Realizmas ir antirealizmas

Visais amžiais buvo nagrinėjama problema, ar būtis egzistuoja savaime ir nepriklausomai nuo materijos, daiktų, sąmonės ir kt., ar priklauso nuo jų. Šiuolaikinėje visuomenėje įsitvirtino dvi iš pažiūros skirtingos teorijos – realizmas ir antirealizmas. Tačiau pažvelgus giliau paaiškėja, kad be jų egzistuoja įvairios realizmo ir antirealizmo versijos: globalusis antirealizmas (žymiausias atstovas Steve’as Woolgaro), mokslinis realizmas (Richardas Boydas, Ianas Hackingas), hipotetinis realizmas (kurį atstovauja Karlas Popperis, Johnas Worrallas ir jų sekėjai), idealizacija, struktūrinis realizmas bei kitos. Taigi šiame referate pabandžiau apžvelgti jas, pateikti pagrindinius šių teorijų argumentus ir vyraujančias problemas.
Mokslas aprašo ne tik galimą stebėti pasaulį, bet ir tą, kuris slypi už regimybės ribų, Maždaug toks yra realizmo požiūris į mokslą.
Kodėl kas nors būtų linkęs neigti realizmą? Tai daro tikrai daug šiuolaikinių mokslo filosofų. Viena vertus, realizmu abejojama todėl, kad manoma, jog teiginiai apie negalimą stebėti pasaulį turi būti hipotetiški, nes peržengia ribas to, ką galima patikimai nustatyti stebėjimu. Realistinis požiūris į mokslą, atrodytų, yra pernelyg skubotas, neatsargus, nes skelbia daugiau, nei galima racionaliai pagrįsti. Šias abejones gali sustiprinti istoriniai apmąstymai. Daugelis praeities teorijų, kuriose buvo formuluojami teiginiai apie stebėti negalimas esybes, iš tikrųjų pasirodė esančios šiuo atžvilgiu skubotos, kadangi buvo atmestos. Tarp jų – Newtono korpuskulinė šviesos teorija, Maxwello elektromagnetinė teorija ir kitos. [1, 251psl.] Nors teorinės šių teorijų dalys buvo atmestos, galėtų pabrėžti antirealistas, tos jų dalys, kurios paremtos stebėjimu, buvo išsaugotos. Pavyzdžiui, Newtono stebėjimų duomenys, Coulombo dėsnis, Faraday‘aus dėsniai buvo inkorporuoti į šiuolaikinį mokslą. Ilgai išlieka ta dalis, kuri remiasi stebėjimu ir eksperimentu. Teorijos tėra tik laikina konstrukcija, be kurios galima išsiversti, kai ji atgyvena ir tampa nebenaudinga. Tai tipiška antirealisto pozicija. [1, 252psl.]
Taigi, regis, realisto pozicija atspindi skubotą ir nekritišką daugelio mokslininkų ir ne mokslininkų požiūrį. Tačiau realistai klausia: „Kaip mokslines teorijas kuriose kalbama apie negalimas stebėti esybes, pavyzdžiui, elektronus ir gravitacinius laukus, galima taip sėkmingai taikyti, jei...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!