba ir mokėjimas bendrauti. Teigiami lietuviu bruožai: darbštumas, tvarkingumas, savarankiškumas, ramumas. Neigiami: plataus mastymo trūkumas, silpnesniojo sindromas, nepasitikėjimas savo jėgomis ir kitais, paklusnumas ir nuolankumas, uždarumas. Labai svarbūs be minėtų bruožų verslo vadyboje yra etiketo reikalavimai-išvaizdai, avalynei, laikysenai. Iš istorijos šaltinių žinoma, kad viena pirmųjų knygų pasaulyje parašyta 2350m.p.m.e. Egipte, buvo paskirta žmogaus elgesiui ir vadinosi „Elgesio instrukcija", kurioje buvo kalbama apie elgesį, papročius, garbe, atsakomybę, buvo nurodomos vietos kur sodinti garbingiausius svečius ir 1.1. vėliau, viduramžiais elgesio taisyklės formavo bažnyčia, o vėliau Paryžius. Šia prasme paminėtinas viduramžiais išleistas veikalas „Bažnytinė drausmė" parašytas Alfonso Pedro, ispanas. Jo nuostatos buvo perkeliamos į etiketo vadovėlius, kuriuos nuo vaikystės studijavo daugelio šalių gyventojai. Ispanija ir Prancūzija griežčiausiai laikosi etiketo taisyklių. Pagrindinė to priežastis - žmonių noras pritapti, išsiskirti ir noras dominuoti. Tikslas - išmokyti vadybos mokslo specialistus bendrauti, priimti įvairius sprendimus įvairiose situacijose. Uždaviniai: l)įprasti kultūringai elgtis kalbėti, kontroliuoti mintis, elgseną, judesius, palaikyti gerą formą, įvaizdį savo ir savo organizacijos. . Protokolas susiformavo etiketo pagrindu. Jau daug metų protokolo ir etiketo taisyklių nesilaikymas laikomas įžeidimu ir atskiro žmogaus, ir organizacijos. Dalykiniam bendravimui reikšmę turi ir smulkmenos, kurios gali pakenkti ar padėti tvarkyti ir verslo reikalus. Kad žmonės galėtu susikalbėti ir vienodai suvoktų protokolą ir etiketą buvo patvirtintos tarptautinės taisyklės 1815m. Vienos kongrese. Vėliau minėtos taisyklės buvo papildomos ir atitinkamai patvirtintos Vienos konferencijoje 1961 ir 1963 m. Ir didelėms ir mažoms valstybėms, ir turtingoms ir neturtingoms, reikalavimai protokolo ir etiketo taisyklėms vienodi. Šias taisykles įsipareigojo vykdyti ir Lietuva. Užsienio reikalų ministerijos protokolo skyrius ir jo tarnybos tuo rūpinasi. LR tos taisyklės patvirtintos 1992 m. lapkr.30d. Vyriausybės nutarimu. Čia išskiriamos tarnybos. kurias sudaro 3 padaliniai: LR prezidento protokolo skyrius, LR ministro pirmininko protokolo skyrius, URM protokolo skyrius. Atitinkamai protokolas gali būti suskirstomas į: nevyriausybines organizacijas, verslo vadybos. Visų minėtų protokolų pagrindas yra diplomatinis protokolas, kuris yra griežčiausias, jau ilgiausiai suformuotos taisyklės naudojamos verslo vadyboje ir kitur. Valstybės valdyme protokolas fiksuoja svarbiausius įvykius: vyriausybės vizitus, aukščiausio lygio vadovų ir delegacijų sutikimo tvarką, ceremonijas, nurodymus kaip elgtis oficialiose ceremonijose, didžiausias dėmesys skiriamas svarbiausioms datoms paminėti, vėliavai, visu svečiu vizitams, kalboms. Protokolas ir etika JI Valstvbės valdvmo protokolo raida LR. jo pobūdis ir svarbiausi klausimai. Valstybės valdymo protokolas susiformavo XVI a., pradėjus susirašinėti ir bendradarbiauti tarp atskirų šalių. Dabar valstybės valdymo protokolas fiksuoja šiuos svarbiausius įvykius: l jvalstybės ir vyriausybės vadovų vizitus; 2)aukščiausio lygio užsienio šalių delegacijų sutikimo tvarką; 3)elgesio taisykles įvairiose valstybės valdymo srityse dirbantiems pareigūnams; 4)užsienio šalyse dirbančių diplomatų rangai; 5)diplomatų privilegija ir imunitetas. LR turi senas valdymo tradicijas, kurios buvo puoselėjamos ir kuriamos 700 m. Anksčiau susirašinėjimas tarp atskirų valstybių vadovų vyko lotynų kalba. Daug metų Lietuvos kunigaikštystėje valdyme naudojo gūdų kalbą. Vėliau naudojo tą kalbą, kurios Šalies pareigūnams rašė laiškus. Tarpukario Lietuvoje dominavo prancūzų kalba bendraujant tarp valstybių. Dabar prancūzų kalbą išstūmė anglų kalba. ES naudoja 7 oficialias pripažintas lygiateises kalbas. Daug organizacijų platina anglų, vokiečių, kinų. ispanų k. dokumentus. Didžiausias dėmesys valstybės valdymo darbo dėmesys skiriamas datoms, įvykiams ir jų pažymėjimo ceremonijoms visais atvejais diplomatiniais kanalais iš anksto susitariama dėl svarbiausių datų pažymėjimo, dalyviu skaičiaus ir t.t. Pgl Vienos konvenciją praktikuojami 4 rūšių vizitai tvarkant valstybės valdymo reikalus: l)oficialus. 2)darbo. 