Rajoninio elektros tinklo skaičiavimas

Summary The task of this bachelor qualification work is connection of electrical network, which consist of 5 consumers and 7 power transmission lines and combined cycle power plant (CCPP). The electric power plant (CCPP) has installed power 160 MW, The power station is consist of 3 generators, which power are 63W each. CCPP connected to the system of 110 kV and to a local consumer with 6 kV. Some main electric devices are selected according to the parameters of the system and station. In this bachelor qualification work item are calculated CCPP dissymmetrical shorts circuits. Santrauka Šio bakalaurinio darbo užduotis yra elektros tinklo ir KCE sujungimas. Elektros tinklas sudarytas iš 5 vartotojų ir 7 linijų. KCE galia yra 160 MW, pastatyti 3 generatoriai po 63 MW (G2 ir G3 generatoriai prijungti prie dujų turbinų, o G1 generatorius prijungtas prie garo turbinos). Elektrinė prie sistemos prijungta 110 kV įtampa, o prie vartotojų 6 kV. Pagrindiniai elektrinės aparatai parinkti atsižvelgiant į sistemos ir elektrinės parametrus. Elektros tinklas maitinamas iš pastotės ir vietinės KCE. Laidai ir transformatoriai yra parinkti pagal apskaičiuotus parametrus. Šiame bakalauriniame darbe yra suderinti elektros tinklo, KCE ir sistemos parametrai ir atlikti nesimetrinių trumpųjų jungimų skaičiavimai. Įvadas Šio baigiamojo darbo pagrindiniai tikslai yra rajoninio elektros tinklo ir kombinuoto ciklo elektrinės projektavimas, bei nesimetrinių trumpųjų jungimų apskaičiavimas K1, K2 ir K3 avarijos vietose. Darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių: rajoninio elektros tinklo projektavimas, KCE projektavimas ir nesimetrinių trumpųjų jungimų skaičiavimas. Pirmoje darbo dėstymo dalyje projektuojamas rajoninis elektros tinklas, parinktas pigiausias variantas, kurio skaičiuojamosios sąnaudos yra 9,45 % ekonomiškesnės nei kitos, kursiniame darbe sudarytos schemos, tinklas susideda iš 5 vartotojų ir 7 linijų, pagal vartotojų apkrovas parenkami įrenginiai, parenkamos vartotojų, pastočių sujungimų schemos, apskaičiuojami apytiksliai galios srautai, tam kad būtų galima parinkti laidininkus kiekvienai linijai. Antroje dėstymo dalyje, projektuojama 160MW kombinuoto ciklo elektrinė. Sudaromi elektrinės ir vartotojų, paros bei metiniai apkrovos grafikai, parenkami atitinkami įrenginiai, taip pat skaičiuojami trifaziai trumpieji jungimai, bei šiek tiek plačiau apžvelgiami kombinuoto ciklo elektrinės pagrindiniai elektros energijos gamybos įrenginiai, tai dujų ir garo turbina, bei garo katilas. Trečioje darbo dalyje, simetrinių dedamųjų metodu, skaičiuojami nesimetriniai trumpieji jungimai K1, K2 ir K3 avarijos vietose, sudaromos avarijos vietų įtampų ir srovių vektorinės diagramos, iš kurių suradau fazinius įtampų ir srovių dydžius. 1. Rajoninio elektros tinklo skaičiavimas Suprojektuoti rajoninį elektros tinklą pagal turimą situacijos planą. Pastočių vartotojams (10 kV) elektrą tiekti iš sistemos 330/110/35 kV pastotės ir suprojektuotos elektrinės. Rajoninio elektros tinklo projekto duomenys 1 lentelė. Duomenys Vartotojas Koordinatės Pmax Qmax Pmin Qmin Tmax h   X,km Y,km MW MVar MW MVar 1 14 18 33 20 32 19 2329 2 19 2 21 13 13 8 3515 3 39 28 8 5 0 0 3454 4 45 31 25 15 9 5 1287 5 42 37 9 5 0 0 2826 Vietinio elektros šaltinio koordinatės yra x=4 km ir y=14 km. 330/110/35 kV pastotės koordinatės yra: x=24 km ir y=15 km. Didžiausios galios vartotojas yra pirmos kategorijos vartotojas, mažiausios galios – trečios, likę – antrosios kategorijos vartotojai. Tarpatramio ilgis - 325 km. Rajonas pagal apšalą – 4. Rajonas pagal vėjo greitį – 3. 1.1 Elektros tinklo parinkimas Elektros tinklų schemą sudarome remiantis pastotės ir maitinimo šaltinio išdėstymo planu ir vartotojų kategorija. 1.1 lentelė. Elektros tinklo linijų ilgiai Pagal perduodamas ribines galias ir ribinių atstumų reikšmes parenkame įtampas: linijos visos įtampos 110 kV. Ryšio tarp elektrinės ir pirmojo vartotojo abiems variantams parenkam 110 kV. linijas. Linijų trasų ilgiai dauginami iš linijos netiesiškumo koeficiento, kuris priklauso nuo vietovės ir gali kisti nuo 1.05 iki 1.25. Priimame koeficientą 1.08. 1.2 lentelė. Linijų duomenys Linija Linijos pobūdis Laidų ilgis, km Linijos galo pastotės Nr. Pastotės tipas KCE-1 dvigrandė 11,632 1 tranzitinė 1 2 viengrandė 18,104 2 tranzitinė 2-RP viengrandė 15,042 RP tranzitinė RP-4 viengrandė 26,401 4 tranzitinė 4 3 viengrandė 7,245 3 galinė 4 5 viengrandė 7,245 5 tranzitinė 5 1 viengrandė 36,545 1 tranzitinė 1.2 Pastočių galios transformatorių parinkimas ir elektros energijos nuostolių galios transformatoriuose skaičiavimas Taikant esamos vertės metodą, buvo suskaičiuota, kad vienos iš alternatyvų skaičiuojamosios sąnaudos yra 9,45% ekonomiškesnės už kitos, kursiniame darbe sudarytos schemos. Galios transformatoriai parenkami pagal vartotojų apkrovas arba pagal patikimumo kategorijas. 