Sinchroninės mašinos. Elektros pavaros. Elektrinis apšvietimas. Elektros tiekimas

sinchroninės mašinos 1) Sinchroninės mašinos veikimas generatoriaus rėžimu. (Sinchroninio generatoriaus modelio brėžinys, veikimo principas). Sukant sinchroninės mašinos induktorių pastoviu kampiniu greičiu, kiekvienoje inkaro apvijos ritėje indukuojama kintamoji EVJ. Ji yra sinusinė. Kadangi visos ritės yra vienodos ir išdėstytos 120 laipsnių kampais, inkaro apvijoje gaunama simetrinė trifazė EVJ sistema: visos 3 EVJ yra vienodų amplitudžių, bet skiriasi 120 laipsnių faze (EVJ kryptis dešinios rankos taisykle). Vienoje inkaro apvijos fazėje indukuotos EVJ efektinė vertė čia CE – tai pačiai mašinai pastovus koeficientas, n- induktoriaus sūkių dažnis, Ф- magnetinis srautas, kertantis apvijos laidininkus. EVJ dažnį galime apskaičiuoti iš lygties: čia p- induktoriaus polių porų skaičius. Apkrauto generatoriaus inkaro apvija teka srovės, kurios sudaro sukamąjį magnetinį lauką. Jo sūkių dažnis , gauname kad Induktoriaus ir inkaro magnetiniai laukai sukasi tuo pačiu greičiu- sinchroniškai- ir sudaro bendrą generatoriaus sukamąjį magnetinį lauką. 2) Sinchroninės mašinos veikimas variklio režimu. (Sinchroninio variklio modelio brėžinys, veikimo principas) Sinchronines mašinos inkaras yra prijungiamas prie trifazio tinklo (kaip ir asinchroninio variklio). Statoriuje sudaromas sukamasis magnetinis laukas, kuris sukasi kampiniu greičiu , tarp inkaro ir induktoriaus priešingųjų magnetinių polių susidaro elektromagnetinės traukos jėgos. Kai jos yra pakankamos, induktorius sukasi kartu su inkaro magnetiniu lauku. Bendra variklio magnetinį lauką sudaro inkaro ir induktoriaus laukai. 3) Sinchroninės mašinos sandara.(Statorius, inkaro apvija, riškiapolis ir neriškiapolis induktoriai) Dažniausiai naudojamos trifazės sinchroninės mašinos, kurių inkaro apvija yra statoriuje, o rotoriuje yra induktorius. Statorius- magnetolaidis surenkamas iš izoliuotų feromagnetinės medžiagos lakštų, o jo išilginiuose grioveliuose sudedama trifazė inkaro apvija (Savo sandara iš principo nieko nesiskiria nuo asinchroninės mašinos statoriaus). Inkaro apvijos ričių skaičius parenkamas ir jos išdėstomos statoriuje taip, kad inkaro magnetinio lauko polių porų skaičius būtu toks pat kaip ir induktoriaus. Induktorius gali būti riškiapolis arba neriškiapolis. Ryškiapoliaus induktoriaus rotoriaus poliai yra pritvirtinami prie veleno taip, kad susidarytų feromagnetinės medžiagos magnetinė grandinė. Jo žadinimo apvija yra sujungiama tokiu būdu, kad induktoriaus N ir S poliai išsidėstytų pakaitomis. Neryškiapolis induktoriaus rotorius yra masyvus plieno cilindras, kurio išilginiuose grioveliuose yra žadinimo apvija. Jos laidininkai sudedami į griovelius taip, kad, tekant apvija žadinimo srovei, susidaro magnetinių linijų sutankėjimai. Taip sudaromi magnetiniai poliai N ir S, kurie išsidėsto pakaitomis. 4) Magnetinių laukų sąveika. (Induktoriaus ir inkaro magnetiniai laukai, kampas , krizinis) Sinchroninės mašinos magnetinį lauka sudaro du sukamėji magnetiniai laukai (induktoriaus ir inkaro). Jų priešinguosius magnetinius polius veikia traukos jėgos, todėl jie gali „sukibti“ ir suktis kartu sinchroniškai, t.y. tuo pačiu greičiu. (Magnetinių laukų sąveiką galime išsivaizduoti pakeitę magnetines linijas oro tarpe tampriais siūlais) Kai mašina neapkrauta, statoriaus ir rotoriaus magnetinių laukų išilginės ašys sutampa ir kampas tarp jų , elektromagnetinės jėgos yra nukreiptos išilginės magnetinių laukų ašies kryptimi. Jos nesudaro jokio