Rinkos samprata ir analizė

 RINKA Rinkos samprata Ekonominėje literatūroje galima rasti įvairių rinkos apibrėžimų. Paprastai rinkos aiškinimai ir apibrėžimai atspindi tą požiūrio aspektą, į kurį sutelktas vieno ar kito tyrėjo dėmesys, ar mokslo disciplinos problematika. Studijuojant marketingą, pažinti rinką svarbu ne tik ekonomikos teorijos, bet ir paties marketingo prasme. Todėl čia pateikiami du rinkos apibrėžimai. Ekonomikos teorijoje dažniausiai sutinkami tokie rinkos apibrėžimai: Rinka – tai visuma mainų santykių pasireiškiančiu pirkino – pardavimo aktais tarp pirkėjų ir pardavėjų. Pagrindinės rinkos funkcijos : 1) Rinka- susieja gamyba ir vartojimą į vientisą reprodukcijos procesą. 2) – tai tarpininkas tarp gamintojų ir vartotojų kuris uštikrina ekonuminių išteklių paskyrstimą ekonomikoje. 3) – suderina gamintojų ir vartotojų interesus. 4) – išryskėja prekių ir paslaugų naudingumas. 5) – per kainas (jų mechanizmą) uštikrina kad gamybos apimtys ir struktūra atitiktu vartotojų interesus. 6) – skatina techninę pažangą bei konkurenciją. Priklausomai nuo to, kas perka prekes ir kokiam tikslui, skiriami šeši rinkos tipai: • Vartojimo prekių rinka. Čia vartotojai - atskiri asmenys bei šeimos, perkančios prekes asmeniniam naudojimui. • Gamybinės paskirties prekių rinka. Čia vartotojai - įmonės, perkančios prekes gamybiniam vartojimui. • Prekybininkų - tarpininkų rinka. Čia vartotojai - asmenys arba firmos, perkančios prekes su tikslu perparduoti. • Valstybinė rinka. Čia vartotojai valstybinės įstaigos ir organizacijos, perkančios prekes ar paslaugas, siekiančios užtikrinti savo funkcionavimą. • Tarptautinė rinka. Ji gali apimti visus minėtuosius rinkos tipus, jei pirkimo - pardavimo operacijos atliekamos už šalies ribų. • Šėšėlinė – nelegali rinka. Tai rinka kuri egzistuoja nemokant mokesčių valstybei. Dažniausia antras, trečias ir ketvirtas rinkos tipai vadinami įmonių rinka. Rinkos tipų išskyrimas padeda geriau suprasti atskirų vartotojų ar jų grupių poreikius, elgseną, perkamų prekių pobūdį. Analizuojant rinką svarbu išsiaiškinti rinkos parametrus: rinkos potencialas, rinkos talpumas, rinkos paklausa ir įmonės prekių paklausa. Rinkos potencialas - rodiklis, kuris parodo kiek duotoje rinkoje gali būti parduodama iš viso. Pavyzdžiui, duomenys apie Klaipėdos miesto gyventojų suvartojamos duonos kiekį ir kokybę gali būti svarbi informacija ne tik duonos kepimo ir prekybos verslo galimybių šiame mieste požiūriu, bet ir grūdų supirkimo, malimo, duonos kepimo įmonių pajėgumų plėtojimo ar modernizavimo perspektyvų požiūriu. Tikėtina, kad kuo daugiau bus suvartojama duonos, tuo didesnė ir visų išvardintų veiklos sričių plėtojimo tikimybė. Rinkos talpumas – faktiškai rinkoje parduodamų prekių kiekis. Rinkos potencialas ir jos talpumas nesutampa. Rinkos potencialas bus didesnis už jos talpumą. Esant menkam uždarbiui, bedarbystei, dalis gyventojų gali nepajėgti nusipirkti duonos tiek, kiek jie galėtų jos suvalgyti iš viso. Galimas dalykas, kad kai kas duoną kepa patys savo namuose. Dėl to