2 ir 1 kategorijai reikia 2 galios transformatorių, 3 kategorijai reikia 1 galios transformatoriaus. Kai reikia dviejų galios transformatorių jiems parinkti naudojamos tokios formulės: Čia n – galios transformatorių skaičius pastotėje. Kai reikia vieno galios transformatoriaus naudojame tokią formulę: ST≥Smax Apskaičiuoju visų vartotojų Smax ir ST . 1 vartotojas yra 1 kategorijos, 3 vartotojas yra 3 kategorijos, 2,4,5 yra antros kategorijos vartotojai. ST3≥Smax3 Iš katalogo parenkamas galios transformatoriai. Jų duomenys pateikti lentelėje. 1.3 lentelė. Pastočių galios transformatoriai Vartotojas MVA MVA n Tipas MVA kV % MW MW % Kaina Tūkst..Lt 1 38,58 27,557 2 TRDN-32000/110 32 115/10,5/10,5 10,5 35 145 0,75 960 2 24,69 17,636 2 TDN-25000/110 25 115/10,5/10,5 10,5 29 120 0,80 840 3 9,43 9,43 1 TDN-10000/110 10 115/11 10,5 14 60 0,90 540 4 29,15 20,821 2 TDN-25000/110 25 115/10,5/10,5 10,5 29 120 0,80 840 5 10,29 7,35 2 TDN-10000/110 10 115/11 10,5 14 60 0,90 540 Elektrinėm schemom parenkami jungtuvai: MKP-110 B-630-20Y1 kV; kA; kA; kA; s; m=16400 kg; kaina 103,1 tūkst Lt. Dviejų apvijų transformatorių galios nuostoliai skaičiuojami pagal formules: Aktyvieji galios nuostoliai: Reaktyvieji galios nuostoliai DP2=0,117 MW;DQ2=1,563 M var; DP3=0,067 MW; DQ3=1,069 M var;DP4=0,14 MW;DQ4=2,118 M var; DP5=0,06 MW;DQ5=0,715 M var; 1.4 lentelė. Transformatorių galios nuostoliai Vartotojas n Apkrova Smax, MVA Galios nuostoliai Apkrovos Apkrovos įvertinus tr. nuostolius DP, MW DQ, Mvar P, MW Q, Mvar P, MW Q,Mvar Smax, MVA 1 2 38,58 0,175 2,856 33 20 33,175 22,856 40,286 2 2 24,69 0,117 1,563 21 13 21,117 14,563 25,652 3 1 9,43 0,067 1,069 8 5 8,067 6,069 10,095 4 2 29,15 0,14 2,118 25 15 25,14 17,118 30,415 5 2 10,29 0,06 0,715 9 5 9,715 5,715 11,271 1.3 Vartotojų, pastočių, elektrinių sujungimo schemos 1 vartotojas: sueina 4 linijos, 2 galios transformatoriai, vartotojas 1 kategorijos. Parenkama tranzitinio tiltelio schema: 2 vartotojas: sueina 2 linijos, 2 galios transformatoriai, vartotojas 2 kategorijos. Parenkama tranzitinio tiltelio schema. 3 vartotojas: 1 linija, 1 galios transformatorius, vartotojas 3 kategorijos. 4 vartotojas: sueina 3 linijos, du galios transformatoriai, vartotojas 2 kategorijos. Parenkama tranzitinio tiltelio schema. 5 vartotojas: sueina 2 linijos, 2 galios transformatoriai, vartotojas 2 kategorijos. Parenkama tranzitinio tiltelio schema. 1.4 Galios srautų apytikslis skaičiavimas Tinklo linijų laidų skerspjūvių parinkimui būtina žinoti orientacinį galios srautų tinkle pasiskirstymą, maksimalios apkrovos metu ir po avariniam režime. Šiuo atveju tinklas yra uždaras, todėl jį pertraukiame maitinimo taške ir skaičiuojame galių srautų pasiskirstymą dvipusio maitinimo tinkle. 1.5 Laidininkų parinkimas j-ekonominis srovės tankis. Priklausomybė tarp ekonominio srovės tankio ir Tmax 1.5 lentelė. Tmax, h 1000-3000 3000-5000 Tmax, >5000 jek, A/mm2 1 0,9 0,8 1.6 lentelė. Oro linijų jek ir Fek Linija Tmax, h Srovė, A A/mm2 mm2 1-2 2790 41,281 1 41,281 2-RP 3515 175,801 0,9 175,801 RP-4 1287 205,598 1 205,598 4-3 1812 52.985 1 52.985 4-5 1694 7,047 1 7,047 5-1 2435,5 66,194 1 66,194 KCE-1 2329 236.974 1 236.974 1.7 lentelė. Oro linijų laidai ir jų parametrai Linija Ilgis, km Laido markė r0, Ω/km R, Ω x0, Ω/km X, Ω b0.10-6, s/km B.10-6, S Diametras, mm Leistina srovė, A 1-2 16,763 AC-70 0,46 7,711 0,408 6,839 2,79 46,769 11,5 265 2-RP 13,928 AC-185 0,17 2,368 0,377 5,251 3,03 42,202 19,0 510 RP-4 26,401 ACO-240 0,13 3,432 0,357 9,425 3,11 82,107 21,6 605 4-3 6,708 AC-70 0,46 3,086 0,408 2,737 2,79 18,715 11,4 265 4-5 6,708 AC-70 0,46 3,086 0,408 2,737 2,79 18,715 11,4 265 5-1 33,838 AC-70 0,46 15,565 0,408 13,806 2,79 94,408 11,4 265 KCE-1 10,770 AC-120 0,27 2,908 0,391 4,211 2,92 31,448 15,2 380 Laidininkų patikrinimas: Pagal parinktų laidų skerspjūvį, kuris yra lygus arba didenis už 70 mm2 (minimalus 110 kV elektros perdavimo linijoms), galima daryti išvadą, kad oro linijoms parinkti laidai yra atsparūs koronavimui. Tikrinami schemos laidininkai pagal įtampos nuostolius normaliame darbo režime. Įtampos nuostoliai negali viršyti 5% normaliame rėžime ir 10% avariniame režime. 