Šeimos samprata ir funkcijos

 1.1. Šeimos samprata, funkcijos, poreikiai, raidos etapai, vaidmenys.
• faktologinė nuostata, kai apibrėžimas fiksuoja empiriškai stebimą gyventojų pasiskirstymą, ar loginė nuostata, kai bandoma apibūdinti šeimos esmę, pastovius, pasikartojančius jos požymius.
Paprastai šeima suvokiama kaip žmonių bendrija, susieta ryšiais ir turinti ryšių struktūrą. Sociologijos teorijoje tradicinė patiarchalinė (nuklearinė) šeima suprantama kaip socialinis vienetas , kuriame yra vyras – vyras tėvas (maitintojas), moteris – žmona motina (namų šeimininkė) ir ekonomiškai bei socialiai nuo jų priklausantys vaikai. (Žvinklienė, 1994- 1995). Šis apibrėžimas nusako šeimos tipą, moters ir vyro teises, bei pareigas.
Kai kurie šeimos tyrėjai linkę akcentuoti gyvenimą kartu. Šeima – tai du ar daugiau kartu gyvenantys žmonės, susieti kraujo ryšiais, santuoka ar įvaikinimu. (Barker, 1995).
Tradicinė šeima suvokiama, kaip vyro ir moters sąjunga, skirta naujai gyvybei sukurti. Šeimoje žmogus auga, tobulėja, saugo ir perduoda tradicijas, tampa pilnaverčiu valstybės nariu. Leliūgienė (2003) šeimą įvardina, kaip natūralią instituciją, laisvai sudarytą ir laisvai išreikštą vyro ir moters sąjungą, kuriai išimtinai patikėta gyvybės perdavimo misija. Šeima – tai bendruomenė, turinti savo pareigas, atsakomybę ir atliekanti funkcijas, apimančias visas gyvenimo sritis, ko negali jokia kita visuomenės struktūra, ir garantuoja savo šeimos nariams augimą ir gerovę. Šeimoje tėvai pirmieji tampa savo vaikų auklėtojais, saugo ir augina atžalas, perduodami jiems šeimos ir tautos tradicijas, skiepija žmogiškąsias vertybes ir paruošia juos tapti visaverčiais bendruomenės ir visuomenės nariais.
Krikščioniška šeimos samprata apima dvasinių ir religinių vertybių šeimoje puoselėjimą ir perdavimą. Popiežiaus Pauliaus VI enciklikoje (1993, p.35) rašoma: “Šeima yra daugiau negu vien teisinis, visuomeninis ir ekonominis vienetas, tai meilės ir solidarumo bendruomenė, unikaliai suderinta mokyti ir perduoti kultūrinėms, etinėms, visuomeninėms, dvasinėms bei religinėms vertybėms, kurios yra esminės jos narių ir visuomenės vystymuisi ir gerovei”.
Lietuvos valstybės požiūris į šeimą išdėstytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (III sk. 38 str.) pabrėžiama šeimos reikšmė ir tikėjimas šeima. Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!