Raudonieji burokėliai

Tręšimas
Raudonųjų burokėlių pasėlių apsauga nuo ligų
Veislės
Literatūros sąrašas
BUROKĖLIAI (Beta vulgaris f. Chenopodiaceae)
Šiai grupei priklauso daug daržovių, pagal bota­ninę klasifikaciją priskiriamu skirtingoms šeimoms, Balandinių šeimai priklauso burokėliai; salieriniu arba skėtinių šeimai - morkos, petražolės, salierai pastarnokai; kryžmažiedžių, arba bastutinių, šei­mai - ridikėliai, ridikai, ropės, griežčiai; astrinių šeimai - gelteklės, cikorijos.
Iš minėtų daržovių tik ridikėliai yra vienme­čiai augalai, o visos kitos šakniavaisinės daržo­vės - dvimečiai augalai, pirmais metais išau­ginantieji šakniavaisius, o antraisiais - stiebus, žiedus ir sėklas. Esant šaltai ir lietingai vasarai, ropių ir kitų šakniavaisių žiedynai gali susifor­muoti ir sėjos metais, tačiau sėklos nesubręsta.
Raudonieji burokėliai kilę iš laukinio buroko, ku­ris ir dabar dar auga Viduržemio, Juodosios ir Kaspijos jūros pakraščiuose, taip pat Indijoje ir Kinijoje.
Burokėliai buvo žinomi antrame tūkstantmety­je prieš mūsų erą (senovės Persijoje). Ten jie paprastai buvo vartojami kaip vaistinis augalas. Apie 800 metų prieš mūsų erą kalnuotuose prie­šakinės Azijos rajonuose burokėliai pradėti au­ginti kaip šakniavaisinė daržovė. Senovės Grai­kijoje ir Romoje burokėliai buvo laikomi pykčio simboliu, bet tai nesutrukdė jiems plisti ir ga­minti iš jų skanius valgius. Maistui vartota ne tik jų šaknys, bet ir lapai.
Turi vertingų dietinių ir maisto medžia­gų, juos nesudėtinga auginti, gerai laikosi sandėliuose. Šios vertingos daržovės, sukaupia beveik visų pa­grindinių medžiagų, kurių reikia žmogaus organizmui: vandens, cukraus, baltymų, riebalų, ląstelie­nos, organinių rūgščių, pagrindinių mineralinių druskų - magnio, ka­lio, kalcio, natrio, geležies, mikro­elementų - mangano, cinko, vario, floro, jodo ir kt., vitaminų C, P, PP, B1, B6, B12, U, E ir kt. Burokėliuo­se aptinkama aktyvių organinių medžiagų, padedančių susidaryti cholinui betainui, kurio kitose dar­žovėse nėra.
Auginimas
Burokėliai gerai dera atviroje, šviesioje vietoje. Jiems parenkama išlyginta, be lomų, su nuolydžiu, neįmirkusi dirva. Šioms daržovėms augti tinka nerūgštūs (pH 6-7), humusingi (ne mažiau kaip 3 proc.) velėniniai karbonatiniai ir velėniniai jauriniai vidutinio sunkumo priesmėliai ir priemoliai bei pakan­kamai patręšti durpžemiai. Sunkūs priemoliai tinka, jei yra geros struk­tūros ir patręšti mėšlu.
Ankstyvajai sėjai parenkamos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!