1.8 lentelė. Oro linijų įtampų nuostoliai Linija Ilgis, km P, MW Q, Mvar R, Ω X, Ω DU ,kV ∆U,kV DU% 1-2 16,763 5,686 5,434 7,711 6,839 0,736 0,736 0,67 2-RP 13,928 26,803 20,087 2,368 5,251 1,536 1,536 1,40 RP-4 26,401 32,011 22,577 3,432 9,425 2,933 2,933 2,67 4-3 6,708 8,067 6,069 3,086 2,737 0,377 0,377 0,34 4-5 6,708 1,196 0,61 3,086 2,737 0,049 0,049 0,04 5-1 33,838 10,911 6,325 15,565 13,806 2,338 2,338 2,13 KCE-1 10,770 38,4 23,747 1,400 3,845 0,659 0,659 0,60 Schemos įtampos nuostoliai normaliame režime neviršija leistinų normų. Tikrinami schemos laidininkai pagal įtampos nuostolius avariniame darbo režime. Įtampos nuostoliai negali viršyti 5% normaliame rėžime ir 10% avariniame režime. Nutraukiame linijos E-1 laidą. ; ; Įtampos nuostoliai avarijos metu neviršija lestinų: 9,79% 0, dT0, dw0, nes, dujas adiabatiškai slegiant, didėja jų vidinė energija ir kyla temperatūra. Taip jos teka besiplečiančio skerspjūvio kanaluose, vadinamuose difuzoriais. Turbinose energija darbu verčiama dviem stadijomis. Garas, plėsdamasis tūtose 4, savo potencine energiją transformuoja į garo srauto kinetinę energiją. Gautasis garo srautas eina į kanalus tarp turbinos darbo menčių 3 ir jas apiplaudamas keičia savo kryptį ir greitį. Jo srauto judesio kiekio pokytis virsta jėga, kuri stumia darbo mentę 3, o pastaroji verčia suktis darbo ratą 2. Taip srauto kinetinė energija paverčiama darbo rato mechanine energija. 2.2.3 Garo katilas Garo katilas dažniausiai susideda iš trijų dalių, kitaip vadinamų sekcijomis, tai 1) žemo slėgio (LP) sekcijos; 2) tarpinės slėgio (IP) sekcijos arba papildomo pašildymo dalies ir 3) aukšto slėgio (HP) sekcijos, kaip parodyta 3.4. paveiksle: 2.5 pav. Garo katilo principinė schema: 1-garso slopintuvas; 2-kondensato pašildytojas; 3-žemo slėgio talpykla; 4-žemo slėgio garintuvas; 5-tarpinio slėgio mažintojas; 6-aukšto slėgio mažintojas; 7-žemo slėgio perkaitintuvas; 8-tarpinio slėgio talpa; 9-tarpinio slėgio garintuvas; 10-aukšto slėgio mažintojas; 11-tarpinio slėgio garintuvas; 12-katalizatoriaus sandara; 13-aukšto slėgio garintuvai; 14-tarpinio slėgio perkaitintojas; 15-aukšto slėgio perkaitintuvas; 16-tarpinio slėgio perkaitntuvas; 17-aukšto slėgio perkaitintojas; 18-aukšto slėgio talpa. Kiekviena sekcija turi po garo talpyklą ir garintuvo sekciją, kurioje vanduo verčiamas garu. Šis garas leidžiamas per perkaitintuvus, tam kad pakelti garo temperatūrą ir slėgį. Po šio proceso aukšto slėgio garas patenka į garo turbiną, kuri suka generatorių, kuris savo ruožtu gamina elektros energiją. 2.3 Techniniai – ekonominiai rodikliai 2.1 lentelė. Techniniai ekonominiai rodikliai 2.4 Generatorių parinkimas KCE generatoriai parenkami taip, kad garo turbinų ir dujų turbinų generatorių galių santykiai būtų 1:1 – 1:2. 2.2 lentelėje. Generatorių parametrai pateikiami Eil. P a r a m e t r a i Reikšmės Nr. Pavadinimas Žymėjimas Dimensija G1,G2*,G3* 1. Tipas TVF -63-2Y3 2. Sūkiai n Aps/min 3000 3. Pilnutinė galia S MVA 78,75 4. Aktyvioji galia P MW 63 5. Įtampa U kV 10,5 6. Galios koeficientas cos  0,8 7. Vardinė srovė I kA 4,33 8. Maksimali pilnutinė galia Smax MVA 89 9. Maks. Galios koeficientas cos max 0,8 10. Maksimali srovė Imax kA 4,89 11. Apvijų sujungimas Y Y 12. Išvadų skaičius 9 13. Žadinimo įtampa Uf V 185 14. Žadinimo tuščios veikos srovė If0 A 462 15. Žadinimo vardinė srovė IfN A 1325 16. Žadinimo sistema VČ 17. Žadinimo tipas VTD-490-3000 18. Viršpereinamasis generatoriaus reaktansas Xd 0,153 19. Trifazio t.j. laiko pastovioji Ta(3) S 0,24 *-šiuos generatorius suka dujų turbinos. 2.5 Struktūrinės schemos sudarymas 2.6 pav struktūrinė schema 2.6 Elektrinių režimų analizė ir transformatorių parinkimas Elektrinių režimų analizė reikalinga projektuojant elektros tiekimo sistemą, sudarant elektros vartojimo prognozes, planuojant įrenginių remontą, taip pat eksploatuojant elektrines normalaus darbo režimu. Elektrinių režimų analizei sudarysime elektrinės bei vartotojo paros (2.7 ir 2.9 pav.) ir metinės (2.8 ir 2.10 pav.) apkrovų grafikus. Elektrinės paros apkrovos grafikas sudaromas apskaičiavus žiemos ir vasaros minimumų bei maksimumų galias: MW; MW; MW; MW; 2.7 pav. Elektrinės paros apkrovos grafikas Metinės apkrovos grafiką sudarome, tarę, kad žiemos dienų skaičius Nž = 213 d., o vasaros- Nv=152d. Vasaros apkrovos maksimumo laikas: Tvmax=Nv· tvmax =152·5=760 h; Vasaros apkrovos minimumo laikas: Tvmin=Nv·tvmin=152·19=2888 h; Žiemos apkrovos maksimumo laikas: Tžmax=Nž·tžmax=213·5=1065 h; Žiemos apkrovos minimumo laikas: Tžmin=Nž·tžmin=213·19=4047 h; čia tžmax; tžmin- žiemos paros apkrovos grafiko maksimumo ir minimumo trukmė h. 2.8 pav. Elektrinės metinės apkrovos grafikas Per metus pagaminta elektros energija: čia PI-apkrovos grafiko itojo laipto galia, MW; TI- itojo laipto trukmė, h; = MWh Apkrovos grafiką charakterizuoja šie rodikliai: 1. Maksimali elektrinės apkrova: Pmax= 160 MW; 2. Minimali elektrinės apkrova: Pmin= 96 MW; 3. Vidutinė metinė elektrinės apkrova: 4. Grafiko užpildymo koeficientas: 5. Minimalios apkrovos koeficientas: 6. Maksimalus apkrovos išnaudojimo laikas: Maksimalių nuostolių laikas: τ =(0,124+Tmax*10-4)2*8760=5339,701 h; Vartotojų paros ir metų apkrovos grafikai sudaromi analogiškai: Žiemos ir vasaros maksimumų bei minimumų galios: Pmaxž=PN=10 MW; Pminž=P1=0,7·10=7 MW; Pmaxv=P2=0,5·10=5 MW; Pminv=P3=0,4·10=4 MW; čia PN- elektrinės nominali galia. 