Radijo bangos

Elektromagnetiniai (susijusių elektrinių ir magnetinių laukų) virpesiai, sklindantys erdvėje šviesos greičiu (299792458 m/s). Pagal bangos ilgį skirstomi į diapazonus: radijo bangas, submilimetrines bangas, infraraudonuosius spindulius, regimąją šviesą, ultravioletinius, rentgeno, gama spindulius.
Radijo bangos
105-1
3(106-1011)
1.24(10-8-10-3)
Submilimetrinės bangos
1-0.1
3(1011-1012)
1.24(10-3-10-2)
Infraraudonieji spinduliai
0.1-8·10-4
3·1012-3.75·1014
1.24·10-2-1.55
Regimoji šviesa
(8-4)·10-4
(3.75-7.5)·1014
1.55-3.1
Ultravioletiniai spinduliai
4·10-4-2·10-6
7.5·1014-1.5·1017
3.1-620
Rentgeno spinduliai
2·10-6-10-8
1.5·1017-3·1019
620-1.24·105
Gama spinduliai
10-8-10-11
3(1019-1021)
1.24(105-107)
1 lentelė
Pagal bangų ruožus skirstomos į milimetrines, centimetrines, dekametrines, metrines bangas. 1 mm - 30 cm bangų ruožas dar vadinamas mikrobangomis. Trumpesnių nei 1 mm bangų nepraleidžia Žemės atmosfera. Ilgabangė pralaidumo riba priklauso nuo jonosferos stovio, kuris kinta per parą, priklauso nuo Saulės aktyvumo ir radioteleskopo geografinės padėties. Ši riba kinta nuo 15 m iki 200 m, dažniausiai būna ties 30 m.
Radijo bangos
Radijo bangos keliauja (sklinda) oru bei vakuumu visiškai vienodai nereikalaudamos papildomos energijos.
Radijo banga atsiranda bet kada, kai pasikrauna kažkokia dalelytė, ji įgyja pagreitį nuo radijo dažnio elektromagnetinio bangu spektro porcijų. Už radijo bangas trumpesnės elektromagnetinės bangos - gama spinduliai, rentgeno spinduliai, infraraudonieji spinduliai ultravioletiniai spinduliai ir regimoji šviesa matoma žmonių.
Kai radijo banga pasiekia vielą, ji sukelia judančią elektros srovę (įtampą), kuri, jei reikia, gali būti elektronikos sustiprinta. Paprasčiausiu atveju siųstuvas periodiškai nutraukia bangų spinduliavimą, tokiu būdu perduodamas trumpus bei ilgus impulsus (Morzės abėcėlė). Perduodant garsą, radijo bangos stiprumas (amplitudinė moduliacija) arba jos dažnis (dažnuminė moduliacija) sutartose ribose keičiasi žemesnio (garsinio) signalo dažnio taktu.
Nors žodis „radijas“ dažniausiai yra vartojamas apibūdinant šitą reiškinį, kiti informacijos perdavimo būdai, tokie kaip televizija, radiolokacija ir telefonas, taip pat naudoja radijo veikimo principus.
Radijo bangų perdavimas dideliu atstumu
Kaip ir regimoji šviesa, radijo bangos gali tapti imtuvui "nematomos" jei siųstuvo antena "pasislepia už horizonto" (sakoma - palieka tiesioginio matomumo zoną). Ilgos (žemesnio dažnio) bangos turi savybę šiek tiek "užlinkti", todėl jomis galima signalą perduoti ir kiek didesniu atstumu. Trumposios bangos turi savybė atsispindėti žemyn nuo viršutinių atmosferos sluoksnių (jonosferos), todėl jomis palankiomis sąlygomis galima susisiekti praktiškai bet kuriuo atstumu. Tačiau ryšio kokybė ir galimybė labai priklauso nuo atmosferos būklės....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!