Seimo vieta ir funkcijos Lietuvos politinėje sistemoje

ĮVADAS Pirmame Lietuvos Konstitucijos straipsnyje nurodyta, kad Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika. Lietuvos Respublika yra daugiapartinė parlamentinė demokratija. Teritoriniu požiūriu Lietuva yra centralizuota unitarinė valstybė. Tokios valstybės vadovas - prezidentas, renkamas tiesioginiuose rinkimuose penkerių metų kadencijai. Prezidentas skiria ministrą pirmininką (tvirtina Seimas), ministro pirmininko teikimu skiria ministrus, yra vyriausiasis karinių pajėgų vadas, taip pat skiria visų teismų, įskaitant Konstitucinį teismą, teisėjus. Prezidentas formuoja Lietuvos užsienio politiką. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso Seimui, kuriam vadovauja Seimo Pirmininkas. Vykdomąja valdžia rūpinasi Vyriausybė (vadovauja Ministras Pirmininkas). Lietuvos respublikos valdymo sistema: parlamentinė respublika. Svarbų vaidmenį Lietuvos Respublikos politiniame gyvenime atlieka Seimas. Kaip teigiama Lietuvos respublikos oficaliojoje interneto svetainėje: seimas – tai visuomenės atstovų susirinkimas, suėjimas ar suvažiavimas. Lietuvos valstybingumo raidoje ši sąvoka tapo „parlamento" atitikmeniu. Šio referato tikslas: nustatyti seimo vietą ir funkcijas šalies politinėje sistemoje. 1. SEIMO SUDĖTIS Turėtų būti pasakyta, kad parlamento nario statusą apibrėžia, reglamentuoja Seimo sandarą bei procedūras, sprendimų priėmimo bei įstatymų leidybos, valstybės biudžeto tvirtinimo, pareigūnų skytimo, apkaltos bei kitus su parlamento veikla susijusius klausimus nagrinėja Seimo Statutas. Lietuvos Respublikos Seimo nariai renkami ketveriems metams septyniasdešimt vienoje vienmandatėje ir vienoje daugiamandatėje rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose mišrios sistemos rinkimuose. Eiliniai Seimo rinkimai rengiami Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais spalio mėnesio antrą sekmadienį. Renkamas 141 Seimo narys: vienmandatėse rinkimų apygardose 71 ir daugiamandatėje – 70. Balsavimo teisę turi kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis nuo 18 metų. Paskutinį kartą rinkimai vyko 2004 m. spalio 10 ir 24 dienomis, artimiausi rinkimai - 2008 m. Šiuo metu Seime yra tokių partijų atstovai: • Darbo partija - 39 vietos (27,7%); • A.Brazausko ir A.Paulausko koalicija "Už darbą Lietuvai" - 31 vieta (22%); • Tėvynės Sąjunga - 25 vietos (17,7%); • Liberalcentristai - 18 vietų (12,8%); • Rolando Pakso koalicija "Už tvarką ir teisingumą" - 11 vietų (7,8%); • Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga - 10 vietų (7,1%); • Lenkų rinkiminė akcija - 2 vietos; • Save iškėlę kandidatai - 5 vietos. Kaip teigiama Lietuvos respublikos Seimo oficialioje interneto svetainėje Seimą sudaro: • Seimo pirmininkas. Šiuo metu Seimui vadovauja Viktoras Muntianas. Taigi pagal Lietuvos Respublikos Seimo statutą, Seimo Pirmininkas: 1) vadovauja Seimo darbui ir atstovauja Seimui; 2) per 10 dienų nuo priėmimo patvirtina parašu Seimo priimto įstatymo teksto autentiškumą ir perduoda jį Respublikos Prezidentui pasirašyti, per 10 dienų pasirašo Seimo statutą ir jo pakeitimus, per 3 dienas pasirašo įstatymus, kurių Respublikos Prezidentas per 10 dienų po įteikimo nepasirašo ir negrąžina Seimui pakartotinai svarstyti, bei juos oficialiai paskelbia; 3) per 10 dienų nuo priėmimo pasirašo Seimo nutarimus bei kitus Seimo priimtus aktus; 4) per 24 valandas pasirašo Seimo posėdžių protokolus, taip pat Seimo valdybos sprendimus, jeigu pats jiems pirmininkauja; 5) laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas arba laikinai pavaduoja Respublikos Prezidentą Konstitucijos 