elektromagnetinio momento. Tarkime mašina dirba apkrauto generatoriaus režimu. Statoriaus magnetinio lauko ašis pasisuka prieš rotoriaus sukimosi kryptį. Tarp vienodu greičiu besisukančių magnetinių laukų atsiranda kampas (Generatoriui jis neigiamas) Elektromagnetinė traukos jėga ir toliau laiko priešinguosius statoriaus ir rotoriaus lauko polius. Jėgą galime išskaidyti į dvi dedamąsias: radialinę ir tangentinę. Matome, kad tangentinė jėga sudaro pasipriešinimo momentą rotorių sukančiam varikliui. Kuo didesnė generatoriaus apkrovos aktyvioji galia P, tuo didesnis kampas ir tuo didesnis pasipriešinimo momentą Mem turi įveikti rotorių sukantis variklis, todėl ir jo galia P turi būti didesnė. Kai sinchroninė mašina dirba apkrauto variklio režimu, taip pat gaunamas kampas (varikliui jis teigiamas) tarp magnetinių laukų išilginių ašių. Tangentinės elektromagnetinių jėgų dedamosios sudaro elektromagnetinį sukimo momentą Mem. Kuo didesnis yra darbo mašinos, kurią varo variklis, pasipriešinimo momentas, tuo didesnis yra kampas. Variklio sukimo momentas yra didesnis ir aktyvioji galia, kuria jis gauna iš tinklo, taip pat turi būti didesnė. Sinchroninę mašiną neleistinai perkrovus, kampas tampa didesnis už krizinę vertę. Tuomet jėgų radialinės dedamosios esti nepakankamos, kad išlaikytų polius sukibusius. Magnetiniai laukai pradeda suktis asinchroniškai, mašina desinchronizuojasi ir ja skubiai reikia atjungti nuo tinklo.(kampas yra vadinamas kriziniu. Paprastai vardinis kampas ) 5) Sinchroninio variklio kampinė charakteristika. (Pmax ir kampo priklausomybė nuo žadinimo srovės). Sinchroninės mašinos kapinė charakteristika yra vadinama jos aktyviosios galios arba elektromagnetinio momento priklausomybė nuo kampo . Bendru atveju sinchroninės mašinos aktyvioji galia . 6) Sinchroninio variklio reaktyviosios galios reguliavimas. (Kampinė charakteristika, variklio vienos fazės atstojamoji schema, vektorinės diagramos kai φ>0 ir kai φU, ir jis yra aktyvaus- talpinio pobūdžio imtuvas. 7) Sinchroninio variklio paleidimas. (Paleidimo momentas, trumpai sujungta apvija, paleidimo schema, paleidimo procesas). Prijungus statoriaus apviją prie trifazio tinklo, sukamasis magnetinis laukas statoriuje atsiranda akimirksniu, tuo tarpu rotorius, turintis didelę mechaninę inerciją, negali pradėti suktis staiga. Statoriaus lauko magnetiniai poliai tai atstumtų, tai pritrauktų rotoriaus magnetinius polius, todėl rotorius ne sisuktų, o vibruotų. Kad to išvengti sinchroninio variklio rotorių reikia pradžioje įsukti iki sinchroninio greičio. Tam galima panaudoti papildomą variklį, tačiau papildomas variklis sukomplikuoja visą agregatą. Patogiau išnaudoti sinchroninio variklio ypatybes. Sinchroninio variklio statoriuje sukuriamas sukamasis magnetinis laukas kaip ir asinchroniniame variklyje. Belieka tik rotoriaus magnetolaidyje įmontuoti trumpai sujungtą apviją, ir rotorius gali pradėti pats suktis. Paleidimui sinchroninio variklio statoriaus apvija prijungiama prie trifazio tinklo, sujungus jungiklį Q1. Sukamasis magnetinis laukas kerta rotoriaus žadinimo apviją, bei trumpai sujungtą paleidimo apviją ir indukuoja juose EVJ. Kol rotorius dar nesisuka žadinimo apvijoje indukuota EVJ yra apie 20- 30 kartų didesnė už vardinę žadinimo įtampą. Kad tokie viršįtampiai nepažeistų izoliacijos, jungikliu Q2 į žadinimo apvijos grandinę yra įjungiamas rezistorius R. Paleidimo metu teka srovė paleidimo ir žadinimo apvijomis, todėl variklio rotorių veikia sukimo momentas ir rotorius pradeda suktis. Kai rotorius išsisuka iki greičio artimo sinchroniniam jungikliu Q3 žadinimo apvija yra prijungiama prie nuolatinės įtampos šaltinio, rotoriuje atsiranda nuolatinis magnetinis laukas. Magnetiniai poliai pritraukia rotoriaus priešinguosius polius ir laukai sukimba. Varikliui išsisukus sinchroniniu greičiu, jungiklis Q2 atjungiamas. 