Šaltkalvystės teorija

Grąžtu (plėstuvu) galima apdirbti ir išgręžtų kiaurymių išorinius paviršius kurių formos parodytos 6 pav. a) cilindrinė b) kūginė c) kūginė nuožula d) nuožulos 6 pav. Po gręžimo gali būti atliekamas tikslus kiaurymių apdorojimas. Tam gali būti panaudotas gilintuvas 7 pav. Ir 7 pav. plėstuvas 8 pav. 8pav. Plėstuvo briaunos yra pavaizduotos 9 pav. 9 pav. Plėstuvai gali būti ir reguliuojami 10 pav. Kurių yra keičiamas skersmuo pagal reikalaujamą kiaurymės tikslumą. 10 pav. 11 pav. Po gręžimo galima plėsti kaip pavaizduota 11 pav. Litavimas 1. Įrankiai ir įtaisai: a) lituoklis; b)^ spaustuvai; "c)'- padėklas. Litavimo fizikinė esmė Lituojant nesusidaro bendros sujungiamojo metalo ir pridėtinio metalo (lydmetalio) vonelės.išsilydo tik lydmetalis, kuris suvilgo sujungiamų detalių briaunas ir, susidarius bendram tarp atominiam ryšiui, lydmetalis sujungia paviršius. Galutinėje sujungimo stadijoje vyksta bendra atomų difuzija tarp lydmetalio ir sujungiamojo metalo. Litavimo temperatūra priklauso nuo lydmetalio lydymosi temperatūros. Lituojant detales, reikia atsižvelgti ir į tai, kokioje temperatūroje išsilydęs lydmetalis geriausiai suvilgo medžiagos paviršius, nes sujungiamų detalių paviršių suvilgymas skystu lydmetaliu yra svarbiausia kokybiško sujungimo sąlyga. Paviršiaus suvilgymas lydmetaliu priklauso nuo sujungiamųjų paviršių būvio, aplinkos, kurioje kaitinama, sujungiamo metalo cheminės sudėties, lydmetalio sudėties, temperatūros ir kitų veiksnių. Ypač gerai susivilgo, kai yra fliusų, kurie nuo paviršių nuvalo oksidus ir kitus nešvarumus. Litavimo būdai skirstomi atsižvelgiant į sujungimo susidarymo mechanizmą, kaitinimo pobūdį, oksidų plėvelės pašalinimo būdą ir kitus požymius. Atsižvelgiant į sujungimo susidarymo mechanizmą litavimas gali būti kapiliarinis, kontaktinis reakcinis, reakcinis fliusinis, metalokeraminis ir difuzinis. Lituojant lydmetalis ir pagrindinis metalas kaitinami įvairiais metodais. Labiausiai paplitę kaitinimo būdai: lituoklinis, liepsninis, elektrovaržinis, aukštadažne srove, lankinis, plazminis, elektronų spinduliais, lazerinis. Litavimui naudojamos medžiagos ir litavimo technologija Litavimui reikalingas lydmetalis, fliusas ir šilumos šaltinis. Lydmetalis yra grynas metalas arba lydinys, kurio žemesnė lydymosi temperatūra negu lituojamojo metalo. Litavimo procese jis gerai suvilgo lituojamuosius paviršius ir pripildo esantį tarpelį. Dažniausiai lydmetalis susideda iš spalvotųjų metalų. Žematemperatūriam litavimui naudojami lydmetaliai LIOC - 90, LTOC - 40 ir kt., kurių pagrindas - alavas ir švinas (skaičius rodo Sn kiekį %). Jų lydymosi temperatūra yra ne aukštesnė kaip 350...400 °C. Žematemperatūriais lydmetaliais sulituoti sujungimai nestiprūs (30...70 Mpa). Aukštatemperatūriam litavimui lydmetaliu naudojamas varis ir lydiniai, kurių pagrindas varis, sidabras, nikelis ir kt. Aukštatemperatūrio litavimo temperatūra siekia iki 1250 °C. Lydmetaliai, kurių pagrindas yra sidabras, pasižymi geromis technologinėmis savybėmis, jų palyginti neaukšta lydymosi temperatūra. Jie yra pakankamo stiprumo ir atsparūs korozijai, pasižymi didesniu elektros ir šilumos laidumu. Sidabriniais lydmetaliais galima lituoti beveik visus metalus ir kitas medžiagas (keramiką, puslaidininkius). Daugumos sidabrinių lydmetalių sudėtyje yra vario. Elektronikoje naudojamas eutektinis sidabro bei vario lydinys ( lydmetalis llCp72), kuriame yra 72% sidabro ir 28% vario. Sidabrinių lydmetalių lydymosi temperatūrai pažeminti pridedama cinko, kadmio, alavo ir kitų elementų. Fliusas - tai cheminė medžiaga, naudojama oksidų plėvelei nuo sulituojamų paviršių pašalinti. Be to, jis apsaugo, kad plėvelė nesusidarytų litavimo procese, taip pat mažina išsilydžiusio lydmetalio paviršinį