3)neoficialus, 4)tranzito; nOficialūs vizitai reikalingi aukščiausio lygio valstybės valdymo pareigūnams. Jie būna ne trumpesni 2 dienų, jų metu griežtai laikomasi protokolo reikalavimų: a)priimančiosios šalies šeimininkas organizuoja priėmimą: b)diplomatinis protokolinis pokalbis; c)derybos; d)dokumentų pasirašymas; e)kultūros programa; fjoficiali kultūros programa; g)palydos. Paprasti oficialūs vizitai organizuojami darbo dienomis. Visais atvejais būtinas ritualas - vainikų padėjimas žuvusiems už laisvę arba prie nežinomo kareivio kapo, ar kitose atmintinose vietose. Jei vadovo žmona negali vykti, tada vietoj jos išimties gali vykti nesantuokinė žmona - draugė. Tokiu atveju abi pusės suderina.kadangi valstybės vadovai dažniausiai naudojasi oro transportu, tai sutikimas organizuojamas oro uoste. Išrikiuojamas garbės palydas, oralų kalbos likimas. Atvykus svečiams vadovo žmonoms įteikiamos gėlių puokštės, būtinai įvyniotos atsižvelgiant į tos šalies papročius. Grojami valstybės himnai. Abi pusės po protokolinio pokalbio suderina programą. Oficialaus vizito metu visuomet iškeliamos 2 valstybių vėliavos ant specialių vienodų stulpų ir vienodų matmenų. Oficialūs vizitai visuomet turi didelę politinę reikšmę. Jiems ruošiamasi griežtai laikantis protokolo reikalavimams. Viskam vadovauja protokolo tarnybos darbuotojai, o prot. tam vadovas pristato asmenis. Po pasisveikinimo orkestrui grojant maršą, svečias prieina prie garbės sargybos.kurios vadas atiduoda raportą svečiams. Po to atliekami abiejų šalių himnai. Svečias ir šeimininkas prieina prie garbės sargybos, ją apžiūri. Nusilenkia vėliavai.paskui ir vyksta į susitikimo iškilmes. Sėda į automobilius. Kiekvienas žino savo vieta. Labiausiai paplitę valstybės valdyme - darbo vizitai.kurių metu vyksta konsultacijos, pasikeitimas nuomonėmis, pasirašomos sutartys, organizuojamos konferencijos, šis vizitas paprastesnis, jų metu organizuojama ir protokolinis renginys - pusryčiai ar pietūs. 2)Dažnai praktikuojami trumpalaikiai darbo vizitai. (2-3 vai.) gali būti ir ilgesni iki 3 parų. Dažnai naudojama darbo vizitų atmaina, mandagumo vizitas, kuris trunka iki pusvalandžio. 3)Neoficialiu vizitu laikomas užsienio valstybės vadovo arba žemesnio rango politiko, veikėjo ar pareigūno vizitas poilsiui, gydytis arba tvarkyli asmeninius reikalus. 4/Tranzitiniai vizitai būna trumpalaikiai nuo 14 iki 1d. Kai vadovai vykdami į kitą šalį pakeliui sustoja, aplanko savo rango pareigūnus ir aptaria savo klausimus. Tranzitiniu vizitų metu priėmimai nerengiami, jie vyksta stoty ar miesto savivaldybėj, rotušėj. Aukščiausio lygio vadovai skrisdami virš kitos šalies praktikuoja siųsti telegramas dažniausiai svutinamo pobūdžio. Jos rodo. kad tarp valstybių yra geri. normalūs tarpusavio santykiai. Visiems minėtiems vizitams iš anksto ruošiamasi. Daugiausiai dėmesio skiriama oficialiems vizitams. Jie rengiami puse metų. kad būtų išvengta nesklandumų. Iš anksto visi dalyviai apmokami kaip elgtis, bendrauti, priimti svečius. Diplomatija valstvbės valdyme. Valstybės valdymo reikaluose visuomet dalyvauja ambasados, konsulatai. Diplomatija yra ypatinga valstybės valdymo rūšis, fakto ir proto panaudojimas, sprendžiant tarpusavy iškilusias problemas taikiu būdu. Visu valstybių valdyme užsienio politika yra susijusi su diplomatinėmis įstaigomis. Šiuo metu be diplomatijos, tarpvalstybinis bendradarbiavimas neįmanomas. Valstybinio protokolo funkcijos apima vizitu organizavimą ir kita griežtai laikantis protokolo reikalavimų, diplomatai apgyvendinamu organizuojama jų apsauga. Diplomatines tarnybas renka savo seniūnus, kurie atstovauja jų interesams šalyje. Vienos konvencija nurodo, kas gali būti diplomatu diplomatinės atstovybės vadovu, kartos jų klasės. Pgl. Konvenciją išskiriamos 3 diplomatinės vadovų klasės: l)nepraprastieji bei įgaliotieji ambasadoriai bei Vatikano imunicijai; 2)pasiuntiniai akredituojami prie valstybės vadovų; 3)reikalų patikėtiniai akredituojami prie užsienio reikalų ministerijų. Visais atvejais gavus priimančios valstybės sutikimą, oficialius atstovybių pavadinimus taip pat numato Vienos konvencija. Be minėtų klasių praktikuojamas atašė (paskirtas nusiųstas). Remiantis LR įstatymais išskiriami tokie diplomatiniai rangai: 1)LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius; 2)LR nepaprastasis pasiuntinys įgaliotasis ministras; 3)patarėjai; 4)pirmasis sekretorius; 5)antrasis sekretorius; 6)trečiasis sekretorius; 7)atašė. Visi šie rangai žmogui išlieka iki gyvos galvos. Todėl manipuliuojama šiais titulais. Diplomatu privilegijos ir imunitetas. Vienos konvencija numato diplomatų privilegijas ir imunitetą. Pgl konvenciją dvišalio susitarimo pagrindu užsienyje