2.9 pav. Vartotojų apkrovos grafikas paros bėgyje Skaičiuojame vartotojo metinės apkrovos grafiko laiptų trukmes: Vasaros apkrovos maksimumo laikas: Tvmax=Nv· tvmax =152·4=608; Vasaros apkrovos minimumo laikas: Tvmin=Nv·tvmin=152·20=3040 Žiemos apkrovos maksimumo laikas: Tžmax=Nž·tžmax=213·4=852 h; Žiemos apkrovos minimumo laikas: Tžmin=Nž·tžmin=213·20=4260 2.10 pav. Vartotojų metinis apkrovos grafikas: Vartotojo suvartota elektros energija: wv,s=ΣiPiTI= 53540MWh; čia PI- vartotojo apkrovos grafiko I-tojo laipto galia, MW; TI- I-tojo laipto trukmė, h; Vartotojo apkrovos grafiką charakterizuojantys rodikliai: 1. Maksimali vartotojo apkrova: Pv max=10 MW; 2. Minimali vartotojo apkrova: Pv min=4 MW; 3. Vidutinė metinė vartotojo apkrova: 4. Grafiko užpildymo koeficientas: 5. Minimalios apkrovos koeficientas: 6. Maksimalus apkrovos išnaudojimo laikas: Maksimalių nuostolių trukmė: τ =(0,124+TVmax*10-4)2*8760=3809 h; Transformatorių parinkimas: Transformatoriai parenkami pagal jų tipą, vardinę galią ir įtampą. Maksimalios galios skaičiavimui pasinaudosime elektrinės bei vartotojo apkrovos grafikais. Skaičiavimai atliekami sunkiausiems transformatorių apkrovų režimams. Parenkame transformatorių T1. Transformatorius parenkamas pagal didžiausią galią. Transformatorių duomenys pateikiami 2.3 lentelėje. Savųjų reikmių galią apskaičiuojame: Transformatoriaus vardinė galia turi būti Parenkami du vienodi T2, T3 ryšio transformatoriai. Transformatorių duomenys pateikiami 2.3 lentelėje. MVA; MVA; Transformatoriaus vardinė galia turi būti Parinktų transformatorių parametrai pateikiami 2.3 lentelėje. 2.3 lentelė. Transformatorių parametrai Žymėjimas schemoje Ssk, MVA Tipas n STN, MVA UN, kV UK%, % PK, kW P0, kW I0%, % Kaina, tūkst. Lt. T1 74,81 TD-80000/110 1 80 115/10,5 10,5 310 58 0,45 650 T2,T3 78,36 TDN-80000/110 2 80 115/10,5 10,5 310 58 0,45 2655 2.7 Trumpojo jungimo srovių skaičiavimas Elektros aparatai parenkami ir įranga skaičiuojama trifazio trumpojo jungimo srovių poveikiui atlaikyti. Todėl atstojamoji schema sudaroma tik tiesioginei sekai, neįvertinant aktyviųjų varžų. Savųjų reikmių apkrova neįvertinama. Skaičiavimai vykdomi priėmus, kad Sb = 100 MVA ir UbUvid. transformatoriaus T1 varžos: transformatorių T2 ir T3 varža: ; Sistemos varža: MVA; ; 2.11 pav. Trumpųjų jungimų skaičiuojamoji schema Apskaičiuojamos K1 trumpojo jungimo srovės. Prastinama schema (2.12 pav.): 2.12 pav. Trumpojo jungimo srovių skaičiavimo schemos prastinimas Generatoriaus G1 grandinės varža: ; Generatorių G2 ir G3 grandinių atstojamoji varža: X2(XG2XT2) // (XG3XT3)(0,2430,013)/20,128. Periodinės srovės pradinė reikšmė vardiniais vienetais apskaičiuojama: čia X – šakos santykinė varža; Ib – atitinkamo laipto bazinė srovė. Bazinė srovė 115 kV įtampos šynose . Trumpojo jungimo K1 srovės: nuo generatoriaus G1: ; nuo generatorių G2 ir G3: ; nuo sistemos: ; suminė trumpojo jungimo srovė taške K1: kA; Apskaičiuojamos K2 trumpojo jungimo srovės. Atstojamąją schemą galima supaprastinti iki dviejų šakų (2.13 pav.). Šio taško atžvilgiu generatoriai G2 ir G3 yra pakankamai daug elektriškai nutolę ir galima skaičiuoti kaip lygiagrečią šaką su sistemos šaka. 2.13 pav. TJ K2 srovių skaičiavimo schemos prastinimas Generatorių G2 ir G3 grandinių atstojamoji varža: X2(XG2XT2) // (XG3XT3)(0,2430,013)/20,128; Generatorių G2 ir G3 ir sistemos S šakų atstojamoji varža: ; ; Elektrovara ekvivalentinio šaltinio šakoje: ; Skaičiavimų supaprastinimui galima priimti, kad šiuo atveju E“s = 1,1. Generatoriaus G1 grandinės atstojamoji varža: XG1 = XG1 + XT1 = 0,243 + 0,0131 =0,256; Trumpojo jungimo K2 periodinės srovės pradinė reikšmė generatoriaus G1 šakoje: ; Ekvivalentinio šaltinio šakoje: ; suminė trumpojo jungimo srovė taške K2: kA. Apskaičiuojamos K3 trumpojo jungimo srovės. Šiam t.j. taškui atstojamąją schemą galima supaprastinti iki dviejų šalių (2.14 pav.). Skaičiavimų supaprastinimui panaudojami ankstesnio varžų skaičiavimo rezultatai 2.14 pav. TJ K3 srovių skaičiavimo schemos prastinimas Generatoriaus G1 grandinės atstojamoji varža: XG1 = XG1 + XT1 = 0,243 + 0,0131 =0,256; Generatoriaus G1 ir sistemos S šakų atstojamoji varža: ; Transformatorių T2 ir T3 lygiagrečių šakų bendra varža: X3 = = =0,007; Sistemos šakos varžos padidėjimas: ; Generatorių G2 ir G3 lygiagrečių šakų bendra varža: Trumpojo jungimo K3 srovės: nuo generatoriaus G1 ir sistemos: ; nuo generatorių G2 ir G3: ; suminė trumpojo jungimo srovė taške K3: kA. 2.7.1 Smūginių