89 straipsnyje numatytais atvejais; 6) turi teisę sušaukti nenumatytą Seimo posėdį ar neeilinę sesiją Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais; 7) teikia Seimo Pirmininko pavaduotojų kandidatūras Seimui; 8) Konstitucijoje nustatyta tvarka teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras;9) teikia Seimui skirti ir atleisti Seimo kontrolierių ir Seimo kontrolierių įstaigos vadovo kandidatūras; 10) Konstitucijos ir įstatymų numatytais atvejais teikia Seimui skirti ir atleisti valstybės institucijų vadovų ir jų pavaduotojų kandidatūras; 11) pirmininkauja Seimo ir Seimo valdybos posėdžiams arba paveda tai atlikti vienam iš savo pavaduotojų; 12) teikia Seniūnų sueigai sesijos darbų programos ir savaitės bei dienos posėdžių darbotvarkių projektus arba paveda tai atlikti vienam iš savo pavaduotojų;13) teikia Seimo valdybos posėdžių darbotvarkės projektą arba paveda tai atlikti vienam iš savo pavaduotojų; 14) vykdo kitus statute numatytus įgaliojimus. Vykdydamas savo įgaliojimus, Seimo Pirmininkas leidžia potvarkius. Seimo Pirmininkas, o kai jo nėra, Pirmininko pavaduotojas, jeigu pats nepirmininkauja posėdžiui, bet kuriuo svarstomu klausimu gali be eilės Seimo posėdžiuose išsakyti savo arba Seimo valdybos nuomonę. Seimo sesijos metu Seimo Pirmininkas, jo pavaduotojai ne rečiau kaip kartą per mėnesį atsako į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus dėl savo veiklos. • Seimo pirmininko pavaduotojai. Seimo Pirmininko pavaduotojai atlieka Seimo Pirmininko jiems pavestas funkcijas. • Seimo valdyba. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 32-ąjį straipsnį Seimo valdyba: 1) tvirtina ir teikia Finansų ministerijai Seimo kanceliarijos programų ir išlaidų sąmatų projektus; 2) komitetų teikimu svarsto ir siunčia į komandiruotes Seimo narius su raštiškomis Seimo, valdybos, komitetų užduotimis; tvirtina komandiruočių ataskaitas; 3) komitetų ar frakcijų teikimu svarsto ir pritaria Seimo narių išvykoms ne Seimo lėšomis sesijos metu; 4) prireikus apsvarsto Seimo sesijos darbų programos, savaitės bei dienos posėdžių darbotvarkių projektus ir teikia išvadas Seniūnų sueigai arba Seimui; 5) šaukia nenumatytus Seimo posėdžius, nustato jų laiką; 6) tvirtina preliminarų Seimo sesijos posėdžių grafiką; 7) prireikus nustato, kokioms institucijoms ar asmenims pagrindinis komitetas privalo nusiųsti įstatymo projektą išvadoms gauti; 8) prireikus priima nutarimą pagrindinį komitetą atleisti nuo šio statuto 147 straipsnyje išdėstytų pagrindinio komiteto prievolių; 9) prireikus sudaro darbo grupes įstatymų projektams rengti ir Seimo bei valdybos pavedimams vykdyti; 10) padeda organizuoti bendrą komitetų darbą tais klausimais, kurie priklauso kelių komitetų kompetencijai; 11) tvirtina Seimo kanceliarijos struktūrą, sudaro Seimo kanceliarijos etatų sąrašą ir nustato atlyginimus; 12) tvirtina Seimo kanceliarijos nuostatus ir reglamentą; 13) kai Seimas sprendžia klausimą, ar Respublikos Prezidento sveikata leidžia jam eiti savo pareigas, kreipiasi į sveikatos apsaugos ministrą dėl kandidatūrų į Seimo tvirtinamą gydytojų komisiją pateikimo; 14) sprendžia kitus Seimo darbo organizavimo klausimus, kurie pagal šį statutą nepriskirti kitoms Seimo institucijoms ar pareigūnams. • Seniūnų sueiga. Pagrindinis Seniūnų sueigos uždavinys - svarstyti Seimo sesijos darbų programas bei posėdžių darbotvarkes ir pritarti joms, derinti Seimo komitetų ir frakcijų darbo organizavimo klausimus, teikti sprendimų šiais klausimais projektus Seimui bei valdybai, taip pat patarimus Seimo Pirmininkui. • Seimo nariai. Seime yra 141 narys. • Komitetai. Seime sudaromi šie