dirbantiems diplomatams suteikiama visiška veikimo laisvė, išskyrus veiksmus, kurie kenkia priimančiosios valstybės piliečių saugumui. Pgl susitarimą pgl konvenciją, diplomatų darbuotoju bagažas netikrinamas, jų butai neliečiami, turtas nekontroliuojamas ir ypatingais atvejais (gaisras, žemės drebėjimas, teroristų išpuolis ir 1.1.) reikalingas diplomatinis valstybės vadovų leidimas įeiti į butą, kur gyvena diplomatas.jo negalima patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Visos iškilusios problemos sprendžiamos diplomatiniais kanalais prisitaikant prie protokolinių reikalavimų. Priimančioji šalis prasižengusį diplomatą skelbia personagratą ir per tam tikrą laiką 12 ar 24val. Jis turi palikti šalį. o sugrįžęs namo atsako pgl savo šalies įstatymus. Diplomatinis imunitetas garantuoja asmenine neliečiamybę. Diplomato negalima sulaikyti, tardyti, pasodinti ir tt. Paprastai diplomatai išsiunčiami iš šalies, kai pradeda leistis į jos vidaus reikalus, šnipinėja, piktnaudžiauja suteiktomis privilegijomis ir imunitetu, negerbia šalies papročių.-tikėjimo. tradicijų. Pagrindinis ir svarbiausias reikalavimas diplomatui yra klausytis. bet ne kalbėti. Kalbėti galima tik. kad sužadinti pašnekovą toliau ramiai klausytis. Pagrindinė užduotis diplomatui atstovaujančiam savo šalies interesus užsieny yra įgyti priimančios šalies pasitikėjimą. Protokolas draudžia eksportuoti savo šalies pasitikėjimą. Protokolas draudžia eksportuoti savo šalies papročius, tradicijas, gyvenimo būdą i priimančiaja šąli. Visais atvejais būtina gerbti priimančios šalies nacionalinius jausmus ir niekada nerodyti neigiamo požiūrio į tai.kas stebina ir nepatinka. Niekas taip nepaperka kaip žmonių jiems parodyta pagarba, jų papročiams. v tradicijoms, tikėjimui, kalbai. A Tarptautinio bendravimo protokolas. ' 21 a. visi tarpusavy bendrauja. Pagrindinė nuostata tarptautiniame bendravime -oficialius dokumentus laikyti saugioje ir patikimoje vietoje ir niekam apie juos nepasakoti, nedaryti kopijų. Blogiausiu atveju galima leisti kažką užsirašyti, bet viskas turi būti daroma jums dalyvaujant ir jums leidus. Negalima prarasti budrumo, apdairumo. Niekada niekam negalima pasakoti arba rodyti iš savo vadovo gautus specialius nurodymus, spręsti vieną ar kitą klausimą. Visus nurodymus reikia vykdyti labai atsargiai, nereikia atsakinėti iš viso į netaktiškus klausimus jūsų ir jūsų šalies atžvilgiu. Bendraujant su užsieniečiais, dirbant užsienyje viską reikėtų sau pačiam užrašui, kad nepamirštumėte, ką sakėti ir ką girdėjote., ši procedūra būtina, nes tarptautinio bendradarbiavimo procese būtina pagerinti santykius, visuomet pabrėžiant savo indeli nesumenkinant kito. O kad pasisektų tarptautinio bendravimo procese visada reikia pasistengti pabūti savo oponento kelyje ir tokiu būdu pasistengti suprasti, ko jis nori. kokie jo tikslai, kokių veiksmų iš galima sulaukti. Nors ir labai gerai mokate užsienio kalbą, bet kai reikia tiksliai perteikti svarbų pranešimą reikia kviestis vertėjus, turinčius licenziją ir vertėjo patirtį. Dirbant užsienyje arba namuose bendraujant su užsieniečiais visada privalu ginti savo ir savo šalies interesus, valstybės orumą. Jeigu kas nors nepagarbiai pasisako apie jūsų šalį, tokiais atvejais atsakome, kad tai paprasčiausia klaida. Ypač atidiems reikia būti pobūviu metu. vakarienių metu. per pietus ar pusryčiaujant, tuo metu išgaunama daugiausia informacijos. Niekuomet tokiose vietose nereikia akcentuoti savo šalies problemų ir jokiu būdu nekritikuoti priimančios šalies tvarkos, gyvenimo būdo. Iškilus neaiškumams reikia tartis ir konsultuotis su savo šalies vadovais arba ambasadoriais, konsulato darbuotojais. Šiuolaikinės informacijos priemonės leidžia operatyviai susisiekti ir patikslinti visus reikalus. Niekuomet nereikia rizikuoti įtariant, kad perduodama informacija gali būti klaidinga. Tarptautiniame bendradarbiavime sudėtingiausia procedūra yra pokalbis, o pati sudėtingiausia funkcija yra pokalbių klausimas. Klausimas vadyboje vadinamas informacijos suvokimu. Žmogui, kuris moka klausytis, sekasi geriau ir atvirkščiai. Tokiu būdu: l)informacijos suvokimas yra svarbiausia klausymosi funkcija; 2)empatija (jaučiąs vidurį) nuoširdus noras suprasti kitą, pasijusti kito vietoje; 3)kritiškumas, klausantis pašnekovo būtina kritikuoti, sugebėjimas klausytis kritiškai. Kritiškai nusiteikęs žmogus supranta pašnekovo mintis, nors joms ir nepritaria. Dažnai prisieina pašnekovą, oponentą pakritikuoti, tačiau tai daryti būtina neįžeidžiant kito žmogaus orumąj 4)prisipažinimas arba vienas svarbiausių žmogaus gyvenimo poreikių. Išklausydamas pašnekovą, pripažindamas jo darbus, žmogus parodo, kad jį vertina. vertina jo nuomonę, tokiu būdu pripažinimo funkcija laikoma didžiausiu komplementų, kokį galima pasakyti žmogui. Išskiriami taip pat 4 klausymosi etapai bendraujant su pašnekovu: l)informacijos priėmimas. Kiekvienas žmogus turi 2 pagrindinius kalbėtojo informacijos priėmimo, kanalus: a)matymą b)girdėjimą. Matant pašnekovą sustiprėja informacijos priėmimo procesas, todėl nuo senų laikų iki šiol paskaitas skaito žmonės į kuriuos galima pasižiūrėti. 