trumpojo jungimo srovių skaičiavimas. Smūginės srovės K1 taške apskaičiuojama kaip trijų dedamųjų suma: Smūgio srovė: ; . Aperiodinė srovės dedamoji laiko momentu t: , čia t – visiško atjungimo laikas. Kai TJ generatoriaus gnybtuose, t = 0,3 s; kai TJ nutolęs, t = 0,2 s. Smūginės srovės K1 taške apskaičiuojama kaip trijų dedamųjų suma: Generatorių G1 : ks = 1,935 (iš žinynų) ir ; Generatorių G2 ir G3: ks = 1,935 ir ; Sistemos: ks = 1,6 ir Suminė trifazio t.j. K1 taške smūginė srovė: Smūginė srovė K2 taške. Schemos šakų smūgio koeficientai ir srovės: Generatorių G1: ks = 1,965 ir Sistemos per blokinį transformatorių: ks = 1,85 ir Suminė trifazio t.j. K2 taške smūginė srovė: is,K2 = 109,379 +298,258 =407,637 kA. Smūginė srovė K3 taške. Schemos šakų smūgio koeficientai ir srovės: Generatoriaus G1 ir sistemos: ks = 1,6 ir Generatorių G2, G3: ks = 1,965 ir Suminė trifazio t.j. K3 taške smūginė srovė: is,K3 = 285 + 231,41 = 516,41 kA 2.7.2 Aperiodinės srovės skaičiavimas. Aperiodinė srovė K1 taške. Aukštosios įtampos (35 kV ir daugiau) skirstyklų visų grandinių jungtuvai renkami vienodi sunkiausiomis sąlygomis. Todėl apskaičiuojamos suminės srovės. Tegu 110 kV įtampos jungtuvų tQn = 0,06 s, o relinės apsaugos tRA = 0,01 s. Tuomet t = 0,06 + 0,01 = 0,07 s. Šakų aperiodinės srovės: Sistemos Ta = 0,02 s ir tuomet: Generatoriaus G1 Ta =0,15 s ir tuomet: Generatorių G2 ir G3 Ta =0,15 s ir tuomet: Suminė aperiodinė srovės dedamoji yra IatK1 = 0,208 + 1,913 + 3,823 = 5,944 kA; Aperiodinė srovė K2 taške. Skaičiuojant srovę reikia jau žinoti ar šioje vietoje bus įrengiami komutaciniai aparatai. Jeigu komutacinių aparatų nėra, tai t.j. šiame taške turi atjungti 110 kV įtampos įrangą ir tuomet nėra reikalo aperiodinės srovės skaičiuoti. Jei aparatai įrengiami tai tuomet atjungimo laikas turi įvertinti šių aparatų ir relinės apsaugos laikus ir jeigu šie įrenginiai analogiški K3 taško įrenginiams, tai tada t = 0,13. Aperiodinė srovės dedamoji nuo generatorių G1 ir G2: Aperiodinė srovės dedamoji nuo ekvivalentinio šaltinio: Suminė aperiodinė srovė iatK2 = 32,744 + 5,445 = 38,189 kA; Aperiodinė srovė K3 taške. Tegu generatoriaus G2 ir G3 šakoje yra numatyti jungtuvai, kurių tQn = 0,12 s, o relinės apsaugos tRA min = 0,01 s. Jau žinome, kad šių generatorių Ta = 0,24 s. Tuomet šios šakos Aperiodinė srovės dedamoji nuo ekvivalentinio šaltinio (S+G1) apskaičiuojama tam pačiam atjungimo laikui t = 0,13 s. Šios grandinės aperiodinės srovės gęsimo laiko pastoviąją nustatyti sunkiau. Jeigu užsiduodamas smūgio koeficientas ks = 1,6 tuomet Ta = 0,02 s. ir šios šakos aperiodinė srovė Suminė aperiodinė srovės dedamoji K3 taške iatK3 = 69,275 + 0,268= 69,543 kA 2.7.3 Periodinės srovės dedamosios nustatymas Kai t.j. nutolęs, apytikriuose skaičiavimuose galima laikyti, kad periodinė t.j. srovė bet kuriuo momentu Ipt = Ip0. Tais atvejais, kai t.j. taškas yra arti sinchroninės mašinos ir reikia nustatyti periodinės dedamosios kitimą per 0,5 s, rekomenduojama naudoti tipines kreives Periodinė srovė K1 taške. Skaičiuojamajam laikui t = 0,07 s srovė nuo: Sistemos nekinta ir yra Ipts = Ipos = 4,874 kA; Generatoriui G1 skaičiuojami pagal aprašytą metodiką: 1. Ip0G  2,157 kA ir tai Ip0/IN  2,157/0,395 5,461. 2. Iš tipinių kreivių IptG / Ip0G = 0,95; 3. IptG = 2,157  0,95 = 2,049 kA. Generatoriaus G2 ir G3 srovė skaičiuojama analogiškai: 1. tai 2. Iš kreivių IptG /Ip0G = 0,84; 3. IptG = 0,84  4,314 =3,624 kA. Suminė periodinė srovės dedamoji taške K1 laikui t = 0,07 s yra IptK1 = 4,874 + 2,049 + 3,624 = 10,547 kA; P.S. Jeigu priimti, kad K1 taškas yra nutolęs nuo sinchroninių mašinų, tai tuomet periodinė srovė bet kuriam laikui būtų IptK1 = 4,874 + 2,157 + 4,314 = 11,345 kA; Skirtumas nėra didelis. Periodinė srovė K2 taške. Jeigu komutacinių aparatų nėra įrengiama, tai skaičiuoti bet kurio laiko momento srovę nereikia. Jeigu komutaciniai aparatai yra, tai sroves apskaičiuoti reikia. Skaičiuojamajam laikui t= 0,13 s srovė nuo: Generatoriui G1 skaičiuojami pagal pateiktą metodiką: 1. Ip0G = 39,36 kA; Ip0G / IN = 9,09; 2. Iš tipinių kreivių IptG /IpoG = 0,76; 3. IptG =39,36  0,76 = 29,914 kA. Ekvivalentinės sistemos periodinė srovė nekinta, todėl Ipts = Ipos = 114 kA. Suminė periodinė srovė K2 taške skaičiuojama laikui t = 0,13 s yra IptK2 = 29,914 + 114 = 143,914 kA. Periodinė srovė K3 taške. Šis taškas nėra nutolęs nuo sinchroninių mašinų ir per šios vietos jungtuvus teka skirtingos srovės. Skaičiuojamajam laikui t = 0,13 s. srovė nuo: Generatoriai G2 ir G3 skaičiuojami pagal pateiktą metodiką: 1. Ip0G / IN = 83,273 / 8,151 = 10,216; 2. Iš tipinių kreivių IptG / Ip0G = 0,73; 3. IptG = 0,73  83,273 = 60,789 kA. Sistemos ir G1 generatoriaus gali būti priimta nekintanti laike, kaip pakankamai nutolusi nuo sinchroninių mašinų. Todėl IptSG = Ip0SG =96,032 kA. Suminė skaičiuojamojo momento periodinė srovėIptK3 = 60,789 + 96,036 = 156,825 kA. 2.4 lentelė. Trumpojo jungimo sroves Trumpojo jungimo vieta Srovė , kA Ip,0 ia,t ism Ip,t K1 11,345 5,944 28,738 10,547 K2 183,36 38,189 407,637 143,914 K3 209,223 41,799 516,41 156,825 2.8 Šiluminių impulsų skaičiavimas Apskaičiuosime šiluminį impulsą trumpo jungimo vietose K1 , K2 , K3 Šiluminis impulsas K1 taške. Šiame taške šiluminis impulsas skaičiuojamas pagal išraišką čia tatj.