Selekcijos mokslas

Selekcija - mokslas apie turimų augalų ir gyvūnų rūšių tobulinimą ir naujų išvedimą. Selekcija atsirado atsiradus žemdirbystei ir gyvulininkystei. Selekcijos raida skirstoma į tris periodus: 1) priešistorinį laikotarpį; 2) istorinį laikotarpį ( maždaug iki 1875 m. ); ir 3) mokslinės selekcijos laikotarpį ( nuo 1875 m. iki šių dienų ). Dar priešistorinio laikotarpio augalai padarė didžiulį šuolį virsdami kultūriniais. Per šį laikotarpį susidarė aiškūs skirtumai tarp laukinių ir kultūrinių augalų pagal visus esminius požymius. Tai liudija senovės Egipto kapinynuose grūdų radiniai. Istorinio laikotarpio pradžioje kultūriniai augalai jau turėjo tipiškas kultūrinių augalų savybes. Jos istoriniu laikotarpiu dar labiau paryškėjo. Atsirado vietinės (liaudies) veislės, padidėjo kultūrinių augalų derlingumas. XVIII - XIX a. II pusėj atsirado pramoninė arba mokslinė selekcija. Toliau didėjo augalų derlingumas, veislių asortimentas. Mokslinės selekcijos kūrėjai - Johansas (Danija), Nilsonas (Švedija), Mičiūrinas (tuometinė TSRS) ir Berbankas (JAV). Lietuvoje augalų selekcijos darbas pradėtas 1922 m. įkurtoje Dotnuvos selekcijos stotyje. Pradininkas - D. Rudzinskas: jis išvedė keliolika kviečių, avižų, žirnių ir linų veislių (beja, jis buvo N. Vavilovo mokytojas).
Plačiai paplitusių kultūrinių augalų yra tiek daug, kad neįmanoma išvardinti visų uždavinių, kuriuos tenka spręsti selekcijai. Daugelis augalų selekcijos uždavinių yra bendri. Svarbiausios selekcijos uždavinių grupės, arba selekcijos kryptys, yra tokios: 1) derlingumo didinimas; 2) produkcijos kokybės gerinimas; 3) augalų atsparumas ligoms ir kenkėjams; 4) atsparumas nepalankioms meteorologinėms sąlygoms; 5) tinkamumas agrotechnikos rekalavimams, mechanizuotam auginimui ir kt.
Kultūrinių ir laukinių augalų formos, kurios gali tikti naujos veislės kūrimui, vadinamos pradine medžiaga. Kaip pradinė medžiaga naudojamos laukinės formos, vietinės veislės, selekcinės veislės (vietinės ir atvežtos), augalų hibridai ir kita medžiaga, gaunama dirbant selekcinį darbą. Pradinė medžiaga privalo atitikti selekcijos tikslus ir uždavinius. Pradinė medžiaga turi turėti tokius požymius bei savybes, kuria kryptimi atliekama selekcija. Pavyzdžiui, jei selekcijos tikslas yra gauti atsparią koloradui bulvių veislę, tai pradinę medžiagą turi sudaryti atsparios šiam kenkėjui formos (tiesa, to dar...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!