2)priėmę informaciją, dėmesingumas arba dėmesys. Norint sužadinti ir išklausyti klausytojo dėmesį reikia suprasti kalbos situaciją, minčių formulavimą. 3)supratimas, matydamas ir klausydamasis žmogus girdi pašnekovo kalba ir prasideda trečiasis supratimo etapas, kurio metu žmogus suvokia perduodama informaciją arba sakomą kalbą ir tuo pačiu įvertina kalbėtoją atsirinkdamas sau svarbiausias žinias. 4)interpretacija. Supratęs apie ką kalbama , žmogus stengiasi atsiminti ir mintyse interpretuoja savo požiūriu suprastas tiesas, o tiesa yra tokia, kad tik pusė geriausiu atveju išgirstos informacijos žmogus gali atgaminti, atpasakoti, nors ir labai įdėmiai klausėsi. Toliau vyksta girdėtų dalyku interpretavimas. Jis priklauso nuo žmogaus išsilavinimo, iškalbos, kalbos raiškumo, taisyklingumo. Tinkamo klausymosi taisyklės tarptautiniame bendravime: l)kai kitas kalba, patylėti ir parodyti, kad jūs jau esate pasirengę įdėmiai klausytis; 2)nepertraukti pašnekovo ar kalbėtojo, kol jis nebaigė sakyti savo minties. Įsiterpti į pašnekovo kalbą laikoma didžiausiu įžeidimu: 3)parodyti susidomėjimą, ką pašnekovas kalba. Kaip kalba domina, pokalbis tampa laisvesnis, malonesnis. Susidomėjimą galima parodyti žvilgsniu, kūno padėtimi; 4)parodyti pašnekovui, kad supranti, apie ką jis kalba (linktelėti galvą, nusišypsoti). Tokiu būdu tarptautiniame bendravime labai svarbios ir neverbalinės bendravimo priemonės; 5)klausytis reikia turint konkretų tikslą ir nuolat klausti savęs, ką aš noriu dar išgirsti; 6)klausyti reikia aktyviai, nes už tinkamą bendravimą atsako abu ir tas kas kalba ir tas kas klauso. Aktyviai klausytis reikalingos fizinės, protinės ir emocinės pastangos; 7)klausytis reikia pasižymint tai, kas svarbiausia, tik niekada nereikia stengtis užsirašyti visko, nes galima praleisti esmę; 8)būtina nuolat susumuoti, ką kalbėtojas jau pasakė. Tai padaryti labai lengva, nes žmogaus mąstymas yra 4 kartus greitesnis už kalbėjimą; 9)klausytis. pačiam atsiminti, ar kalbėtojas sako tiesą, ar meluoja; 10)klausytis kantriai ir tuomet jeigu nesutinki ir kalba nepatinka. Prasto klausymosi priežastys: l)išsiblaškymas. kai sunku susikaupti, sekti savo mintis ir jausmus: 2)per didelis dėmesys pašnekovui, jo manieroms, drabužiams, avalynei ir pan. Kai pradedama žiūrėti, tai nebesigirdi, kas kalbama; 3)kalbos turinio nesuvokimas, nesupratimas; 4)nepatinka pašnekovas, išankstinis nusistatymas prieš jį; 5)mąstymas užbėgant kalbančiajam už akių; 6)pervargimas. Galite įsigyti daugiau draugų, jei klausysite kitų ir jais domėsitės. Jeigu nori būti protingas, turi išmokti klausyti. Etiketas: darykim verslą gražiai. Pirmas dėmesys į ką reikia atkreipti dėmesį: l)bendras- išorinis vaizdas, kurį jūs paliekate (rūbai, šukuosena, makiažas, spalvos, formos) visa tai galite nusipirkti ir greitai pakeisti: 2)jūsų prigimtis (jūsų žavesys, mimika, gestai, akys, atspindinčios nuotaikos, meilumas ar ne), niekur šito nenupirksite, tačiau galite patobulinti pratimais; 3)žodžiai. kuriuos sakote (pasisveikinimas, balso tembras, garsumas, jo tonas, aiškumas, pirmieji pasakyti sakiniai). Daug ką galite gerokai pakeisti ir patobulinti pratimais. Kas gali sudaryti teigiamą įspūdį ir kodėl? Teigiamą įspūdi gali gerokai sugadinti 2 dalykai. Todėl: l)reikia atkreipti dėmesį į išorines detales; 2)atkreipti dėmesį į • trukdančius elementus. l)kvapas, kurį skleidžia jūsų kūnas (jūsų prigimtis pripildyta muilo, kvepalų, kt. kūno priežiūros reikmenų). Visa tai ir sudaro ką įkvepia šalia jūsų esantis žmogus. Kas sukelia šią problemą, galima visada pakeisti, -kaip pasakyti savo vadovui, kad nuo jo sklinda blogas kvapas; ~kaip pasakyti, kad žmogui iš burnos-sklinda blogas kvapas. 2)oda. Tai prisilietimas, kontaktas su oda, jausmas, kurį sukelia pirmas rankos paspaudimas. Kas suvokia šią problemą, gali ją iš dalies pakeisti. 