Socialinio darbo esmė ir ypatumai

Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje piliečiai prisiėmė atsakomybė tiek už savo asmenį, tiek už valstybės kūrimą bei stiprinimą. Konstitucija užtikrina kiekvienam piliečiui lygias teises, tačiau valstybė ne visada yra pajėgi užtikrinti sąlygas pasinaudoti šiomis teisėmis. Nors pagrindinės socialinės teisės yra garantuojamos - teisė gauti minimalias pajamas ir teisė gauti socialinę apsaugą - žmonės kol kas nėra visiškai apsaugoti nuo benamystės, nedarbo bei skurdo. Ilgą laiką socialinės paslaugos buvo ta socialinės paramos sritis, kuriai buvo skiriama mažiau dėmesio. Tačiau jos svarba nuolat didėja, kadangi žmonėms, gaunantiems tiek mažas tiek dideles pajamos, socialinės paslaugos yra reikalingos. Kita vertus, vyksta spartus visuomenės senėjimo procesas ir vyresnio amžiaus žmonėms vis dažniau prireikia socialinių paslaugų. Suirus Sovietų Sąjungai, visuomenėje vykstantys ir ekonominių problemų, palietusių iš esmės kiekvieną šeimą, kiekvieną visuomenės narį. Todėl iškilo socialinės pagalbos, socialinio gyventojų orientavimosi dinamiškai besivystančioje aplinkoje būtinybė.
1990 m. spalio mėnesį, atkūrus Nepriklausomybę, Lietuvos Seimas priėmė Valstybinį socialinio aprūpinimo sistemos pagrindinį įstatymą, kuriuo pagrindu pradėta socialinės apsaugos reforma.
Socialinio darbuotojo specialybė kaip profesija turi ne per ilgiausią istoriją. Žinoti socialinio darbo šaknis labai svarbu. Tai svarbu kaip privačiam asmeniui, o taip pat kaip būsimajam profesionalui.
Socialinio darbo, kaip dalyko, vystymasis prasidėjo mūsų amžiaus ir praėjusiojo amžiaus sandūroje.
Profesinė veikla atsirado iš religijos, istorijos, pasaulinės ekonomikos, prekybos ir valstybės istorijos.
Socialinio darbo pradžia - išmaldos davimas. Krikščionybė ir judėjiškos tradicijos skatino labdarą. Socialinės pagalbos formavimuisi įtakos darė ir ekonominiai veiksniai. Sukauptas turtas augo proporcingai. Turtingesnė visuomenė turėjo ką dalinti vargšams. Politinė valdžia sprendė už mažumą. Vėliau ir bažnyčia susiejo su turtingais sluoksniais ir politikais. Tačiau labdara netapo jiems pagrindiniu tikslu.
1617M. pradėjo formuotis pirmos stambios labdaros organizacijos Europoje. Tai buvo daugiausia moterų organizacijos. Jų tikslas - paskatinti turtingąsias šalies pilietes imtis atsakomybės už vargšus. Tai buvo daugiausia savanoriškos pastangos susietos su bažnyčia.
18-19 a. didelę įtaką turėjo nuomonė, kad vargšų problema yra laikina.. Nebuvo nei patirties, nei kantrybės dirbti su...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!