Rajono vandens teršėjai ir teršalai

Atliko: I gr. kurso stud.
Visi fiziologiniai procesai vyksta vandeninėje terpėje: tirpsta druskos, kraujo gamyba, virškinimas ir rezorbcija, termoreguliacija. Su vandeniu pašalinami medžiagų apykaitos produktai, kenksmingos medžiagos, toksinai.
PSO duomenimis 80% atvejų infekcinėmis ligomis užsikrečiama per vandenį – net 500 mln. žmonių kasmet suserga dėl blogos jo kokybės arba stygiaus.
1. Jame neturi būti patogeniškų mikroorganizmų, virusų, kirmėlių kiaušinėlių, pirmuonių.
2. Jis turi būti gerų organoleptinių savybių: bespalvis, bekvapis, skaidrus ir nemalonaus prieskonio.
3. Jame negali būti toksinių medžiagų ir druskų daugiau už leidžiamas koncentracijas, kurios neigiamai veiktų žmogaus organizmą.
Didelis chemikalų naudojimas lemia platų jų paplitimą aplinkoje, o galiausiai ir mūsų organizme.
Fosforas ir azotas yra pagrindiniai biogenai, nulemiantys augalų augimą, todėl gyvybiškai svarbūs jiems. Tačiau dideli fosforo kiekiai, patekę į vandens telkinius, sukelia spartų dumblių augimą - taip vadinamą ” vandens žydėjimą ”.
Tarša biogeninėmis medžiagomis yra viena aktualiausių upių ir ežerų problemų Lietuvoje. 2002m. vidutiniais duomenimis bendrojo fosforo koncentracija 63 procentuose tiriamų upių buvo didesnė už DLK (didžiausia leistina koncentracija). Pagal trofinės būklės klasifikaciją, dauguma monitoringo ežerų yra mezotrofinės būklės, tačiau, praplėtus monitoringo tinklą, vis daugiau pastebima ir eutrofinės būklės ežerų.
Pagrindiniai upių ir ežerų teršėjai biogeninėmis medžiagomis yra žemės ūkis ir miestų nuotekos. Upėmis šie teršalai patenka į Baltijos jūrą . Daugiausia azoto (64%) ir fosforo (70%) junginių. į jūrą patenka upėmis.
Taigi vanduo gali būti teršiamas 3 rūšių medžiagom:
1. Mineralinėmis (druskos, rūgštys, metalai);
2. Organinėmis (naftos produktai, pesticidai, skalbimo priemonės);
3. Biologinėmis (bakterijos, virusai, parazitų kiaušinėliai ir lervos).
2. Šiaulių apskrities vandens kokybė
Vanduo gyventojams tiekiamas iš požeminių šaltinių. Požeminiai vandenys šalies teritorijoje pasiskirstę netolygiai, daugiausia jų aptinkama didžiųjų upių slėniuose. Šiaulių apskrityje išžvalgytų išteklių rezervas yra mažas. Opi problema yra geriamojo vandens kokybė. Geriamam vandeniui įtakos turi požeminio vandens išteklių kokybė, geležies šalinimo iš geriamojo vandens efektyvumas, centralizuoto geriamo vandens tiekimo tinklų būklė. Gruntiniai vandenys Šiaulių regione yra palyginti švarūs, tačiau šio vandens kokybę mažina didelis geležies, karbonatų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!