duonos poreikis ir suvartojimas nebūtinai visada bus lygus jos pirkimui rinkoje. Rinkos paklausa – prekių ir paslaugų kiekis, kurį nori ir gali ( turi tam pakankamai lėšų ) pirkėjai, priklausomybė nuo kainos. Rinkos paklausa gali būti išreiškiama natūriniais vienetais arba vertine išraiška.Paklausą sąlygoja – gyventojų piniginės pajamos bei perkamasis galingumas. . Paklausos formos : 1) Paklausos nebuvimas : tai kai dižioji rinkos dalis ar net visa rinka nesuinteresuota kaškoia preke 2) Potenciali paklausa : kai daugelis pirkėju nori įsigyti prekę, tačiau tokių prekių rinkoje nėra. 3) Mažėjanti paklausa : kai ankščiau prekių buvo parduodama daugiau nei dabar. 4) Varijuojanti paklausa : kai skirtingais laikotarpiais tai pačiai prekiai yra skirtingas perdavimas. 5) Pakankama paklausa : kai pasiūla savo apimtimi pilnai atitinka paklausą. 6) Perteklinė paklausa : kai paklausa labai smarkiai viršija pasiūla , o padidinti pasiūla nėra galimybių. Rinkos pasiūla- tai prekių ar paslaugų kiekis kurį gamintojai ( pardavėjai ) nori ir gali parduoti tam tikromis kainomis. Kadangi pasiūla yra tiesiogiai susijusi su kaina, todėl pasiūlos dėsnis yra: prekių pasiūlos kiekis kinta kainų kitimo linkme – prekių kainoms didėjant, atitinkamai didėja ir pasiūla, o kainoms mažėjant- pasiūla mažėja. Tai riklauso nuo gaunamo pelno dydžio. Pasiūla didėja didėjant kainai, o mažėja jai mažėjant dėl atitinkamo imonės, gaminbančios tą prekę, pelno kitimo; didėjant prekės kainai, o gamybos kaštams liekant tokiems pat, savininkas gauna didesnį pelną. . Pasiūlos ir paklausos sąveika: Kadangi pakalausa ir pasiūla išreiškia skirtingus vartotojų ir gamintojų interesus, todėl juos sugretinus galima suprasti, kaip kinta kainos konkurencinėje rinkoje. Tačiau kainos ir perkamos bei parduodamos prekės kiekis rinkoje yra bendri tiek pirkėjui, tiek prekių savininkui, nes priešingu atveju sanderis tarp jų neįvyktu. Vadinasi pasiūla ir paklausa turi būti pusiausviroje. RINKOS SEGMENTAVIMAS Taigi atlikti rinkos segmentavimą - vadinasi, išspręsti vartotojų tipologijos arba klasifikavimo pagal požymius uždavinį. Nustačius ir išanalizavus segmentus, įmonė gali spręsti, kuriuos segmentus ji aptarnaus. Segmentavimas leidžia pritaikyti prekes prie vartotojų poreikių, kas savo ruožtu prisideda prie konkrečių prekių konkurentabilumo ir pardavimo masto padidinimo rinkoje. Rinkos segmentavimas yra efektyvus, kai tenkinamos šios sąlygos: • Rinkos segmentai lengvai identifikuojami; • Galima aiškiai nustatyti vartotojų bruožus; • Segmentas yra pakankamai didelis ir pelningas, kad pateisintų jo pasirinkimą; • Segmentas lengvai pasiekiamas rėmimo ir prekių paskirstymo veiksmais. Atlikus segmentavimą pagal įvairius požymius, nustatoma tikslinė rinka. Suskirsčius rinką į atskirus segmentus, įmonė nusprendžia: • kuris ar kurie segmentai yra patraukliausi; • kiek ir kokius rinkos segmentus apims. Tiksline rinka galima rinktis vieną ar kelis segmentus. Įmonė, savo veikloje pirmiausia pasirenka vieną ar keletą tikslinių rinkų. Parenkant tikslinę