komitetai: aplinkos apsaugos; audito; biudžeto ir finansų; ekonomikos; europos reikalų; informacinės visuomenės plėtros; kaimo reikalų; nacionalinio saugumo ir gynybos; socialinių reikalų ir darbo; sveikatos reikalų; švietimo, mokslo ir kultūros; teisės ir teisėtvarkos; užsienio reikalų; valstybės valdymo ir savivaldybių; žmogaus teisių. • Komisijos. Kaip teigima Lietuvos Respublikos Seimo Statute, Seime sudaromos nuolat veikiančios Etikos ir procedūrų komisija, Peticijų komisija, Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija ir kitos komisijos. Trumpalaikiams ar siauresnės paskirties klausimams spręsti, konkretiems pavedimams vykdyti Seimas iš savo narių gali sudaryti tyrimo, kontrolės, revizijos, parengiamąsias, redakcines ir kitokias laikinąsias komisijas. Seimo valdyba taip pat gali sudaryti parengiamąsias, redakcines laikinąsias komisijas, o Seniūnų sueiga - derinimo komisijas. • Frakcijos. Savo politiniams tikslams įgyvendinti Seimo nariai gali jungtis į frakcijas statuto nustatyta tvarka. Seimo narių frakcijų teises taip pat nustato Lietuvos Respublikos Seimo Statutas. Seimo narių frakcijai vadovauja ir jai Seime atstovauja frakcijos seniūnas arba seniūno pavaduotojas, o pasisakyti frakcijos vardu gali kiekvienas jos įgaliotas Seimo narys. Seimo nariai, neįsiregistravę į frakcijas, pripažįstami vienos mišrios Seimo narių grupės nariais. Mišriai Seimo narių grupei suteikiamos visos šio statuto nustatytos frakcijos teisės. Šio statuto nustatyta tvarka Seimo nariai gali jungtis į laikinąsias grupes. • Parlamentinės grupės: bendruomeninių reikalų grupė, biotekos parlamentinė grupė, Dzūkijos bičiulių grupė, grupė “Už demokratišką Baltarusiją”, Lisabonos grupė, Moterų parlamentinė grupė, Šiaulių krašto bičiulių parlamentinė grupė, Visuomenės plėtros, reprodukcinės sveikatos ir teisių parlamentinė grupė. Taip pat svarbų vaidmenį Seimo veikloje atlieka Seimo kancialerija, kurią sudaro: archyvas, bendrųjų reikalų departamentas, darbo partijos frakcija, dokumentų skyrius finansų departamentas, informacijos analizės skyrius / bibliografinės informacijos poskyris, informacijos technologijų departamentas, komisijų sekretoriatas, komitetų sekretoriatai, liberalų demokratų frakcija, liberalų ir centro frakcija, lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, mišri seimo narių grupė, naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija, personalo skyrius, priimamasis, seimo kanclerio sekretoriatas, seimo pirmininko pavaduotojų sekretoriatas, seimo pirmininko sekretoriatas, seimo posėdžių sekretoriatas, seimo ryšių su visuomene skyrius, tarptautinių ryšių skyrius, teisės departamentas, tėvynės sąjungos frakcija, transporto skyrius, valstiečių ir naujosios demokratijos frakcija,vidaus audito skyrius. Kiekviena minėta atskira Seimo dalis atlieka skirtingas funkcijas, o jų darbo įgaliojimus, nutarimus ir t.t. įteisina jau minėtasis Seimo statutas. 2. PARLAMENTO DARBAS Seimas svarsto, priima, leidžia įstatymus, pritaria arba nepritaria Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko (Vyriausybės vadovo) kandidatūrai, prižiūri Vyriausybės veiklą, tvirtina valstybės biudžetą bei prižiūri, kaip jis vykdomas, nustato valstybinius mokesčius, skelbia savivaldybių rinkimus, ratifikuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis. Įstatymų projektams nagrinėti Seimas sudaro komitetus, o siauresnės paskirties reikalams nagrinėti yra komisijos (nuolatinės ir laikinosios). Seimo narių teises ir pareigas apibrėžia Seimo Statutas. Juo remiantis, parlamento sesijos darbų programas bei posėdžių darbotvarkes svarsto, komitetų ir frakcijų darbo organizavimą derina Seniūnų sueiga, kurią sudaro Seimo valdybos nariai ir frakcijų atstovai. Įstatymų leidybos sklandumui užtikrinti skirta Seimo kanceliarija. Taigi panagrinėkime Seimo darbą detaliau. 