8) Sinchroninių generatorių sinchronizavimas. (Sinchroninių generatorių darbas energetinėje sistemoje, sinchronizavimo sąlygos). Dažniausiai sinchroniniai generatoriai yra naudojami elektrinėse ir dirba prijungti prie energetinės sistemos. Jos tinklo įtampa ir dažnis palaikomi pastovūs. Jungiant sinchroninį generatorių prie energetinės sistemos reikia sudaryti tokias sąlygas, kad nebūtų, kad ir trumpai trunkančių elektromagnetinio momento ar srovės smūgių.(Gali būti pavojingas ir generatoriui ir kitiems sistemos generatoriams ar tinklams). Dėl to pradžioje sureguliuojamas neapkrauto generatoriaus darbo režimą ir tik po to tinkamu laiko momentu generatorius yra prijungiamas prie energetinės sistemos. Tai vadinama generatoriaus sinchronizavimu. Generatoriaus tinkamo sinchronizavimo sąlygos yra tokios:1) generatoriaus įtampa U turi būti lygi sistemos tinklo įtampai Us; 2) generatoriaus ir tinklo įtampų fazių seka turi būti tokia pat; 3) generatoriaus ir tinklo įtampų dažnis turi būti toks pats; 4) laiko momentu, kai generatorius prijungiamas prie sistemos, jo ir sistemos tinklo įtampos turi būti tos pačios fazės. ELEKTROS PAVAROS 1)Elektros pavarų struktūra ir tipai.(Struktūrinė schema. Grupinė, individualioji, susietoji ir daugiavariklinė pavara). Elektros pavara vadinama elektromechaninė sistema, kuri verčia judėti darbo mašinos įtaisus, atliekančius gamybines operacijas, ir valdo jų judesius reikiamu tikslumu. Struktūroje daznai išskiriamos dvi skirtingų funkcijų dalys: 1) energetinę, arba jėgos, kurioje elektros energija paverčiama reguliuojamu parametru mechanine energija; 2) valdymu, kuri valdo ir kontroliuoja elektros pavaros elektrinius bei mechaninius parametrus ir apsaugo ją nuo avarinių režimų. Priklausomai nuo variklių skaičiaus ir jų ryšio su darbo mašina gali būti: grupinė, individualioji arba daugiavariklinė elektros pavara. Grupinė- pavara, kuri valdo keletą vienos mašinos darbo įtaisų arba keleto mašinų darbo įtaisus. Tokia pavara yra neekonomiška ją sunku automatizuoti jos mechaninis perdavimo įtisas yra sudėtingas. Dėl to ji šiuo metu retai benaudojama. Individualioji- pavara kuri suteikia judesį tik vienam mašinos darbo įtaisui. Individualiose pavarose vis dažniau variklis ir darbo mašina sudaro vieną konstrukciją. Šios pavaros naudojamos pklačiausiai. Susietoji pavara turi du arba daugiau variklių, kurie susieti mechaniškai arba elektriškai. Visų variklių greitis arba apkrova gali būti palaikomi pastovūs, o gali būti palaikomas tam tikras jų greičių arba apkrovų santykis. Daugiavariklinė pavara, tokia susietoji pavara kurios keli varikliai suka bendrą veleną. Elektros pavaros dar gali būti skirstomos į tipus pagal tai koks panaudotas variklis (nuolatinės srovės, asinchroninė, sinchroninė pavara), keitiklis (tiristorinė, tranzistorinė pavaros), automatinio valdymo įtaisas (automatizuota, programinio valdymo pavara). 2) Variklių ir darbo mašinų mechaninės charakteristikos.