= tRA + tQ. Priimama, kad relinės apsaugos maksimalus suveikimo laikas tRA = 0,1 s, o jungtuvo pilnas atjungimo laikas tQn = 0,08 s. Iš žinynų pasirenkame Ta = 0,14 s. Tuomet BK = 11,3452 (0,18 + 0,14) =41,187 kA2s. Šiluminis impulsas K2 taške. Šiluminis impulsas nuo ekvivalentinės sistemos, jeigu generatorinės įtampos grandinėje yra komutaciniai aparatai: BKS = 114 2 (4 + 0,08) = 53023,68 kA2×s jeigu komutacinių aparatų nėra BKS =1142 (0,18 + 0,08) = 3378,96 kA2×s. Šiluminis impulsas nuo generatoriaus G1 kai yra komutaciniai aparatai BKG1 =39,362 (4 + 0,24) = 6568, 65kA2×s jeigu nėra komutacinių aparatų BKG1 = 39,362 (0,18 + 0,24) = 650,668kA2 × s Šiluminiai impulsai nuo generatoriaus srovės apskaičiuoti apytiksliai. Bendros šakos šiluminio impulso periode dedamoji, kai yra komutaciniai aparatai BpK2 = (1142 + 2 × 114 × 39,36 × 0,55 + 39,162 × 0,32) × 4 = 18427,5 kA2×s jeigu komutacinių aparatų nėra BpK2 = (1142 + 2 ×114 × 39,36 × 0,82 + 39,362 × 0,7) × 0,18 =21439,2kA2×s. Šiluminio impulso aperiodinė dedamoji kA2×s Suminis šilumos impulsas kai yra komutaciniai aparatai BK2= 18427,5 + 2488,38 = 20915,88 kA2×s jeigu komutacinių aparatų nėra BK2 = 21439,2 + 2488,38 = 23927,58 kA2×s. Šiluminis impulsas K3 taške. Skaičiuojant šiluminius impulsus šiame taške, reikia ištirti, kokios srovės teka per atitinkamus elementus. Kadangi arti yra sinchroniniai generatoriai, tai bendrai šakai galioja: Čia Br, Tr – santykiniai šiluminiai impulsai, randami pagal kreives, kurias galima rasti žinynuose arba metodiniuose nurodymuose. Skaičiuojant generatoriaus G2 ar G3 grandinės šiluminį impulsą užtenka nustatyti tik didesniajai t.j. srovei. Šiuo atveju srovės skiriasi nedaug, todėl skaičiuojama ir nuo generatoriaus ir nuo likusios sistemos, nes laikai irgi skiriasi. Šiluminis impulsas nuo G2 ir G3 skaičiuojamas nevertinant srovės kitimo BKG2,3 = 83,2732 (4 + 0,24) = 29401,824 kA2s. čia priimta, kad tRA + tQ = 4 s. Šiluminis impulsas nuo ekvivalentinės sistemos BKS = 125,952 (4 + 0,185) = 66388,34 kA2s; čia Ta = 0,185 s, paimtas iš žinyno. Pastarasis šiluminis impulsas yra didesnis. Suminis šiluminis impulsas apskaičiuojamas taip pat nevertinant generatoriaus srovių kitimo BK3 = 209,2232 (4 + 0,185) = 183195,3kA2 s. Jeigu šios grandinės elementai atlaikys apskaičiuotus šiluminius impulsus, tai tikslus jų skaičiavimas nebūtinas. 2.9 Elektrinės sąvosios reikmės Pagrindinė įtampa, naudojama savųjų reikmių sistemoje yra 6-10 kV (elektros varikliams virš 200 kW), o mažos galios varikliams ir apšvietimui – 0,4 kV. Savųjų reikmių transformatoriai parenkami, priimant, kad savosioms reikmėms sunaudojama 5 % galios nuo kiekvieno elektrinės bloko. Bendra elektrinės savųjų reikmių galia: MW; MVar; MVA; Savųjų reikmių galia, tenkanti vienam blokui: MVA. Parenkame darbo transformatorius: MVA. 6 kV įtampos laiptui parenkami transformatoriai 3 x TDN-4000/10, kurio SN=4 MVA. 0,4 kV įtampos laiptui parenkami transformatoriai TSZA-650/10-82T3. Savų reikmių rezervinis paleidimo transformatorius jungiamas prie 110 kV šynų. Ji pakeičia darbo transformatorių, todėl jo galia lygi 50% didesnė už savų reikmių darbo transformatoriaus galią. Parenkame tokį transformatorių TRDN-25000/110, kurio SN=25 MVA Savųjų reikmių transformatorių parametrai pateikiami 2.5 lentelėje. 2.5 lentelė. Savųjų reikmių transformatorių parametrai Tipas SN, kVA UN,kV uk, % ΔPk, kW ΔP0, kW I0,%. UA UŽ TDN-4000/10 4 10,5 6,3 7,5 33,5 5,6 1 TRDN-25000/110 25 10,5 6 10,5 120 29 0,8 TSZA-650/10-82T3 0,65 6,3 0,4 5,5 7,3 1,72 1,5 2.11 pav. KCE savųjų reikmių schema 2.11 pav. KCE savųjų reikmių schema: 1, 2- pirmos pakopos darbo ir rezerviniai transformatoriai; 3 - 6 kV rezervinė magistralė; 4,5-6 kV varikliai; 6, 7, 8 – antros pakopos darbo, bendrosios apkrovos ir rezervo transformatoriai; 9-0,4 kV rezervinio maitinimo magistralė; 10, 11 – elektrinės bendrosios apkrovos; 6 ir 0,4 kV sekcijos 3. Kombinuoto ciklo elektrinės nesimetrinių trumpųjų jungimų skaičiavimas 3.1 Nesimetrinių trumpųjų jungimų skaičiavimas Šios darbo dalies tikslas yra apskaičiuoti nesimetrinius trumpuosius jungimus, bei rasti fazines sroves ir įtampas simetrinių dedamųjų metodu šiose avarijos vietose: K1 avarijos vietoje rasti – K(1); K(2) ; K(1,1) trumpųjų jungimų sroves ir įtampas; K2 avarijos vietoje rasti – K(2) trumpojo jungimo srovę ir įtampą; K3 avarijos vietoje rasti – K(2) trumpojo jungimo srovę ir įtampą. Norint rasti visų avarijos vietų sroves ir įtampas, reikia rasti, visiems avarijos atvejams, sumines varžas ir elektrovaras, tam reikia susidaryti tiesioginės „1“, atvirkštinės „2“ ir nulinės „0“ sekų schemas. Tiesioginės „1“ sekos schema K1 avarijos atvejui: Schema prastinama sekančiai: Schema prastinama sekančiai: Schema prastinama sekančiai: Tiesioginės „1“ sekos schema K2 avarijos atvejui: Iš anksčiau pateiktų skaičiavimų žinome kad: Schema prastinama sekančiai: Schema prastinama sekančiai: Schema prastinama sekančiai: Tiesioginės „1“ sekos schema K3 avarijos atvejui: Iš anksčiau pateiktų skaičiavimų žinome kad: Schema prastinama sekančiai: Schema prastinama sekančiai: Schema prastinama sekančiai: Atvirkštinės „2“ sekos schema K1 avarijos atvejui: Schema prastinama sekančiai: Atvirkštinės „2“ sekos schema K2 avarijos atvejui: Schema prastinama sekančiai: Atvirkštinės „2“ sekos schema K3 avarijos atvejui: Schema prastinama sekančiai: Nulinės „0“ sekos schema K1, K2, K3 atvejams: 3.2 Nesimetrinių trumpųjų jungimų srovių ir įtampų skaičiavimas 3.2.1 Srovių ir įtampų skaičiavimas K1 avarijos atveju Vienfazis K(1) trumpasis jungimas K1 avarijos vietoje: vienfazio trumpojo jungimo kompleksinė schema: Dvifazis K(1,1) trumpasis jungimas į žemę K1 avarijos vietoje: Dvifazio trumpojo jungimo į žemę kompleksinė schema: Dvifazis K(2) trumpasis jungimas K1 avarijos vietoje: Dvifazio trumpojo jungimo kompleksinė schema: 3.2.2 Srovių ir įtampų skaičiavimas K2 avarijos atveju Dvifazis K(2) trumpasis jungimas K2 avarijos vietoje: 3.2.3 Srovių ir įtampų skaičiavimas K3 avarijos atveju Dvifazis K(2) trumpasis jungimas K3 avarijos vietoje: 3.3 Avarijos vietų K1 ,K2 ,K3 vektorinės įtampų ir srovių diagramos K(2) įtampų ir srovių vektorinės diagramos K1 avarijos vietoje K(2) vektorinė srovių diagrama: Mastelis: 1 cm=5 KA IK1*=10,708 IK2*= -10,708 IB=IC=3,5cm IC*=IB*=m*3,5=5*3,5=17,5 IB=IB**Ib=17,5*0,525=9,188kA IC=9,188kA K(2) vektorinė įtampų diagrama: Mastelis: 1 cm=0,2 kV UK1*=0,557 UK2*= 0,557 UA=5,57cm=70,75kV UB=UC=2,7cm=34,3kV UC UB K(1) įtampų ir srovių vektorinės diagramos K1 avarijos vietoje K(1) vektorinė srovių diagrama: Mastelis: 1 cm=2 kA IK1*= IK2*= IK0*= 5,234 IA=7,85cm=8,242kA IB=IC=3,2 cm=3,36kA K(1) vektorinė įtampų diagrama: Mastelis: 1 cm=0,1 KV UK1*=0,811 UK2*=0,042 UK0*= 0,083 UB=UC= 8cm=50,87kV K(1,1) įtampų ir srovių vektorinės diagramos K1 avarijos vietoje K(1,1) vektorinė srovių diagrama: Mastelis: 1 cm=3 kA IK1*=13,012 IK2*=8,646 IK0*= 4,365 IB=IC=6,5 cm=10,238kA K(1,1) vektorinė įtampų diagrama: Mastelis: 1 cm=0,1 KV UK1*=0,45 UK2*=0,45 UK0*= 0,45 UB=UC= 5cm=31,754kV K(2) įtampų ir srovių vektorinės diagramos K3 avarijos vietoje K(2) vektorinė srovių diagrama: Mastelis: 1 cm=5 KA IK1*=18,238 IK2*= -18,238 IB=IC=6,3cm=16,53kA K(2) vektorinė įtampų diagrama: Mastelis: 1 cm=0,3 KV UK1*=0,985 UK2*= 0,985 UA=6,5cm=7,1kV UB=UC=3,4cm=3,82kV UC UB K(2) įtampų ir srovių vektorinės diagramos K2 avarijos vietoje K(2) vektorinė srovių diagrama: Mastelis: 1 cm=3 KA IK1*=8,193 IK2*= -8,193 IB=IC=4,6cm=7,0875kA K(2) vektorinė įtampų diagrama: Mastelis: 1 cm=0,2 KV UK1*=0,614 UK2*= 0,614 UA=6,1cm=4,44kV UB=UC=3cm=2,2kV UC UB Įtampų ir srovių vektorinių diagramų pagalba buvo rasti K1,K2, ir K3 avarijos vietų įtampų ir srovių faziniai dydžiai: K(2) įtampų ir srovių fazinės reikšmės K1 avarijos vietoje IB=9,188kA; UA= 70,75kV IC=9,188kA; UB=UC=34,3kV IA=0 K(1) įtampų ir srovių fazinės reikšmės K1 avarijos vietoje IA=8,242kA IB=IC=3,36kA UB=UC= 50,87kV K(1,1) įtampų ir srovių fazinės reikšmės K1 avarijos vietoje IB=IC=10,238kA IA=0 UB=UC= 31,754kV UA=0 K(2) įtampų ir srovių fazinės reikšmės K3 avarijos vietoje IB=IC=16,53kA IA=0 UA=7,1kV UB=UC=3,82kV K(2) įtampų ir srovių fazinės reikšmės K2 avarijos vietoje IB=IC=7,0875kA IA=0 UA=4,44kV UB=UC=2,2kV Išvados 1. Statyti 160 MW kombinuoto ciklo elektrinę, kai elektros tinklams reikia tik 38,4 MW galios, yra neekonomiška. Elektrinė pakankamai greitai paleidžiama ir pasižymi dideliu manevringumu, todėl naudojamos pikinei galiai gaminti. KCE naudingumo koeficientas dirbant tik dujų turbinai yra apie 0,3, o dirbant ir garo turbinai – 0,6. Jei dalis energijos naudojama dar ir šilumos gamybai ir garo tiekimui pramonei bei buičiai, tai tada galima pasiekti net 0,8 dydžio naudingumo koeficientą. 2. Projektuojant rajoninį elektros tinklą, kiekvienam vartotojui buvo parinkti atitinkami įrenginiai, atsižvelgiant į jų kategorijas. Transformatoriai buvo parinkti pagal vartotojų patikimumo kategorijas. 