rinką, atliekamas rinkos segmentavimas. Prieš segmentuojant rinką, įmonė pasirenka požymius, pagal kuriuos skirstys rinką į segmentus. Vartojimo prekių ir gamybinės paskirties prekių rinkų segmentavimo požymiai yra skirtingi. Pirmiausia nagrinėsime vartojimo prekių rinkos segmentavimą. Vartojimo prekių rinkos segmentavimas Vartojimo prekių rinkos segmentavimo požymiai parodyti paveiksle. paveikslas. Vartojimo prekių rinkos segmentavimo požymiai: Vartojimo prekių rinkos segmentavimo požymiai 1. Geografinis. 2. Demografinis. 3. Psichografinis. 4. Pagal vartotojo elgseną. 1) Geografinis segmentavimas. Vartotojai į grupes skirstomi pagal tam tikrą geografinį požymį. Galima išskirti miesto gyventojų segmentą ir kaimo gyventojų segmentą. Šių grupių vartotojų poreikiai kai kurioms prekėms yra skirtingi. Pavyzdžiui, kaimo gyventojai daugiau pirks tokius drabužius, kurie labiau tinka žemės ūkyje. Taip pat rinką galima suskirstyti ir pagal administracines teritorijas. Pavyzdžiui, vieno administracinio rajono gyventojai gali kalbėti kita kalba, skaityti kitokius laikraščius ir pan. Dar vienas geografinis požymis, pagal kurį galima segmentuoti rinką - tai vietovės geografinės ypatybės. Nevienodi vartotojų, gyvenančių skirtingose geografinėse vietovėse poreikiai. 2) Demografinis segmentavimas. Dažnai rinka yra segmentuojama pagal žmonių amžių ir lytį, jų užsiėmimą ir išsilavinimą, šeimos dydį, šeimos gyvenimo ciklo etapą, šeimos pajamas, religiją, rasę, tautybę ir pan. Vartotojus galima suskirstyti į keletą grupių pagal amžių: vaikai, paaugliai, suaugę ir pensijinio amžiaus. Skirtingo amžiaus žmonės perka ir vartoja nevienodas prekes. Pavyzdžiui, kokie drabužiai tinka jaunimui, tokių nepirks ir nenešios vyresnio amžiaus žmonės. Įmonė turi nusistatyti, kokio amžiaus vartotojų grupė jai patraukliausia. Dauguma įmonių rinką skirsto pagal žmogaus lytį. Tai ypač būdinga įmonėms, gaminančioms kosmetiką bei tekstilės prekes. Reikia pažymėti ir tai, kad daugumą asmeninio vartojimo prekių nuperka moterys. Jos perka prekes ne tik sau, bet ir kitiems šeimos nariams, o taip pat ir tas prekes, kurios bendrai naudojamos šeimoje. Vartotojo išsilavinimo lygiu ir užimamomis pareigomis taip pat galima remtis, išskiriant rinkos segmentus. Išsilavinę ir aukštas pareigas užimantys žmonės pirks brangias prekes. Vartotojai gali būti skirstomi į grupes ir pagal pajamas. Geriausia rinką segmentuoti pagal šeimos mėnesines ar metines pajamas, o dar tikslingiau pagal pajamas tenkančias vienam šeimos nariui. Nuo šeimos pajamų lygio priklauso vartojimo struktūra. Segmentavimo požymiu gali būti šeimos padėtis bei šeimos dydis. Kai kurios įmonės orientuoja prekių gamybą ir pardavimą viengungiams, arba vedusiems žmonėms. Segmentavimas pagal šeimos dydį lemia perkamų prekių asortimentą. Rinkos segmentavimo pagrindas gali būti tautybė ar rasė. 3) Psichografinis segmentavimas. Psichografinis rinkos segmentavimas remiasi vartotojų suskirstymu į grupes pagal psichologinius požymius. Prie psichologinių požymių priskiriama: • nuostata (nuomonė) tam tikrų prekių ar prekės grupių atžvilgiu; • svarbiausi asmenybės požymiai (charakterio savybės, komunikabilumas, savarankiškumas, konservatyvumas ir pan.); • elgsenos požymiai (gyvenimo, pirkimo įpročiai). Pavyzdžiui, įmonės skirstydamos vartotojus pagal jų asmenybės požymius, gali siūlyti prekes tik konservatyviems klientams, arba tik savarankiškiems klientams, arba tik agresyviems klientams. Įmonės, gaminančios asmeninio vartojimo prekes, dažnai skirsto vartotojus į grupes pagal jų elgsenos požymius. Pavyzdžiui, vartotojo gyvenimo stilius lemia, kokias prekes jis perka ir vartoja. 4) Segmentavimas pagal vartotojo elgseną. Rinką galima padalyti į segmentus, atsižvelgiant į motyvus, skatinančius vartotoją pirkti. Spręsdamas, ar pirkti, ar nepirkti, kiekvienas vartotojas motyvuoja savaip. Įmonės gali atlikti segmentavimą ir pagal prekės vartojimo intensyvumą. Vartotojai, kurie perka tos pačios rūšies prekių daug, sudaro didįjį rinkos segmentą. Rinkos segmentavimas pagal vieną požymį, dažniausiai neduoda pakankamai informacijos. Todėl paprastai derinami keli požymiai. Rinkos segmentavimo, remiantis demografiniais ir geografiniais požymiais pavyzdys pateiktas paveiksle. paveikslas. Vartojimo prekių rinkos segmentavimas remiantis demografiniais ir geografiniais požymiais: Išskyrus tik 5 segmentus pagal amžių, du - pagal išsilavinimą, keturis - pagal šeimos sudėtį, tris pagal pajamas ir tris pagal gyvenamąją vietą, susidaro 42 segmentai. Tokiu būdu iš karto yra žinomas kiekvieno segmento vartotojo amžius, išsilavinimas, šeimos sudėtis, pajamos bei gyvenamoji vieta. Tačiau įmonė neaptarnaus visų 42 rinkos segmentų. Jai iš 42 rinkos segmentų reikia pasirinkti tuos, kuriuos ji pageidauja aptarnauti, t.y. pasirinkti vieną ar keletą tikslinių rinkų. paveikslas. Jei įmonė pasirinks tik vieną tikslinę rinką ( pav. a), tuomet visas jegas nukreips į šią tikslinę rinką. Įmonės tikslinė rinka apibūdinama taip – dideliuose miestuose gyvenantys viengungiai, 31-40 metų amžiaus, su aukštuoju išsilavinimu, turintys dideles pajamas. Paprastai vieną tikslinę rinką pasirenka nedidelės įmonės. Taip joms lengviau konkuruoti su didelėmis įmonėmis, nes pastarųjų nedomina maži rinkos segmentai. Įmonė gali pasirinkti keletą tikslinių rinkų. pav. b. parodyta, kad įmonė pasirinko dvi tikslines rinkas. > Pirmoji tikslinė rinka apibūdinama taip – dideliuose miestuose gyvenantys viengungiai, 31-40 metų amžiaus, su aukštuoju išsilavinimu, turintys dideles pajamas. > Antrąją tikslinę rinką galima apibūdinti taip – vidutiniuose ir mažuose miestuose gyvenantys viengungiai, 41-60 metų amžiaus, su viduriniu išsilavinimu, turintys vidutines pajamas. Įmonė, pasirinkusi vieną tikslinę rinką - ( pav. a), o pasirinkusi dvi tikslines rinkas -( pav. b). paveikslas. Tikslinės rinkos pasirinkimas a) b) Kiek tikslinių rinkų pasirinkti priklausys nuo to, kokius vartotojų poreikius įmonė gali patenkinti geriausiai. Segmentavimas atliekamas tam- kad nebūtu uššaldomos imonės lėšos. Gamybinės paskirties prekių rinkos