(Kietumas, variklių mechaninės charakteristikos, darbo mašinų mechaninės charakteristikos lygtis, tipinės darbo mašinų mechaninės charakteristikos, pavaros darbo stabilumas) Variklis turi būti parinktas taip, kad jo ir darbo mašinos mechaninės charakteristikos būtų suderintos. Kietumas β=dM/dn tai dydis, rodantis sūkių dažnio stabilumą, kintant apkrovos momentui. Santykinis kietumas :. Kuo kietumas β* didesnis, tuo mažiau priklauso variklio sūkių dažnis nuo apkrovos ir atvirkščiai. Kai mechaninė charakteristika yra tiesė, β* =const. Kai yra mažėjanti funkcija β*0. Sinchroninio variklio charakteristika yra absoliučiai kieta β*= . Nuolatinės srovės nepriklausomo žadinimo ir asinchroninio varikliom natūraliosios charakteristikos, kai n, yra artimos tiesėms. Jos yra laikomos kietomis . Asinchroninio variklio β*= -1(1/sN) . Nuolatinės srovės mišraus ir ypač nuoseklaus žadinimo variklių natūraliosios charakteristikos laikomos minkštomis. Įvairių darbo mašinų mechanines charakteristikas galima užrašyti šia lygtimi: čia M0 ir MsN- tuščiosios eigos ir vardinis statiniai momentai; nN- vardinis sūkių dažnis; x=(-1)- laipsnio rodiklis, kurio vertė priklauso nuo darbo mašinos tipo. 1) Kai x=0, Ms=MsN=const, tai yra pasipriešinimo momentas nuo sūkių dažnio nepriklauso. 2) Kai x=-1, , turime hiperbolės lygtį. Tai būdinga vyniotuvo charakteristika. 3) Kai x=1, , tai tiesės lygtis: statinis pasipriešinimo momentas yra proporcingas sūkių dažniui. 4) Kai x=2, turime parabolės lygtį: statinis pasipriešinimo momentas yra proporcingas sūkių dažnio kvadratui. Tokia charakteristika paprastai vadinama ventoliatorine, nes tokios savybės būdingos daugumai išscentrinių siurblių ir ventiliatoriams. Praktiškai x rodiklis gali būti ne tik sveikasis skaičius. Jis priklauso nuo konkrečios darbo mašinos savybių. Pvaros darbo stabilumas priklauso nuo variklio ir darbo mašinos mechaninių charakteristikų pobūdžio. Jei dėl kokių nors priežasčių pakistų apkrovos momentas, sūkių dažnis arba variklio momentas, galimi du pereinamojo režimo atvejai: 1) tarkime, kad pavros, kurios mechaninės charakteristikos pavaizduotos a pav. sūkių dažnis dėl kokių nors priežasčių sumažėjo. Tuomet variklio momentas pasidaro didesnis už pasipriešinimo momentą, ir atsiranda teigiamas dinaminis momentas. Pavara grįžta dirbti buvusiu darbo režimu taškas A. 2) tarkime, kad pavaros mechaninės charakteristikos yra tokios kaip parodyta c pav. sūkių dažniui sumažėjus susidaro neigiamas dinaminis momentas. Pavara lėtėja, kol visai sustoja. Jei sūkių dažnis padidėja susidaro teigiamas dinaminis momentas. Pavaros greitis gali neleistinai padidėti. Kaip matome tam kad pavara dirbtų stabiliai, reikia, kad atsiradęs dinaminis momentas būtų priešingo ženklo, negu sūkių dažnio pokytis. Variklio ir darbo mašinos charakteristikų sankirta, kurios srityje ši sąlyga patenkinama, yra vadinama pavaros stabilaus darbo tašku. 3) Variklių įšilimas ir ataušimas. (Prielaidos taikomos nagrinėjant variklių įšilimą ir ataušimą, variklio šiluminio režimo pereinamojo proceso lygtis, laiko konstanta, įšilimo ir ataušimo pereinamasis procesas) Veikiančiame variklyje susidaro energijos nuostoliai, kurie virsta šiluma ir šildo variklį. Apytiksliai tiriant variklių įšilimą yra daromos prielaidos: 1) variklis yra vienalytis kūnas; 2) jo šilumos laidumas yra be galo didelis; 3) į aplinką išskiriamos šilumos kiekis yra proporcingas variklio ir aplinkos temperatūrų skirtumui; 4) aplinkos šiluminė talpa yra be galo didelė ir temperatūra nesikeičia; 5) šilumos atidavumo koeficientas nepriklauso nuo variklio temperatūros. Toks supaprastintas variklio šiluminis režimas aprašomas lygtimi: . Laiko konstanta parodo įšilimo spartą, ji priklauso nuo variklio masės ir aušinimo sąlygų (nustatoma iš eksperimentinės variklių įšilimo kreivės). Atjungtas nuo tinklo variklis ataušta. Jo ataušimo pereinamasis procesas aprašomas lygtimi, laikant, kad . Laiko konstanta lieka ta pati, jei variklio aušinimo sąlygos lieka tokios pat, kaip jam dirbant. 