2.1 Seimo funkcijos Apibendrinus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Vikipedijos laisvojoje enciklopedijoje pateiktas Seimo funkcijas, galima teigti, kad seimas: • svarsto ir priima Konstitucijos pataisas; • leidžia įstatymus; • priima sprendimus dėl referendumų; • skiria eilinius ar neeilinius Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus; • pritaria arba ne: ◦ Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai; ◦ Ministro Pirmininko pateiktai Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai; • Vyriausybės siūlymu steigia arba panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas; • prižiūri Vyriausybės veiklą; • Prezidento teikimu skiria Konstitucinio Teismo teisėjus, Aukščiausiojo Teismo teisėjus bei šių teismų pirmininkus. Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras teikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas; • Prezidento teikimu skiria: ◦ valstybės kontrolierių; ◦ Lietuvos banko valdybos pirmininką; • Prezidento siūlymu ar savo iniciatyva gali atleisti valstybės kontrolierių ir Lietuvos banko valdybos pirmininką; • skiria savivaldybių tarybų rinkimus; • sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keičia jos sudėtį; • tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas; • nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus; • ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis; • leidžia amnestijos aktus; • nustato šalies administracinį suskirstymą; • įveda tiesioginį valdymą, karo ir nepaprastąją padėtį; • skelbia mobilizaciją ir priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas; • steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus. 2,2 Įstatymų leidyba Pagrindinis Seimo darbo krūvis susijęs su teisėkūra, tad įstatymų leidybą galima priskirti teisėkūros procesui. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 67 straipsnius, Seimas ir tauta yra vieninteliai įstatymų leidybos (svarstymo ir priėmimo) subjektai. O kaip teigiama 68 straipsnyje, įstatymų leidybos teisė suteikiama Seimo nariams, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei bei 50 tūkst. Piliečių. Pasak A. Lukošaitį, teisėkūros procesą sudarė penkios savarankiškos stadijos: pateikimas, svarstymas nuolatinėje komisijoje (formaliai – fakultatyvinė stadija), pirmasis svarstymas, anstrasis svarstymas, tračiasis svarstymas ir priėmimas. Pagal naują Seimos statuto redakciją projekto svarstymas į atskiras neskaidomas, todėl galima išskirti formalias pateikimo, svarstymo nuolatiniame komietete, svarstymo plenariniame Seimo posėdyje ir peiėmimo stadijas. Teisės aktų projektus ir pasiūlymus pasiūlyti svarstyti Seime gali tiktai įstatymų leidybos iniacityvos teisę turintys subjektai. Pateikti projektai ir pasiūlymai registruojami Seimo posedžių sekretoriate, o Seimo Teisės departamentas parengia išvadas, t.y. ar projektas neprieštarauja galiojantiems įstatymams ir ar jis atitinka juridinės technikos taisykles. Taip pat savo išvadas apie tai, ar projektas atitinka Europos Sąjungos teisę, pateikia Europos teisės departamentas prie Vyriausybės1. Seimo plenariniame posėdyje projektą pristatto iniciatorius, trumpai apibūdindamas projekto esmę. Nutarus pradėti projekto svarstymo procredūrą, nusprendžiama, kurį komitetą skirti pagrindiniu, o esant būtinybei, ir papildomu komitetu. Projektą išnagrinėjus komitete ir nutarus jį perduoti svarstyti plenariniame Seimo posėdyje, komitetas