1, 2, 4 ir 5 vartotojai turi turėti po du transformatorius, 3 vartotojas turi vieną transformatorių, nes jis yra III-čios patikimumo kategorijos. Suskaičiavus apytikslius galios srautus buvo parinkti oro linijų laidai, kurių skerspjūvis nebuvo mažesnis nei 70 mm2, tai yra būtina sąlyga 110kV elektros perdavimo linijoms, nes priešingu atveju laidai koronuos. Taip pat laidininkai buvo tikrinti pagal įtampos nuostolius kurie negali viršyti 5% normaliame ir 10% avariniame režime. Normaliame režime didžiausi įtampos nuostoliai buvo RP-4 linijoje 2,67 %, o avariniame, nutraukus KCE-1 liniją, RP-2-1-5-4 linijose, 9,79%, tačiau taip pat neviršijo leistinos 10% normos. 3. Ekonomiškiausiam variantui suskaičiuotos nesimetrinių trumpųjų jungimų srovės generatoriaus šynose (K2, K3 vietos), bei transformatoriaus aukštos įtampos pusėje (K1 vieta). Sroviu reikšmės yra tokios: K1 trumpojo jungimo vietoje K(2) trumpojo jungimo metu teka 9,188 kA srovė, K(1) trumpojo jungimo metu teka 8,242 kA srovė ir K(1,1) trumpojo jungimo metu teka 10,238kA srovė. K2 vietoje, K(2) trumpojo jungimo metu teka 7,0875 kA srovė, o K3 vietoje, K(2) trumpojo jungimo metu teka 16,53 kA srovė ir jos tenkina nelygybe Nesimetriniu trumpųjų jungimu metu įtampa labiausiai sumažėja K(2) jungimo metu, K2 vietoje iki 2,2 kV. Literatūra 1.A.Bačauskas, P. Grėblikas. Elektros tinklų projektavimas ir eksploatacija. Paskaitų konspektas. Vilnius, 1981. 2.A.Bačauskas, P. Grėblikas, L.Kaulakis. Elektros sistemos ir tinklai. Paskaitų konspektas. Vilnius, 1979. 3. R. Deksnys „Elektrinių elektrinės dalies kursinis projektavimas“ Metodiniai nurodymai Kaunas KPI, 1987. 4. R. Deksnys „Elektros įrenginiai“ Paskaitų konspektas Kaunas, 1993 5. Elektrinės ir pastotės 2 paskaitų konspektas Kaunas, 1994 6. Arūnas Jakštas „Energijos transformavimo mašinos“ Vilnius, 2000. 7. V. Ažubalis, J. Koryzna „Trumpieji jungimai elektros sistemose“ mokymo priemonė Vilnius, 1986. Baigiamojo darbo pagrindiniai techniniai ir finansiniai rodikliai 1.Priedas. Rajoninio elektros tinklo techniniai ir finansiniai rodikliai Rodiklio pavadinimas Vertė, tipas Techniniai rodikliai 1. Rajoninio elektros tinklo vartotojų skaičius, vnt. 5 2. Rajono elektros tinklo linijų skaičius, vnt 7 3. Elektrinės galia, MW 38,4 4. Elektrinės atiduodama galia į tinklą, MVA 38,4+j23,747 5. Elektrinės vardinės įtampos, kV 5.1 Ryšys su vartotojais 5.2 Ryšys su energetine sistema 110 110 6. Transformatorių skaičius ir tipas vartotojų pastotėse 3x TMN – 10000/110 4x TDN – 25000/110 2x TRDN – 32000/110 7. Jungtuvų skaičius 18 8. Vardinė elektros tinklo įtampa, kV 110 9. Maksimalios mazgų apkrovos, MVA S1max 33,175+ j21,597 S2max 21,117 + j14,025 S3max 8,067+j5,956 S4max 25,14 + j16,395 S5max 9,06 + j5,031 10. Minimalios mazgų apkrovos, MVA S1min 33,168+j20,427 S2min 13,08+j8,233 S3min 0,014-j0,023 S4min 9,068+j4,833 S5min 0,028-j0,552 11. Įtampos mazguose esant maksimaliam apkrovimui, kV KCE-1 109,96 1-2 109,90 2-RP 110,00 RP-4 109,86 4-3 109,80 4-5 109,88 12. Įtampos mazguose esant minimaliam apkrovimui, kV KCE-1 109,90 1-2 110,00 2-RP 110,00 RP-4 110,03 4-3 110,03 4-5 109,97 13. Maksimalaus apkrovimo mazgų įtampos žemos įtampos pusėje, kV 1 11,051 2 11,111 3 10,938 4 11,049 5 11,138 14. Minimalaus apkrovimo mazgų įtampos žemos įtampos pusėje, kV 1 11,067 2 11,04 3 11,025 4 11,124 5 10,99 Finansiniai rodikliai 1. Vartotojų pastočių kapitaliniai įdėjimai, tūkst.Lt 9296 2. Kapitaliniai įdėjimai linijoms, tūkst.Lt 19117,79 3. Bendri kapitaliniai įdėjimai, tūkst.Lt 29059,994 4. Metinės eksploatacinės išlaidos pastotėms, tūkst.Lt 827,865 5. Metinės eksploatacinės išlaidos linijoms, tūkst.Lt 710,188 2. Priedas. Rajoninio elektros tinklo elektros įrenginių specifikacija Zona Pozicija Žymėjimas Pavadinimas Kiekis Pastabos TP1 Transformatorius TRDN-32000/110 2 TP2 Transformatorius TDN-25000/110 2 TP3 Transformatorius TDN-10000/110 1 TP4 Transformatorius TDN-25000/110 2 TP5 Transformatorius TDN-10000/110 2 Q Jungtuvai MKP-110 B-630-20Y1 18 Linija 1-2 Laidai AC-70 (110 kV) 16,763 Linija 2-RP Laidai AC-185 (110 kV) 13,928 Linija RP-4 Laidai ACO-240 (110 kV) 26,401 Linija 4-3 Laidai AC-70 (110 kV) 6,708 Linija 4-5 Laidai AC-70 (110 kV) 6,708 Linija 5-1 Laidai AC-70 (110 kV) 33,838 Linija KCE-1 Laidai AC-120 (110 kV) 10,770 Pak. Lan. Dokumento Nr. Parašas Data Braižė K. Žydonis Rajoninio elektros tinklo specifikacijos lentelė Raidė Masė Mastelis Tikrino M. Ažubalis M Lapas Lapų KTU EEV - 3 Priėmė 3. Priedas. KCE Pagrindinių elektros įrenginių specifikacija Pavadinimas Tipas Kiekis Generatorius TVF -63-2Y3 3 Transformatorius TD-80000/110 1 TDN-80000/110 2 TDN-4000/10 3 TRDN-25000/110 1 TSZA-650/10-82T3 7

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!