Sausoji trintis

Patikimumo mokslas nagrinėja gaminių gebėjimą atlikti tam tikras funkcijas pagal techninėje dokumentacijoje nustatytus parametrus, t.y. darbingumo kitimo dėsningumus bei gedimų priežastis, kuria techninius bei organizacinius metodus negendamumui, pataisomumui ir ilgaamžiškumui išsaugoti. Visi procesai, kuriuos nagrinėja patikimumo mokslas, yra atsitiktiniai, todėl mašinų patikimumui nustatyti pasitelkiama tikimybių teorija ir matematinė statistika.
Kaip ir kiti mokslai, patikimumo mokslas nestovi vietoje. Jo raidos etapai glaudžiai susiję su laivininkystės, metalų apdirbimo pramonės, geležinkelio ir automobilių transporto, aviacijos, elektronikos, kosmonautikos kūrimu ir raida. Patikimumo pradininkai yra Leonardas Da Vinčis ir M. Lomonosovas.
Palaikyti mašinų ir įrengimų darbingumą brangiai kainuoja, nes sudilusios mašinų dalys keičiamos naujomis, daug darbo ir lėšų sunaudojama techniniam aptarnavimui ir planiniam remontui.
Tikslas - sužinoti kas yra sausoji trintis, sužinoti trinties rūšis, sužinoti kas yra slydimo ir riedėjimo trintis.
Kaip žinoma, daugelis mašinų detalių po kurio laiko nebetinka naudoti, nes nudyla jų jungimosi paviršiai. Tokių detalių amžius priklauso nuo jų paviršių atsparumo dilimui. Daugelis metalo apdirbimo, transporto, statybos, žemės ūkio ir kitokių mašinų dirba abrazyvinio dilimo sąlygomis. Šiuo atveju detalės dyla sparčiau. Plastiniai paviršiaus deformavimo metodai čia nieko padėti negali.
Eksploatuojamą mašiną veikia trys svarbiausi veiksniai, dėl kurių mažėja patikimumas: aplinkos energija (turimas galvoje ir žmogus, atliekantis operatoriaus arba remontininko funkcijas), vidiniai energijos šaltiniai, susidarantys vykstant mašinoje darbo procesams, ir potencinė energija, susikaupusi mašinos detalėse ir medžiagose gamybos procese (liejinių vidiniai įtempimai, montavimo įtempimai).
Dirbančios mašinos patikimumui turi įtakos mechaninė, šiluminė ir cheminė energija. Mechaninė yra ta energija, kuri perduodama dirbančiai mašinai visomis jos grandimis ir kuri atsiranda tuomet, kai mašiną veikia statinės ir dinaminės apkrovos jai sąveikaujant su aplinka. Mašinoje atsirandančios jėgos priklauso nuo darbo pobūdžio, judančių dalių inercijos, kinematinių porų trinties. Šios jėgos atsiranda dėl to, kad vyksta sudėtingi fizikiniai reiškiniai. Mechaninė energija mašinoje taip pat sukuria energija, sunaudota gaminant jos dalis, ji išlieka jose kaip potencinė energija (pavyzdžiui, liekamųjų įtempimų sukeliama deformacija). Šiluminė energija veikia mašina...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!