Šalnų įtaka žemės ūkiui

Šalnos pavojingos augalų vegetacijos laikotarpiu. Šis laikotarpis (kai paros vidutinė oro temperatūra yra aukštesnė negu +5oC) Lietuvoje prasideda pietvakarių rajonuose balandžio 10 d., kitur balandžio 15 d., o pačiuose šiauriniuose ir šiaurės-rytiniuose rajonuose dar vėliau. Pavojingiausios jos gegužės mėnesį. Šalnos dažniausiai baigiasi gegužės mėnesio pirmoje pusėje.
Šalnos būna advekcinės, radiacinės ir mišrios (advekcinės-radiacinės).
Mišrios šalnos susidaro tuomet, kai, atėjus šaltam orui, temperatūra toliau krinta dėl naktinio išspinduliavimo.
Mūsų respublikoje dažniausiai būna mišrios šalnos. Grynai radiacinės šalnos pasitaiko retai, jos būna silpnos ir paprastai tik žemės paviršiuje. Tačiau mišrių šalnų susidarymui radiacinis faktorius turi didelės,o kartais ir lemiamos reikšmės. [3]
Šalnos dar skirstomos į 3 grupes:
1) silpnos - -1-2oC
2) vidutinės - -3-4oC
3) stiprios - -5-6oC.
2. Vietos veiksnių poveikis šalnų intensyvumui ir šalnų periodo trukmei
Radiacinių ir mišriųjų šalnų intensyvumui ir trukmei didelį poveikį turi vietiniai veiksniai: reljefas, paklotinis paviršius, vandens telkiniai. Šalnos būna dažniau ir jos stipresnės reljefo įdubimuose, kur naktį suteka atvėsęs didesnio tankio oras. Ypatingai šalta būna uždaruose slėniuose ir daubose. Čia oro temperatūrų skirtumas dirvos paviršiuje ir 2 m aukštyje gali pasiekti 10o. Kalvų viršūnėse ir iškiliose vietose šalnos retesnės ir silpnesnės. Dėl to kalvų viršūtinėse dalyse pavasarį šalnos pasibaigia savaite anksčiau, o reljefo įdubimuose – savaite vėliau, negu lygioje vietoje. Jeigu kalvų šlaitai apaugę miškais,tai šalto oro nutekėjimą sulaiko miškas. Dėlto šalnos gali būti dažnesnės. Radiacinių šalnų metu oro temperatūra mške būna 2-3oC aukštesnė negu atvirame lauke. Tanki augalija sulėtina žemės vėsimą. Jūrų ir didelių ežerų pakrantėse laikotarpis be šalnų būna 25-35 dienomis ilgesnis. Radiacinėms šalnoms dirvos paviršiuje susidaryti įtakos turi ir dirvožemio mechaninė sudėtis bei struktūra. [1]
Labiausiai šalnoms palankūs yra pietrytiniai (Varėnos) ir šiaurės rytiniai (Dusetos) respublikos rajonai, o taip pat Šiaulių rajonas. Varėnos rajone šalnos būna dažniau ir intensyviausios dėl smėlėtų dirvų, kurios mažiau sulaiko drėgmės ir todėl greičiau atšąla. Šiaulių rajone šalnos žemės paviršiuje būna dažniausiai durpinėse žemėse, o...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!