5\ Nevyriausybinių organizacijų protokolas. l)nevyriausybinių organizacijų pobūdis.veikla.tikslai ir protokolinės nuostatos; 2)nevyriausybinių organizacijų veiklos motyvai. Visose demokratinėse šalyse, kur formuojama atskira visuomenė, kuriuose daug įvairiu organizacijų vyriausybinės ir nevyriausybinės. Nevyriausybinės organizacijos, kurios siekia girti žmogaus teises, siekti teisingumo, veiklos skaidrumo, pagalbos ir kitokių vertybių, kurių trūksta žmonėms. Paminėtos šios nevyriausybinės organizacijos: l)profesinės; 2)religinės; 3)studentų sąjunga; 4)skautai; 5)jaunimo organizacijos: 6)draugijos. Griežtų protokoliniu reikalavimu nevyriausybinėse organizacijose nėra. Jos vadovaujasi valstybės valdymo org taikomoms nuostatoms, kurios nėra griežtos, bet visi susitikimų, svečiu priėmimo klausimai sprendžiami vadovaujantis protokolu. Nevyriausybinės organizacijos susikuria atsiradus lyderiams.- kurie suformuluoja tikslus, uždavinius, numato ateities vizijas. Bet kokiai org norint įgyvendinti užsibrėžtus tikslus reikalingos lėšos. Nevyriausybinės org tikslai būna įvairūs. Juos formuluojant siekiama, kad jie būtų: l)tikslūs, suprantami; 2)realūs. įgyvendinami; 3)prasmingi. Dalyvavimas nevyriausybinės org veikloje visada susijęs su individais, todėl minėta veikla individualizuojama. Visi veiklos motyvai, skatinimas yra personalinio pobūdžio. Nevyriausybinėse org nebūna prievartos. Pagrindinis vadovu tikslas - nukreipti žmonių veiklą tikslo siekimui. Sėkmingai veiklai reikalingas geras vadovas, operatyvi informacija, lėšos. Siekdamos nuolat tobulinti nevyriausybines organizacijas, daro savianalizę, tikslina ateities plaus. Iškilus problemoms samdo psichologus, kurie pamoko kaip išvengti konfliktų. Tyrimai rodo. kad nevyriausybinių organizacijų konfliktai pasitaiko nedažnai. Čia dominuoja visos visuomenės pasirinkimas pasirinktai veiklai. Misija - svarbus organizacijos tikslas, siekiant savo tikslų ne%yriausybinės organizacijos nariai ugdo gerus tarpusavio santykius, pagarbą ir sudaro sąlygas kiekvienam save aktualizuoti. 2 kl. veiklos motyvai: protokoliniai reikalavimas numato kelis svarbiausius nevyriausybinės organizacijos motyvus: l)pasiekimų motyvai; 2)galios, jėgos motyvai; 3)priklausomumo motyvai - žmogus nemėgsta būti vienas; 4)vengimo, šalinimosi motyvai - svarbiausias , visų vertinamas motyvas yra pasiekimų motyvas. Tikslo siekiantis žmogus ypač vertina: l)vidutinio sunkumo užduotis; 2)atsakomybę (asmeninę už savo veiklą) žmogus dirbdama mėgstamą darbą jaučia pasitenkinimą savo veikla; 3)aiškia, nedviprasmišką informacija apie savo darbąj 4)iniciatyvą; 5)grupinį darbą. Nevyriausybinės organizacijos sėkmė priklauso nuo: l)vadovo; 2)narių aktyvumo; 3)sutarimo; 4)nuolatinio tobulėjimo; 5)visą gyvenimą trunkančio mokymosi; 6)pasiryžimo rizikuoti; 7)palaikymo; 8)saviraiškos; 9)abipusės pagarbos; 10)mokėjimo bendrauti; ll)tiesos sakymo; 12)jumoro jausmo; 13)pasilinksminimo. Kiekviena nevyriausybinės organizacijos narys stengiasi tapti pirmaujančiu, ugdyti strateginę įžvalgumą, intuiciją. Kiekviena žmogus ir ypač nevyriausybinės organizacijos narys stengiasi suprasti kitus, vykstančius procesus visuomenėje ir jų priežastis bei adekvačiai elgtis. Šiuolaikinė visuomenė turi daug naujų bruožų: l)lankstumas; 2): a)laisvas judėjimas principais; b)žmonių judėjimas; c)informacijos judėjimas: d) gyvenamosios vietos pasirinkimas. Šiuolaikinei visuomenei būdingas tobulėjimas; 3)laiko ir erdvės spaudimas verčia kiekvienam vengti klaidų, stresų, perkrovimų ir netolerancijos. Pagrindinį dėmesį skiriant esminiams dalykams. Geriau dįrbtix jaustis padeda savęs pažinimas, savo vertės supratimas. 3 /PROTOKOLAS VERSLE. Dprotokolo funkcijos versle: 2)Protokolinės elgesio ' normos verslininkams. l)Protokolo žinovai teigia, kad neišmokus gerų manierų neįmanoma daryti karjeros. Šiandien verslo pasaulyje viskas keičiasi. Dažnai reikia primesti skubius sprendimus, kuriems reikia daug žinių, pasitikėjimo savimi, elgesio kultūros, todėl visada praverčia protokolo žinios: l )kaip apsirengti; 2)kaip kalbėti, įtikinti pašnekovą: 3)kaip elgtis su bendradarbiais; 4)kaip derėtis; 5)kaip žmogų pagirti ar papeikti; 6)kaip kalbėti telefonu; 7)kaip pasveikinti žmones iškilminga data; 8)kaip paguosti nelaimės atveju. Visus šiuos minėtus dalykus reglamentuoja verslo vadybos protokolas. Norint sėkmingai dirbti verslo pasaulyje, būtina pagrindinius reikalavimus žinoti. Protokolo laikymasis padeda geriau bendrauti, neįžeisti kitų. Yra 2 galimybės nesugadinti niekam nuotaikos ir išvengti pavojų, l galimybė - pasitinkant svečius, klientus būtina pasiūlyti sėsti ten ,kur iš aukšto numauta. 