Semantiniai žodžių tipai

Žodžiai reikšmės atžvilgiu nėra izoliuoti. Jie, kaip ir daugelis kalbos elementų, sudaro tam tikrą semantinę sistemą, kurioje dar išsiskiria įvairios mikrosistemos, t.y. smulkesnės semantinės grupės bei tipai. Tarp žodžių, įeinančių į tas semantines grupes ar tipus, gali būti tiek paradigminiai, tiek sintagminiai santykiai. Iš paradigminiais santykiais susijusių žodžių semantinių tipų jau nuo antikinių laikų išskiriami homonimai, antonimai, sinonimai ir paronimai.
Homonimai — tai žodžiai, turintys vienoda garsinę struktūrą, bet skirtingą leksinę reikšmę, pvz.: baras „lauko ruožas" ir baras „nedidelis restoranas", kasa „plaukų pynė" ir kasa „pinigų saugojimo vieta", nerti „lįsti į vandenį" ir nerti „megzti"; angl. bank „bankas" ir bank „upės krantas"; vok. lesen „skaityti" ir lesen „rinkti"; pranc. cousin „pusbrolis" ir cousin „uodas".
Homonimai gali būti įvairiai klasifikuojami. Tačiau jų klasifikacija nemažai priklauso nuo to, kaip suprantama pati „homonimo" sąvoka: ar homonimais laikomi tik tie žodžiai, kurie visomis savo gramatinėmis formomis fonetiškai sutampa, ar ir tie, kurie sutampa tiktai dalimi savo formų; ar homonimais laikomi tik vienai gramatinei klasei (kalbos daliai) priklausantys, ar ir skirtingoms gramatinėms klasėms atstovaujantys žodžiai.
Tie lingvistai, kurie plačiau supranta „homonimo" sąvoką, paprastai išskiria absoliučiuosius (pilnuosius) ir neabsoliučiuosius (nepilnuosius, dalinius) homonimus. Absoliučiaisiais jie vadina tokius, kurių fonetinis sutapimas yra visiškas ir kurie priklauso vienai kuriai gramatinei klasei (tokie yra visi minėtieji pavyzdžiai), o neabsoliučiaisiais — tuos, kurie sutampa ne visomis savo formomis ir gali priklausyti įvairioms gramatinėms klasėms (pvz., greta „būrys, eilė" ir greta „šalia", sekti „eiti paskui" ir sekti „mažėti, slūgti"). Tačiau pasakytina, kad tikraisiais homonimais laikytini pirmieji, t.y. absoliutieji, arba pilnieji, nes tiktai jie kalbos semantinėje sistemoje sudaro aiškiai apibrėžtą žodžių (leksemų) tipą.
Pagal kilmę homonimus galima skirstyti visų pirma į dvi rūšis: 1) vienakilmius, arba homogeninius ir 2) įvairiakilmius, arba heterogeninius. Vienakilmiai yra tokie, kurie atsiradę vienos kalbos ribose (pvz., minėtasis nerti, be to, dar banda „gyvulių kaimenė" ir banda „kepalas", derėti „tikti" ir derėti „augti,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!