Ribinio pelningumo tyrimas įmonėje

ATLIKO:AFM1 gr.stud.
Pelningumo siekimas – yra verslo įmonės tikslas, dažnai lemiantis vadovų pasirinkimą, sprendžiant problemas. Vadovai nuolatos susiduria su sprendimais, susijusiais su pardavimo kainomis, įvairiomis išlaidomis. Jiems tenka nuspręsti, kaip įsigyti ekonominių išteklių, kaip juos panaudoti, kad jie atitiktų organizacijos tikslus. Todėl pelno informacija labai svarbi planavimui ir kontrolei.
Šio darbo tikslas-išanalizuoti ribinį pelningumą „N“ įmonėje. Siekiant šio tikslo, keliami tokie uždaviniai:
• Teoriškai išnagrinėti ribinio pelno esmę bei kalkuliavimą;
• Pateikti ribinio išlaidų kalkuliavimo privalumus bei trūkumus;
• Apskaičiuoti „N“ įmonės ribinį pelną;
• Apskaičiuoti „N“ įmonės kritinio pelningumo tašką ribinio pelno metodu;
• Įvertinti įmonės paslaugų asortimento pelningumą.
Darbo struktūra. Darbą sudaro 5 dalys: įvadas; pirmoji dalis, kurioje yra teoriškai nagrinėjamas ribinis pelnas: jo esmė, kalkuliavimas, privalumai bei trūkumai; antroji dalis, kurioje apskaičiuojamas „N“ įmonės ribinis pelnas, taip pat nustatomas lūžio taškas ribinio pelno metodu; trečioji dalis, kurioje įvertinamas įmonės paslaugų asortimento pelningumas; išvados. Darbo gale pateikiamas naudotos literatūros sąrašas. Darbe yra 3 lentelės, 7 paveikslai.
Tyrimo metodai: literatūros analizė, apibendrinimas, įmonės duomenų analizė.
1.RIBINIO PELNINGUMO SAMPRATA
Ribinė (dalinė/tiesioginių išlaidų) kalkuliavimo sistema yra plačiai naudojama daugelyje pasaulio šalių. Ribinio išlaidų kalkuliavimo pagrindas yra išlaidų klasifikavimas į pastovias ir kintamas (pagal gamybos apimtį).
Ribinė išlaidų kalkuliavimo sistema sukurta JAV 1928 m., didžiosios depresijos metais, kai daugelis kompanijų susidūrė su dideliais sunkumais realizuodamos savo produkciją. Iki 1928 m. nerealizuotos gatavos produkcijos atsargų įkainojimui buvo naudotas absorbcinis kalkuliavimas. Toks įkainojimas nulėmė, kad daugelis nenaudingų pastovių išlaidų dirbtinai iškraipė pelną. Todėl buvo sukurta sistema, kurioje išlaidos buvo paskirstytos į kintamas ir pastovias. Kintamos išlaidos buvo prilygintos tiesioginėms, o pastovios – netiesioginėms. Dėl to ši sistema vadinama tiesioginių išlaidų sistema. Jos esmę sudaro šie svarbiausi dalykai: tik tiesioginės kintamos išlaidos paskirstomos gataviems gaminiams, visos netiesioginės pastovios išlaidos visiškai priskiriamos to ataskaitinio laikotarpio, kuriuo jos atsirado, finansiniams rezultatams.
Šioje darbo dalyje teoriškai analizuojama ribinio pelno esmė, kalkuliavimas, išskiriami privalumai bei trūkumai.
1.1.Pastovios ir kintamos išlaidos
Išlaidų klasifikavimas į pastovias...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!