2 galimybė - skirstyti svečius pagal protokolą, griežtai laikantis rangų, užimamu pareigų ir pan. Kiekvienas sprendimas kaip sutikti žmogų turi būti apgalvotas iš aukšto, čia nėra smulkmenų. Šiuolaikiniai verslininkai nuolat bendrauja, tarpusa\yje protokoliškoje aplinkoje, todėl nuo protokolo išmanymo priklauso karjera. Svarbiausia, kad pats vadovas elgtųsi deramai ir žinotų protokolo reikalavimus. Visų renginių programas kuria verslo specialistai patys. Čia dėmesys kreipiamas į: l)svečių sąrašo sudarymą; 2)valgiaraščio, gėrimų, meniu sudarymą; 3)kvietimų išsiuntimą: 4)viešbučių parengimui ir užsakymui; 5)vizitinių kortelių kūrimui; 6) apmokėjimo reikalų tvarkymui: 7) transporto organizavimui; 8)apsaugos organizavimui; 9)žurnalistų akreditacijai; 10)konfliktinių situacijų prognozei ir jas sukeliamų priežasčių likvidavimui. Labai svarbu pasirūpinti, kad visi būtų deramai apsirengę ir tinkamai elgtųsi. Dovanos svečiams teikiamos priklausomai nuo šalių. Dažnai dovanos įteikiamos susitikimo pabaigoje per iškilmingus pietus. Dovana verslo pasaulyje yra 10$ vertės daiktas. 2)Elgesio normos skirstomos į-: l)bendrąsias; 2)specifmes; 3)kitas. l)bendrosios normos numato iš\ykimo į kitą šalį ir verslininkcTsūtikimo TvarkąrŠTTvarka numato studijuoti atvykstančių socialinę ekonominę padėtį kalbą, tikėjimą... ; 2)speciflnės normos numato ypatumus, kurie egzistuoja skirtingose šalyse ir kuriuos būtina žinoti verslininkams; 3)kitoms normoms priskiriamos verslininkų etikos kodekso taisyklės. Bendros taisyklės numato, kad reikia elgtis dorai, kad visi mokėtų kitos šalies kalbą, į kurią vyksta dirbti. Specialios elgesio normos tikėjimo, klimatiniu sąlygų. Verslininko etikos kodeksas: Dverslas neturi sukelti kitiems žmonėms problemų; 2)verslas privalo tarnauti žmogaus gerovei; 3)verslo teikiamos paslaugos neturi kenkti žmogaus sveikatai; 4)verslas neturi naikinti žmogaus sukurtos aplinkos; 5)verslininkas turi dorai uždirbti pinigus; 6)verslininkas neturi užmiršti, kad jis rinkoje ne vienas, todėl turi paisyti kitų interesus; 7)verslininkas turi sąžiningai vykdyti savo įsipareigojimus. Kiekviena verslininko pareiga rodyti pagarbą žmogui, mandagumą, kultūrą. 8 Derybų protokolas. Dpasirengimas deryboms: 2)derybu organizavimas' 3) būdai konfliktams ir nesutarimams įveikti. Dažnai tenka derėtis su savos šalies ir užsienio veėrslininkais, todėl verslo vadybos specialistams būtina žinoti derybų protokolo reikalavimus norint pasiekti gerų susitarimų, priimti naudingus sprendimus, deryboms reikia gerai pasiruošti, išmokti vengti konfliktų, pasiekti gerų rezultatų. l)Pasirengimas deryboms. Parengiamajame derybų etapą kuriamas derybų planas, renkami duomenys apie kitą pusę su kuria reikės derėtis, domimasi derybininkų kvalifikacija, kompentencija. Nepasirengęs deryboms žmogus negali įrodyti savo pageidavimų, negaali ir pasipriešinti esant reikalaui. Ruošiantis deryboms negalima pamiršti, kad kita pusė dar uoliai ruošiasi. Kad derybos vyktų sklnadžiai, būtina gerai apgalvoti, suformuoti aiškius tikslus ir prioritetus. Jau ruošiantis deryboms reikia stengtis atspėti kitos pusės tikslus ir tyrinėti, kokios nuotikos kitoje pusėje ir ką reikėtų danti iškilus konfliktui, kokias alternatyvas galima pasiūlyti. Kaip ir valstybės valdymo protokolas derybų protokolas numato dalyvių atvykimo, išvykimo tvarką, vietos pasirinkimo deryboms, ryšio priemonės, salės apšvietimo, oro kondicionavimo ir realią darbotvarkę inučių ir sekundžių tikslumu. Nustačius laika deryboms pirmosios minutės realiu derybų būna kupinos įtampos, todl pačių derybų organizavimo klausimai taip pat svarstomi iš anksto rengiant alternatyvius siūlymus. 2)Dervbu organizavimas. Organizuojant derybas labai svarbu parodyti didelį dėmesį kitos šalies derybininkams, pabrėžti abipusę derybų naudą iš anksto susitarti dėl reglamento procedūrų, pasisakymu trukmės, pertraukų. Kalbėtis ir elgtis su derybininkaais praktikuojama taip lyg būtume visi bendraminčiai. Pradedant derybas nusakoma, kodėl susirinkta derėtis ir kokią naudą turės abi pusės'. Derybų eigoje išdėstomi ir vienos ir kitos pusės interesai bei požiūriai į svarstomą problemą. Svarstant aktualius klausimus abi pusės savo požiūrius argumentuoja, stengiasi pateikti kiek galima daugiau įtikinančių argumentų. Labai svarbu derybininkams derybų eigoje surasti bendrų sąlyčio taškų ir abiems naudingų sprendimų, o naudingu