dėl projekto parengia išvadą. Komiteto patvirtintas projektas bei išvados perduodamos Seimo dokumentų skyriui suredaguoti2. Svarstymo Seimo plenariniame posėdyje metu aptariamas projekto tikslingumas, koncepcija, pagrindinės projekto nuostatos ir principai. Taip pat pateikiamos visos pagrindiniame komitete gautos projekto pataisos ir papildymai. Plenariniame posėdyje išklausomas pagrindinio komiteto pranešimas, bendroji diskusija projekto esminėms nuostatoms aptarti – Vyriausybės, komitetų, frakcijų, Seimo narių kalbos. Jeigu nepritariama komiteto išvadoms, projektas grąžinamas komitetui patobulinti3. Seimo narių pataisos ir papildymai, jei jos nebuvo užregistruotos posėdžio sekretoriate, svarstomos tik tada, jei jas paremia ne mažiau kaip dešimt parlamentarų. Svarstymo metu, dėl pataisų ir papildymų gali kalbėti tik jų autoriai ar pranešėjui. Sprendimai dėl pataisų priimami balsuojant; joms pritarus, balsuojama dėl viso straipsnio. Po projekto svarstymo Seimas gali apsispręsti paskirti projekto priėmimo datą, paskelbti jį svarstyti visuomenei, gražinti komitetui patobulinti, padaryti projekto svarstyme pertrauką, gražinti projektą iniciatoriams tobulinti, projektą atmesti4. Priėmimo stadijoje svarstomos tik tos pataisos bei papildymai, kuriems pritaria ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių. Priėmimo metu trumpai aptariami visi gauti papildomi pasiūlymai ir pataisos. Poto balsuojama dėl atskirų įstatymo dalių. Jeigu Seimas nutaria kitaip, straipsniai priimami iš eilės, o tuos straipsnius, dėl kurių nėra jokių pasiūlymų, galima priimti be balsavimo ( bendru sutarimu), jei tam neprištarauja nei vienas Seimo narys. Naujos pataisos ir papildymai nėra teikiami balsavimui, jei jų neparemia daugiau kaip 1/5 Seimo narių. Apsvarsčius visus projekto straipsnius, balsuojama dėl viso projekto5. Po įstatymo projekto priėmimo Seime, įstatymą per dešimt dienų (po pateikimo) pasirašo Lietuvos Respublikos Prezidentas. Jeigu Prezidentas atmeta įstatymą ir grąžina jį parlamentui, Seimas jį gali pataisyti arba vėl priimti tokį, koks buvo. Po to, kai įstatymo projektą pasirašo Lietuvos Respublikos Prezidentas, įstatymo tekstas išspausdinamas „Valstybės žinių” laikraštyje, ir nuo tos dienos teisės aktas įsigalioja. Seimas kasmet renkasi į dvi eilines- pavasario ir rudens- sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną. Jei Seimas nespėja atlikti būtino darbo – priimti įstatymo, kuris visuomenei, pavyzdžiui mokykloms, reikalingas būtent tais metais, tuomet jis gali pratęsti sesiją arba susirinkti į neeilinę sesiją. 1.2 Seimo vieta valstybės valdyme Lietuvos vykdomosios valdžios konstitucinė organizacija yra pusiau prezidentinė. Tai reiškia, kad kasdieniu valstybės reikalų tvarkymu užsiima vyriausybė, o prezidentas pasak G.Vitkų turi savo dispozicijoje keletą labai svarbių įgaliojimų, kurie leidžia daryti esmingą įtaką vyriausybės veiklai. Pirma, patį ministrą pirmininką ir kitus vyriausybės narius (premjero teikimu) skiria prezidentas, o ne parlamentas. Antra, prezidentas turi teisę pirmininkauti vyriausybės posėdžiams arba netgi sušaukti juos svarbiais valstybės reikalais. Pagaliau trečia, prezidentas disponuoja suspensyvinio veto teise parlamento priimtų įstatymų atžvilgiu. Tačiau, kad vyriausybė galėtų pradėti veikti, reikia, kad jos veiklos programai ir visai veiklai pritartų parlamentas. Todėl nors prezidentas formaliai gali paskirti ministru pirmininku bet ką, tačiau realiai jis negali skirti to asmens, kuris yra nepriimtinas parlamento daugumai. O štai Lietuvos Konstitucijos 92 straipsnis netgi formaliai reikalauja, kad ministrą pirmininką