Reklamos kalba

ŠIAULIŲ KOLEGIJA REKLAMOS KALBA Darbą tikrino asist: E. Navickaitė ĮVADAS Reklama – keistas reiškinys, galinti mus veikti vaizdu, garsu, žodžiu, ji gali sau leisti daugiau negu kas kitas. Ji moka maloniai stebinti, kartais priverčia nusišypsoti, o kartais – erzina ir net supykdo. Ir mažai turbūt atsirastų jai abejonių. Reklama stengiasi būti aktuali, kalbėti su žmogumi tais žodžiais, kurie tuo metu atrodo suprantami, ir tomis temomis, kurios yra artimos. Kalba – tik viena iš reklamos kūrimo ir jos poveikio priemonių. Ir, deja, apie kalbą galvojama bene mažiausiai, nors reklamos tekstas nė kiek ne menkiau nei vaizdas ar garsas veikia ir mūsų sąmonę, ir pasąmonę. Žmonės, paprašyti pasvarstyti dabartinę kalbos būklę, kaip tik pirmiausia ir pradeda nuo to, ką mato kasdieninėje savo aplinkoje: pastatai, reklamos stulpai, troleibusai mirgėte mirga nelietuviškais užrašais. Žinomi reklamos teoretikai reklamą vadina komunikacija. Tokios komunikacijos tikslas – ne tik perteikti informaciją adresatui, bet ir paveikti galimą vartotoją, paskatinti jį įsigyti tam tikrą prekę ar paslaugą. Daug kartų kartojama reklama žmonėms į galvas įkala visokių dalykų. Tai labai geras būdas vartosenoje prigydyti tinkamus naujadarus. Bet kartu tai nė kiek ne mažesnis pavojus platinti ir visokias kalbos šiukšles. Verstinė reklama turi savo ypatumų, kuriuos neretai diktuoja griežti užsakovų reikalavimai. Būtų galima klausti, kiek prie reklamos paveikumo gali prisidėti pats tekstas arba, kitaip tariant, - reklamos kalba. Žiūrėdami televizorių, klausydamiesi radijo, skaitydami laikraščius, klajodami po internetą ar mindžikuodami stotelėje dažnai net neįtariame, kad esame labai svarbūs, įdomūs ir reikalingi. Kas dar gali taip mumis domėtis ir dėl mūsų stengtis, jei ne reklama: mums siūlomas naujausias šokoladas, geriausi dažai, tobuliausias telefonas, madingiausi akiniai. Jei visa tai įsigysime, būsime patys šiuolaikiškiausi, patraukliausi ir – jei norite – laimingiausi. Iš šalies žiūrint reklamos versle galima įžvelgti kelias glaudžiai susijusias veikėjų grupes: prekių gamintojai ar paslaugų teikėjai, reklamos agentūros, reklamos gamintojai ir platintojai, o galiausiai – vartotojai tie, kuriems skiriama reklama, tie, kuriuos reikia sudominti ir privilioti. Šiame versle pasitelkiama viskas, kas gali suteikti informacijos apie prekes ar paslaugas: siekiama sudominti klientus balionais, lipdukais, lankstinukais, kalendoriukais, vokais, vėliavomis, stendais, šviečiančiais rėmais, reklama spaudoje ir internate, ant automobilių, marškinėlių, langų stogų, net grindų. Sumanieji įsigūdrina reklamuoti viską, visur ir visaip. Svarbu, kad siūlomas reklamos būdas atitiktų užsakovo skonį ir kišenę ir padėtų pasiekti geidžiamiausią tikslą: prisivilioti kuo daugiau klientų. Svarbiausia, kad reklama atitiktų savo esminę užduotį – padėtų parduoti daugiau. Prekinio ženklo vientisumas, produkto įvaizdis, reklamos pranešimo originalumas ir kiti dalykai neturėtų užgožti pagrindinio tikslo – parduoti daugiau produktų, paslaugų ar idėjų. Kur šitaip mąstant, atsiduria raštingumo, kalbos taisyklingumo reikalavimai ir ar juos