sprendimu galima pasiekti darant nuolaidas, ieškant kompromisų, įtikinant derybininkus ir pan. Derybose labai svarbu aiškiai ir nedviprasmiškai kalbėti, įdėmiai klausytis. Visos derybos atveria naujų galimybių, abi pusės sužino savo stiprybę ir silpnąsias puses, patiria nustuolių ir laimėjimų. Patikslinus abiejų pusių pozicijas tvirtinami suformuluoti tikslai, numatoma, kaip jie bus realizuojami, kas ir kada juos įgyvendins. Tikslai turi būti realūs, prasmingi abiems pusėms naudingi. Derybose abi pusės stengiasi sudominti, demonstruoja tvirtą nusistatymą, logiką ir tik išimties tvarka daro uolaidas. Labai svarbu derybose sakyti tiesą,neklsatoti inforacijos. nieko neslėpti ir uoliai stebėti oponentus, o tam reikia daug kantrybes ir moketTsutelkti dėmesį. Derybose greitai pavargstama, todėl būtina daryti pertraukas dažniau. Derybose svarbų vaidmenį vaidina neverbalinės priemonės kalbantis veidas į veidą daug kas pasakoma ir bežodžių. Organizuojant derybas būtina stengtis pažeisti pašnekovo harakterį, elgesio būdą, galvoseną ir t.t. derybininkai išskiria kelis žmogaus tipus, kurie dažnia pasitaiko: l)nichilistas - nekantrus ir amžinai susijadinęs tipas, kalba neaiškiai, pozicijos neparodo. Reikėtų bendraujant su tokio tipo žmogumi išlikti ramiam ir išmintigingam, leisti jam neigti iki galo, kol gali tuos neigimus atmesti ir patraukti į savo pusę. Per pertrauką tikslinga sužinoti prieštaravimo priežastis; 2)pozit}-vus - malonus, geranoriškas, darbštus, ramus, dalykiškas pašnekovas; 3)viską žinantis pašnekovas. Viską nusimano, turi savo nuomonę visais klausimais ir nuolat prašo žodžio. Geriausiai jį pasodinti šalia derybų vadovo, užduoti spec. Sunkius klausimus, kad nenorėtų kalbėti; 4)plėpys. Dažnai nefaktiškas. miegstantis nutraukti kalbėtojus ir šnekantis nepaisant nei vietos nei laiko. Juį reikia pasodinti šalia kvalifikuočiausio, autoritingo žmogaus ir paprašyti laikytis reglamento; 5)bailys. Nepasitiki savimi ir kitais, nesugeba logiškai mąstyti, bijo viešai pasisakyti. Jį tikslinga pagirti, užduoti lengvus klausimus; 6)nepasiekiamas derybininkas, šaltakraujiškas, uždaras. Tokį pašnekovą reikėtų sudominti, svarstoma tema, dažnai užduoti „kodėl" ir pasidomėti tokio ehgesio priežastimis; 7)nesuinteresuotas. Mėgsta pasnausti pokalbio tema nesidomi. Sukurti įdomią derybų atmosferą; 8)"svarbus paukštis" - žmogus, nuo kurio daug kas priklauso. Kalbėti su juo naudinga, tik būtina atsargos doz; 9)kodėlčius. Kuris vis klausia „kodėl", sukurtas, kad visko klausinėtu. Susakius visus argum.entus už ir prieš deerybas užbaigti. Kai suformuluojamas galutinis susitarimo variantas, kai apibendrinami ginčitini klausimai, visa derybų eiga detaliai aprašoma vengiant netikslumu, dviprasmybių, neaiškumu. Norint sėkmingai užbaigti derybas, pasiekti geidžiamą susitarimą būtina prisiminti šias taisykles: Ijnepaleisti tinkamo momento, suteikiančio galimybę susitarti; 2)kalbėti įtaigiai, aiškiai .kad kita pusė patikėtų: 3)gerai parengti abiem pusėm priimtinus siūlymus, o priimant kitos pusės siūlymą visuomet abejoti ir niekuomet nerod\li entuziazmo. Derybas paprastai užbaigia priimančiosios šalies šeimininkas.pabaigoje surašomas derybų protokolas nurodant derybų vietą, datą. laiką, dalyvių vardus, pavardes ir pareigas, aptartus klausimus, abiejų pusių nuomones, pasiektus susitarimus ir tai. kas susitarti nepavyko, dėl ko iškilo ginčai, nesusitarimai ar konfliktai. 3 )Būdai konfliktams ir nesutarimams įveikti.dažnai derybose neišeina išvengti nesutarimų, prieštaravimų, konfliktų. Juos spręsti padeda kompromisai, nuomonių integravimas. Jeigu numatoma, kad gali būti konfliktai, vietoj derybų organizuojamos konferencijos, kviečiama daugiau žmonių, konfliktuojantys mažiau reikštųsi. Iš anksto numatoma konferencijos dienotvarkė, delegacijos sudėtys, jų įgaliojimai, susitariama dėl oficialios kalbos, statuso ar uždara ar atvira. Jeigu konfiktų išspręsti nepasiseka, tuomet klausimai sprendžiami teisme. Išsivysčiusiose šalyse teismuose reglamentuojama nuo 90-95 konfliktų. Dažnai kvirčams spręsti kvirčiami tarpininkai, neitralūs. objektyvūs žmonės arba organizacijos. Sprendžiant konfliktus taip pat eiškoma visoms pusėms tinkančio sprendinio, kebliausioje padėtyje, būna tarpininkai. Dažnai kviečiami neutralūs stebėtojai, jie sulaiko nuo priešišku veiksmų. Daugelyje šalių tarpinikavimo paslaugas teikia specizlios tarnybox. Tarpininkas turi būti kompentingas, neutralus ir toks, kuriuo patikėtų konfliktuojančios šalys. Konfliktipjančios šalys