Sakytinė kalba

• kalbėjimo aplinkybės.
• tarnybiniai santykiai.
• b) Privačiame kalbėjime:
• neformali aplinka;
• nedidelė auditorija;
• privatūs tikslai.
Monologinis ir dialoginis kalbėjimas
• MONOLOGAS
• DIALOGAS
• Vieno žmogaus kalba kitiems žmonėms, paprastai kitiems žmonėms nesikišant į tą kalbą.
• Dviejų ar daugiau žmonių pokalbis.
• Adresatas gali būti nesvarbus jo gali apskritai nebūti.
• Adresato ir adresanto (kalbančiojo) svarba vienoda.
• Adresatas ir adresantas kalbėjimo metu nesikeičia.
• Adresatas ir adresantas kalbėjimo metu nuolat keičiasi vietomis.
• Pagrindinis viešojo kalbėjimo būdas.
• Pagrindinis privačiojo kalbėjimo, kasdieninio bendravimo būdas. Pagrindinės diskusijos, aptarimo, interviu būdas; dažnai tai viešosios klabos tęsinys. Pagrindinė raiškos forma dramos kūrinyje.
• Dažniausiai iš anksto apibrėžta kalbėjimo tema, trunka, numatyti adresato tikslai. Viešajai monologinei kalbai rengiamasi iš anksto.
• Tik tam tikrų tipų dialogai turi iš anksto numatytą temą ir trukmę (viešos diskusijos, diskusijos po pranešimo). Tačiau dažniau dialogai improvizuojami.
Monologinės kalbos
• 1) Pagal rengimo ir sakymo būdą:
◦ skaitomosios;
◦ laisvosios;
◦ improvizuojamosios.
• 2) Pagal temą ir adresato profesiją:
◦ akademinės;
◦ teisinės;
◦ bažnytinės;
◦ politinės;
◦ administracinės.
• 3) Pagal komunikacinį tikslą (funkcija):
◦ informacinės;
◦ įtikinimo;
◦ proginės.
• Viešosiomis monologinėmis kalbomis siekiama atitinkamai paveikti protą, valią ir jausmą.
• Paprastai vienoje kalboje keliami keli tikslai (pagrindiniai, šalutiniai, tarpiniai).
Informacinės viešosios kalbos
• Šios kalbos beveik visada iš anksto apmąstomos, parašomos ir skaitomos.
• Svarbiausia jų funkcija - informuoti klausytoją. Adresato tikslai įvairūs: pranešti, informuoti, supažindinti, paaiškinti, įrodyti, auklėti, mokyti, populiarinti kurios nors srities žinias ir kt.
• Svarbiausios informacinių kalbų stilistinės ypatybės: logiška minties raiška, racionalumas ir ramumas, aiškumas, nuoseklumas, objektyvumas, dalykiškas apibendrinimas.
• Svarbiausios informacinių kalbų rūšys: pranešimas, paskaita, pamoka, aiškinimas.
• Tai pačios nuobodžiausios kalbos, todėl joms iliustruoti dažnai pasitelkiamos įvairialypės priemonės.
Įtikinimo viešosios kalbos
• Tai pačios įdomiausios ir sudėtingiausios kalbos, nes siekiama ne tik ką nors pranešti, bet ir primesti savo valią, priversti kaip nors pasielgti. Todėl siekiant didesnio paveikumo šios kalbos visada turi būti sakomos, o ne skaitomos.
• Adresato tikslai: kreiptis į klausytojų orumą, garbę, siekti paveikti mąstymą, įsitikinimus.
• Svarbiausios įtikinimo kalbų stilistines ypatybės: veržlumas, gyvastingumas, emocingumas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!