prezidentas skirtų ir atleistų tiktai Seimui pritarus6. Čia vienas iš atvejų , kai pasireiškia Seimo įtaka valstybės valdyme. Taigi prezidento galimybės formuojant vyriausybę ir apskritai prezidento ir vyriausybės darna labai priklauso nuo politinės parlamento sudėties. Žinoma, jeigu prezidentas ir parlamentinė dauguma yra tos pačios politinės partijos atstovai, tai ypatingų problemų nekyla. Tačiau jeigu šias dvi valdžios institucijas kontroliuoja priešingų pažiūrų politikai, tai paprastai nusileisti tenka prezidentui ir ministru pirmininku skirti ne sau, bet parlamento daugumai priimtiną asmenį. Tiesa, ir čia prezidentas turi galimybę pamėginti pakeisti padėtį, nes disponuoja teise paskelbti pirmalaikius parlamento rinkimus, tikėdamasis, kad nauji rinkimai suformuos jam palankesnę parlamento daugumą. Bet tai yra gana rizikingas politinis ėjimas, nes niekas negali būti tikras, jog rinkimų rezultatai bus palankesni7. Didelė Seimo įtaka yra jaučiama ir priimant įstatymus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos V skirsnis, 69 straipsnis apibrėžia, kad įstatymai laikomi priimtais, jeigu už juos balsavo dauguma Seimo narių, dalyvaujančių posėdyje. Taip, pat Lietuvos Respublikos Konstutucija pažymi, kad Lietuvos Respublikos konstituciniai įstatymai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Konstitucinių įstatymų sąrašą 3/5 Seimo narių balsų dauguma nustato Seimas. Lietuvoje pagrindiniai vyriausybės kontrolės svertai suteikiami parlamentui. Seimas, įgyvendindamas vykdomosios valdžios priežiūros funkciją, atlieka nuolatinę valstybės biudžeto vykdymo priežiūrą (Seimo posėdyje dukart per metus svarstomi biudžeto vykdymo klausimai), Seimo nariai turi teisę premjerui, ministrams ar kitiems pareigūnams pateikti klausimus. Jeigu atsakymai į raštu pateiktą klausimą netenkina, Seimo narys ar jų grupė gali imtis griežtesnių priemonių ir pateikti paklausimus, kuriais pareikalaujama išsamios informacijos apie atitinkamą veiklą ar sprendimus. Be to, vyriausybė kiekvienais metais (iki kovo 1 d.) Seimui privalo pateikti metinę veiklos ataskaitą, kurioje turi būti aptarti artimiausi veiklos prioritetai. Siekiant sustiprinti priežiūrines parlamaneto galias vyriausybės atžvilgiu, buvo nutarta, kad vyriausybė privalo dalyvauti kiekvieno ketvirtadienio vakariniame Seimo posėdyje ir atsakyti i Seimo narių žodžiu užduotus klausimus8. IŠVADOS • Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso Seimui, kuriam vadovauja Seimo Pirmininkas. • Pagrindinis Seimo darbo darbas susijęs su teisėkūra. • Parlamento nario statusą apibrėžia, reglamentuoja Seimo sandarą bei procedūras, sprendimų priėmimo bei įstatymų leidybos, valstybės biudžeto tvirtinimo, pareigūnų skyrimo, apkaltos bei kitus su parlamento veikla susijusius klausimus nagrinėja Seimo Statutas. • Seimas svarsto, priima, leidžia įstatymus, pritaria arba nepritaria Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko (Vyriausybės vadovo) kandidatūrai, prižiūri Vyriausybės veiklą, tvirtina valstybės biudžetą bei prižiūri, kaip jis vykdomas, nustato valstybinius mokesčius, skelbia savivaldybių rinkimus, ratifikuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis. NAUDOTA LITERATŪRA 1. KRUPAVIČIUS, Algis; LUKOŠAITIS, Alvidas. Lietuvos politinė sistema: sąranga ir raida. Kaunas, 2004. 2. VITKUS, Gediminas. Politologija. Vilnius, 1998. 3. Lietuvos respublikos seimas [interaktyvus], [žiūrėta 2006 m. balandžio 15 d.]. Prieiga per internetą: . 4. Lietuvos respublikos seimas [interaktyvus]. Lietuvos respublikos konstitucija [žiūrėta 2006 m. balandžio 15 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!