išvis kas nors prisimena? Pravertus glėbį lankstinukų ir kelias dienas pasėdėjus prie internete skelbiamos reklamos, nelabai yra kuo džiaugtis. Už gerą kalbą galima pagirti vos vieną kitą firmą. O šiaip trikdo nemalonus kontrastas: puikus popierius, gražios spalvos, skoningi tinklapiai, skambūs šūkiai, svaiginantys pasiūlymai ir... kalbos klaidos. Klystama ne dėl kokių subtilybių, kur kartais ir kalbininkų nuomonės nesutampa. Daroma paprasčiausių, tiesiog mokyklinių, net rašybos, skyrybos klaidų. Kalbos pamokėles reikėtų pradėti nuo skyrybos ir rašybos kartojimo. Tai, kad dabar skyrybos taisyklės palyginti laisvos, nereiškia, kad galima skirti ar neskirti, kaip kam šauna į galvą. Visų pirma reikia mokytis skirti šalutinius sakinius ir įterpti žodžius. O kur dar galininkai be nosinių, moteriškosios giminės vienaskaitos vardininkai su nosinėmis arba juokingi persistengimai (vystymąsį). Siūlydamos savo paslaugas firmos daro leksikos klaidų (pilno serviso reklamos agentūra). Tekstuose yra nebūtinų tarptautinių žodžių, kuriuos nesunku pakeisti lietuviškais (startavo = atsirado). Reklamos kūrėjų ir gamintojų tekstuose vis dar grumiasi marketingas ir rinkodara, nors kalbininkai seniai ir aiškiai yra pasakę: marketing – rinkodara. Jei žiūrint linksnių vartojimo, bene, daugiausia būtų naudininko klaidų. Abstrakčiųjų daiktavardžių naudininką, kuriuo reiškiama paskirtis, geriausia keisti junginiais su bendratimi (telefonas pasiteiravimui=pasiteirauti). Interneto svetainės ir reklama. Tik pradėjusios rastis interneto svetainės laikytos pigia rinkodaros priemone, kur lengvai galima papasakoti įvairiausių dalykų – ir susijusių su tam tikra bendrove, įstaiga, institucija ar jos veikla, ir ne visai susijusių. Greičiausiai dėl šitokio požiūrio interneto svetainėse įsivyravo giriamasis stilius, o ilgainiui jis pasidarė dar ir labai šabloniškas. Šiandien gana sunku rasti lietuvišką svetainę, kurioje būtų išvengta tam tikrų šabloniškų posakių, virtusių bemaž štampais: profesionalūs, kvalifikuoti, pažangios technologijos ir pan. Daugybėje interneto svetainių kartojami posakiai, nepateikiant jokių paaiškinimų, pagrindų ar faktų, ilgainiui tapo tiesiog bereikšmiai, o tokių posakių prisodrinti tekstai prarado skaitytojus. Visa tai privertė svetainių kūrėjus ieškoti atsakymo į klausimą – ko gi reikia, kad interneto svetainė, būdama rinkodaros priemonė, reklamuotų bendrovę, prisidėtų prie jos vardo populiarinimo, skatintų naudotis jos paslaugomis ir pirkti siūlomas prekes. Atsakymas į šį klausimą: interneto svetainė tampa reklama tik tada, kai joje nėra tiesioginės reklamos, kai svetainės tekstas parašytas ne emociniu reklaminiu, o dalykiniu stiliumi ir kas svarbiausia svetainės teksto ypatybės yra dalykiškumas. Dalykiškumas ir reklama. Dalykiškumą, kaip pagrindinę interneto svetainės teksto stiliaus ypatybę, sukuria tam tikros sąlygos. Svarbiausios dalykiškumo sąlygos: Pirma, interneto svetainės jau nebėra savaime reklama. Šiandien labiau stebina faktas, kad kuri nors įmonė ar įstaiga neturi salelės interneto vandenyne, nei pasigyrimas ,,Mus jau galite rasti internete“. Interneto svetainė tapo įprastu, kasdieniu