įtempimą. Fliusams keliami šie reikalavimai: jie turi būti labai takūs, litavimo temperatūroje turi išsaugoti cheminę sudėtį ir aktyvumą turi nereaguoti *su lituojamuoju metalu ir lydmetaliu, turi būti lengvai pašalinami nuo sulituotos zonos. Fliuso lydymosi temperatūra turi būti žemesnė už lydmetalio lydymosi temperatūrą o tankis mažesnis už lydmetalio tankį.fliusų būna kietų, skystų ir dujinių. Žematemperatūriai fliusai pagal cheminę sudėtį ir aktyvumą skirstomi į nerūgščiuosius, aktyviuosius ir rūgščiuosius. Kanifoliniai ir steariniai fliusai yra nerūgštūs ir beveik neaktyvūs. Metalams su sunkiai pašalinamais oksidais naudojami aktyvieji fliusai, kurių pagrindas yra kanifolija, glicerinas, vazelinas. Sriegimas 1. Įrankiai ir įtaisai: spaustuvai; sriegi klis; sriegpiovė; slankmatis. Sriegikliai -vidiniam paviršiui sriegti. Sriegpiovės-išoriniam paviršiui sriegti. Sriegti galima ir su pagalbimiais įrankiais, tokiais kaip, suktuvai, patronai, movos ir kiti. Kai kurie iš j ų gali b ūti naudoj ami ir gręžiant. Sriegikliai- yra su kūgine plaunančiąja dalimi, cilindrine kalibruojančąja dalimi ir kotu. Piovimo ir kolibruojančioje dalyse, kartu sudarančiose darbinę dalį, įsriegtas metrinis, colinis arba vamzdinis sriegis ir išilgai sriegiklio grioveliai drožlei pašalinti. Grioveliai įsrėgtojoje dalyje sudaro piaunančąją briauną ir priekinį kampą y=0+10°; užpakalinis kampas a sudaromas tik plaunančioje dalyje. Rankiniuose sriegikliuose a=6-^8°, mašininiuose-iki a=10°. Kalibruojančiojoje dalyje trinčiai sumažinti daromas atbulinis kūgiškumas, sriegiklio skersmuo mažėja koto kryptimi (0.05-0.12mm 1 OOmm ilgio). Rankiniai sriegikliai gaminami iš anglinių plienu Y10A, Y12A, mašininiai- iš greitapiovių plienu. Sriegikliai gali būti pavieniai ir komplektais. Rankiniai sriegikliai dažniausiai sudaro 3 sriegiklių komplektą. Pirmuoju sriegiklių nuimama 60% drožlių, antruoju- 30%, trečiuoju- likusius 10%. Jei yra 2 sriegiklių komplektas, tai pirmuoju nuimama %, antruoju- lA. Rankinių sriegiklių sriegis nešlifuotas, mašininių ir veržlinių- gali būti šlifuoti; jų tikslumo laipsnis žymimas raide C (1- ajai tikslumo klasei) ir D žymima (2- ajai tikslumo klasei). Esant nušlifuotų sriegiklių tikslumo laipsniams E ir H, galima gauti tik 3- osios tikslumo klasės sriegį. Dažniausiai naudojami sriegiklių tipai: Rankiniai, kada komplekte būna po 2 sriegiklius ir būna po 3 sriegiklius, kurių pirmasis su 6 vijomis plaunančiojoje dalyje, antrasis- su 4, trečiasis- su 2 vijomis. Mašininiai-rankiniai, pavieniai su 6 vijomis plaunančiojoje dalyje ištisinėms skylėms sriegti arba su 3 vijomis plaunančiojoje dalyje- aklinosioms skylėms sriegti, būna komplekte po 2 sriegiklius su 6 ir 2 vijomis plaunančiojoje dalyje. Rankiniu būdu sriegiama, kai žingsnis ne didesnis kaip 3mm. Mašininiai- skiriami prietaisų gamybai ir tiksliosios mechanikos darbams.Kūginiam sriegiui profilio kampas turi būti 60°. Kvadratinis sriegiklio kotas tvirtinamas į suktuvus arba į sriegiklinį patroną. Apvaliosios sriegpiovės skiriamos išoriniam cilindriniam paviršiui įsrėgti. Sriegpiovės vidinis paviršius yra metrinio, colinio arba vamzdinio sriegio profilio. Plaunančiąsias briaunas sudaro cilindrinės skylės, kuriomis galima pašalinti ir drožles. 1-H> mm skersmens sriegiams skirtos sriegpiovės yra su 3 skylėmis drožlėms pašalinti, didesnės- su daugiau skylių. Iš abiejų sriegpiovės pusių įsrėgtoji dalis daroma kūginė su įkuprintomis dantukų viršūnėmis. Tokiu būdu plaunančiojoje dalyje gaunamas užpakalinis kampas a- 6+8° ir kampas 9= 25°. Kalibruojančiojoje dalyje lieka 3-5 vijos cilindriniame paviršiuje, todėl čia a=0. Sriegpiovių priekinis kampas y esti apie 20±10°. Sriegpiovės gaminamos iš plieno 9XC, XBCr, XTCB

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!