dažnai nepaiso kompentingumo, todėl tarpininkas turi būti lankstus. Vadybinio darbo praktikoje išskiriami keli paplitę tarpininkavimo būdai: l)siūlomasis ir klausiamasis; 2)formalusis ir neformalusis; 3)nuolatinis ir laikinass; 4)vienpusis ir daugiapusis; 5)personalizuotas ir depersanalizuotas. Pagrindinė tarpininkavimo funkcija yra išspręsti konfliktą. Spręsti padeda psichologinės žinios, tarpinikui tenka sudaryti tokią atmosferą, kur konfliktuojantys nenorėtų rodyti priešiškumo, neigiamų emocijų, o siūlytų konstruktyvinius sprendimus. Kita funkcija padėti konfliktuojantiems pamatyti savo problemą kitų akimis. Dažnai naudojami įairūs žaidimai norint atvėsinti konfliktuojančius. Geri pasiūlymai sprendžiant konfliktus dažnai atmetami, todėl jų sprendimas kartais ilgai užtrunka. Vadybos požiūru tarpininkas yra padėjėjas ir neprivalo priimti sprendimų už konfliktuojančias šalis. Sprendžiant konfliktus tikslinga kiek galima mažiau kalbėti ir naudoti verbalines priemones. Spec tyrimai ustatė, kad tokiose situacijose žodžiais perduodama 7proc, intonacija - 38. neverbalinėmis - 55. svarbu ir tai kas sakoma ir tas kas daroma. Derybose ir konfliktuose daug ką pasako žmonių rankos, pirštai, tai atspindi nuotaika, nerimas, įtampa. Esant sunkiom situacijoms į konfliktus įjungiamos moterys. Kai ginčijasi žmonės labai svarbus tampa atstumas tarp pašnekovų, jis turi būti toks, kad garantuotų saugumą. Amerikiečiai praktikuojua uo 1,2-3 metrų. Vienas stipriausiu ginklų sprendžiant konfliktus yra žvilgsnis, kuris gali būti atviras, priešiškas, džiaugsmingas. Konfliktus spręsti padeda šypsena, kuri palačiausiai naudojama JAV. Žmonės šypsosi, nes šypsena padeda būti laimingesniam, pasitikėti savimi. Žmoaus veidas daug ką taip pat pasako. Žmogus savo veido išraišką gali kontroliuoti, tačiau veidmanystės pasiekti negali. Emocijas išduoda vyrų kojos: sukryžiuotos byloja - kritiškumą, o jei ir rankos, tai žmogus nepageidauja bendrauti. - Būtina įsidėmėti ką reiškia rankų paspaudimas: l)kai stipriai spaudžia, tai liudyja apie jo baimę, užgaulumąj 2)stiprus pirštų pūstelėjimas, reiškia pretenzijass. pasipūtimą: 3)kai dviem rankom, tai norima pabrėžti lygiateisiškumą, pagarbą. Skirtingose šalyse skirtingi paspaudimas. Derybose būtina prisiminti, kad svarbiausias ir ilgiausiai prisimenamas pasakytas paskutinis žodis. Derybų protokolai būna: l)stenograma; 2)aprašomasis protokolas, kurį rengia sekretoriatas ir prižiūri pranešėjai; 3)spausdinami tik nutarimu tekstai. Svarbus derybų užbaigimo elementas yra balsavimas. Dėl jo procedūrų susitariama iš anksto, o reikalui esant patikslinama vietoje. Derinti sprendžiant konfliktus būtina prisiminti, kad žmonės gyvenime sunkiausiai atleidžia kito pranašumą. O Statutinių organizacijų protokolas. Statutinės organizacijos: universitetai, policija, kariuomenė, valstybės sienos apsaugos tarnyba, priešgaisrinė apsauga ir kt. savo veiklą orgremdamėsi statutais, o taip pat veikiančiais įstatymais, teisės aktais ir kitais dokumentais. Dauguma statutiniu organizacijų dirba socialinėje sferoje ir savo darbą organizuoja remiantis konstitucija, įstatymais ir protokolinėmis nuostatomis. Kuriant atvirą informacinę visuomenę, ,, statutinių organizacijų vaidmuuo iš esmės keičiasi. Pagrindinė nuostata - statutinės \ organizacijos nėrajaldžia, o socialinių paslaugų teikėjos. Gerų rezultatų statustinės organizacijos gali pasiekti tik bendraudamos su visuomene, todėl svarbus veiksnys yra pasitikėti gyventojais, o gyventojai turi pasitikėti statutine organizacija, pvz: policija. Bendrauti su visuomene ne visada lengva. Statutinėms organizacijoms tenka spręsti konfliktines situacijas, apginti žmones nuo smurto, vagysčių, kitokių nusikaltimų. Statutinių organizacijų įvaizdį kuria ir patys jų nariai ir visuomenė. Protokolas numato st organizacijų bendravimo su visuomene taisykles, konfliktinių situacijų sprendimo būdus, būtinosios ginties tvarką, atvejus kuomet gali būti panaudoatas ginklas ir pan. Kiekvienoje situacijoje būna ir priešingos pusė ir skirtingi tikslai. Konfliktus sukelia patys žmonės. Konfliktas - būsena, kai viena pusė pradeda kiotai pusei varžyti teises, interesus. Abi pusės atsako tuo pačiu. Kai susikaupia daug konfliktų pasiekiama kulminacija, kuri dažnai baigiasi agresija. Išskiriamos konfliktų atsiradimo priežastys: l)skirtingų žmonių nuomonės; 2)skirtingos vertybės; 3)skirtingi veikloos tikslai; 4)skirtingi poreikiai. 5J^W^ z/^^&U4 ir*f

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!