reiškiniu. Antra, internetas – tai begalybė informacijos ir labai daug įstaigų ir įmonių, kurios yra naujausios, geriausios, žinomiausios. Tam išskirtinumui apibūdinti reklaminių formuluočių nebeužtenka. Trečia, elektroniniai tekstai kompiuterio ekrane skaitomi 25 procentais lėčiau negu spausdinami popieriuje. O ir reklaminius tekstus skaityti ir suvokti taip pat sunkiau nei dalykinius. Ketvirta, dažnai pamirštami ir neįvertinami vartotojo poreikiai. O jie labai paprasti – vartotojui svarbiausia kuo greičiau susirasti reikiamą informaciją. Apibūdindami svetainės tekstą, vartotojai nurodo, kad jis turi būti konkretus, glaustas, patikimas ir lengvai perskaitomas. Be to, jie pageidauja, kad būtų pateikta nuorodų, naudojamas hipertekstas ir grafika būtų derinama su turiniu ir tekstu. Ir lietuviškose, ir kitomis kalbomis paregtose svetainėse kol kas vyraujančiu galima laikyti gyrimosi stilių. Toks stilius nebeatitinka interneto svetainės paskirties ir netenkina vartotojų poreikių. Ypač svarbus dalykinio teksto požymis yra konkretumas. Teiginiai, kuriuos skaitant kyla daugiau klausimų, negu atsakymų, nėra nei konkretūs, nei dalykiški, o kaip tik tokių yra daugelyje lietuviškų interneto svetainių. IŠVADOS Interneto svetainėms tapus įprastu kasdieniu reiškiniu, klausimą keičia klausimas. Įsivyravęs pasigiriamasis stilius, štampų prisodrinti tekstai nebetenkina vartotojų poreikių (kuo greičiau susirasti reikiamą informaciją) ir neleidžia svetainei atlikti rinkodaros priemonės paskirties. Vartotojų elgsenos internete tyrimai rodo, kad labiausiai pageidautinas svetainių tekstų bruožas – dalykiškumas. Tik tokia interneto svetainė, kurioje konkrečiai ir glaustai pateikiama patikima informacija, yra bendrovės, įstaigos ar institucijos reklama plačiąja prasme. Akivaizdu, kad reklamos tekstuose tebėra daugybė įsisenėjusių klaidų, - tokių, kurių kitur gal jau ir nebematysi. Kokie tekstai padeda privilioti daugiau pirkėjų: ar suprantamai, taisyklinga kalba parašyti, ar nevalyvi, atsainiai brūkštelėti? Nerišli, netaisyklinga reklamos kalba trikdo ir klaidina, mažina visos kompanijos paveikumą ir pasitikėjimą reklamuojamais dalykais. Jei gailima laiko ir pinigų tekstams sutvarkyti, tai gal ir dėmesys galimiems vartotojams apsimestinis? Aiškiai matoma didelių pinigų gaivališkai papiltos reklamos strateginė klaida – nežiūrėti lietuvybės, lygiuotis į svetimybę. Informacinio tarptautinio žodyno poveikis kalbai tiesioginis. Pats jis imamas ne iš tradicinės pavyzdinės vartosenos, o lipdomas, kuriamas iš europinių prestižinių pavyzdžių. Šitokia reklamos kalba ne tik pati ydinga, bet ir pavojinga visai lietuvių kalbai. Daugelis spaudoje mirgančių reklamų turi savo istorijas. Ir ne visos jos blogai baigiasi. Malonu, kad kylant mūsų šalies ekonomikai kuriama lietuviška reklama, klostosi jos tradicijos. Juk reklama – tai tarsi gero pasakotoriaus istorija, kurioje be tiesos – nebus pasitikėjimo, o be trupučio fantazijos – vilionės. LITERATŪRA 1. Lietuvių kalbos institutas, 2004, Reklamos kalba. Vilnius: Lietuvių kalbos leidykla. 2. Prieiga per internetą

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!