segmentavimas Segmentuojant gamybinės paskirties prekių rinką, galima pasinaudoti kai kuriais vartojimo prekių rinkos segmentavimo požymiais. Tačiau daugelis požymių netinka, nes tai priklauso nuo prekių pobūdžio ir galutinių vartotojų. paveikslas. Gamybinės paskirties prekių rinkos segmentavimo požymiai Gamybinės paskirties prekių rinkos segmentavimo požymiai Geografinis Įmonės dydis Šakinis Įmonių pirkimo požymiai Vartotojo elgsenos 1. Geografinis segmentavimas. Rinka yra segmentuojama pagal šalis, šalies regionus, administracines teritorijas, miestus ir pan. Pagal geografinį požymį galima išskirti vidaus rinką, tarptautinę rinką, globalinę rinką. 2. Segmentavimas pagal įmonės dydį. Rinką galima padalinti į segmentus priklausomai nuo įmonės dydžio. Įmonės dydis apibūdinamas pagal darbuotojų skaičių, pardavimo apimtis, pirkimo apimtis ir pan . 3. Šakinis segmentavimas. Rinką galima segmentuoti pagal šakinę įmonės priklausomybę – gamybinė įmonė, paslaugų įmonė, prekybos įmonė ir pan. 4. Segmentavimas pagal įmonių pirkimo požymius. Rinką galima segmentuoti pagal įmonių pirkimo dažnumą, vidutinį užsakymo dydį, pirkimo procesą, pirkimo centro dydį, pirkimo politiką ir pan. 5. Segmentavimas pagal vartotojo elgseną. Rinka segmentuojama pagal vartotojų lojalumą (prisirišimą prie tam tikros įmonės) sprendimų priėmimo procesą, rizikos laipsnį, įmonės įvaizdį ir pan. Kaip ir vartojimo prekių rinka, taip ir gamybinės paskirties prekių rinka segmentuojama ne pagal vieną požymį, o pagal kelis požymius. paveiksle parodytas gamybinės paskirties prekių rinkos segmentavimas pagal kelis požymius. paveikslas. Gamybinės paskirties prekių rinkos segmentavimas Pramonės šaka Rinka A. B. C. D. E. F. 1. 2. 3. 4. Segmentuojant pagal du požymius: pramonės šaka ir rinka, išskiriami 36 segmentai. Tačiau įmonė visų jų neaptarnaus. Reikia pasirinkti vieną ar keletą tikslinių rinkų. Kiek tikslinių rinkų pasirinkti-priklausys nuo įmonės išteklių, kiekvieno segmento svarbumo bei konkurencijos lygio. Pavyzdžiui, įmonė gamina X rūšies siūlus. Jie gali būti panaudoti pamušalų ir trikotažo gamybai. Juos planuojama parduoti trims skirtingoms rinkoms: Vakarų, Rytų ir Vidaus. Šiuo atveju išskiriami du rinkos segmentavimo požymiai – geografinis (Vakarų, Rytų ir Vidaus rinkos) ir pramonės šaka (pamušalų ir trikotažo). paveiksle parodyta X rūšies siūlų tikslinė rinka, segmentuojant pagal geografinį ir pramonės šakos požymius. paveikslas. X rūšies siūlą tikslinės rinkos Įmonės, gaminančios X rūšies siūlus tikslinės rinkos yra šios: • Rytų rinkos pamušalų gamintojai; • Vakarų rinkos pamušalų gamintojai; • Vidaus rinkos pamušalų gamintojai; • Vakarų rinkos trikotažo gamintojai; • Vidaus rinkos trikotažo gamintojai. Įmonė išskyrė penkias tikslines rinkas. Prekybininkų – tarpininkų, valstybinės ir tarptautinės rinkos segmentavimo požymiai neišskleisti. Tačiau segmentuojant minėtas rinkas galima taikyti kai kuriuos vartojimo ir gamybinės paskirties prekių rinkų segmentavimo požymius.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!