4) Variklio darbo režimai (Sl,S2,S3,S4). Priklausomai nuo darbo mašinų savybių bei technologinių procesų ypatumų variklių apkrova kinta labai įvairiai. Standartuose yra numatyti aštuoni vardiniai variklių darbo režimai S1 –S8. Išskyrus darbo režimą S1, visiems yra būdinga tai, kad darbo metu variklio šiluminis pereinamasis procesas nenusistovi. S1 yra toks ilgalaikės apkrovos režimas, kai apkrova yra pastovi ir pakankamai ilgalaikė, kad nusistovėtų variklio šiluminė pusiausvyra. Laikoma, kad dirbdamas S1 režimu variklis laiką N yra apkrautas vardine apkrova. Jo nusistovėjusi temperatūra lygi leistinajai. S2 trumpalaikės apkrovos režimui būdinga pastovi vardinė apkrova, bet darbo laikas Nyra per trumpas, kad nusistovėtų variklio šiluminė pusiausvyra. Kai variklio virštemperatūrė pasiekia, jis atjungiamas pakankamai il­gam laikui, per kurį ataušta iki aplinkos temperatūros. Leisti varikliui dirbti ilgiau arba įjungti iš naujo dar jam neataušus negalima. S3 trumpalaikės kartotinės apkrovos režimas yra vienodų ciklų seka. Kiekvieną ciklą sudaro vardinės ap­krovos režimas, kuris trunka laiką N, ir pauzė, kuri trunka laiką R ir kurios metu variklis yra atjungtas ir nejuda. Pe­riodų N ir R trukmė yra nepakankama, kad vieno ciklo metu nusistovėtų variklio šiluminė pusiausvyra, o paleidimo srovė įšilimui lemiamos įtakos neturi. S3 režimas apibūdinamas santykine įjungimo trukme, kuri išreiškiama procentais ir apskaičiuojama šitaip: Standartinės santykinės įjungimo trukmės yra 15, 25, 40, 60%. S4 yra toks režimas, kai variklis dirba trumpalaikės kar­totinės apkrovos režimu, bet jo paleidimas turi įtakos jo įši­limui. Vieno ciklo metu variklis nepasiekia šilu­minės pusiausvyros. Santykinė įjungimo trukmė (procen­tais):čia D - paleidimo trukmė. Šiuo atveju svarbu žinoti ne tik santykinę įjungimo trukmę, kurios standartinės vertės yra tokios pat (15, 25, 40, 60%), bet ir variklio įjungimų skaičių per laiko vienetą bei dažnai paleidžiamos pavaros inertiškumo ypatumus. 5. Bendros rekomendacijos pavaros variklio parinkimui. (Variklio tipas, vardinė įtampa, sūkių dažnis ir ar būtina jį reguliuoti, konstrukcijos variantas, darbo režimas). Parenkant elektros pa­varos variklį, reikia atsižvelgti į tokius jo svarbiausius pa­rametrus : 1) tipą; 2) vardinę įtampą; 3) sūkių dažnį ir ar būtina jį reguliuoti arba stabilizuoti; 4) konstrukcijos va­riantą; 5) darbo režimą. 1. Paprasčiausi, patikimiausi, mažiausios santykinės masės ir pigiausi yra vidutinės galios (iki 100 kW) asinchro­niniai varikliai su trumpai sujungtu rotoriumi. Jie gali būti naudojami pavarose, kurių greičio reguliuoti nereikia arba jį galima reguliuoti pakopomis. Asinchroniniai varikliai su faziniu rotoriumi parenkami tada, kai reikia variklį paleisti mažinant paleidimo srovę ar sklandžiai keisti greitį, tačiau nėra griežtų reikalavimų re­guliavimo tikslumui. Jie naudojami pavarose, kurios dažnai paleidžiamos ir stabdomos, keičiama sukimosi kryptis. Didelės galios pavarose, kurių greičio reguliuoti nereikia, kurios retai paleidžiamos ir dirba ilgą laiką (kompresoriai, siurbliai ir pan.), naudojami sinchroniniai varikliai. Jų me­chaninė charakteristika absoliučiai kieta, juos galima per­krauti labiau nei asinchroninius variklius, jų naudingumo koeficientas didesnis, juos galima naudoti galios koeficientui pagerinti. Mažos ir vidutinės galios pavarose, jei nereikia, kad sūkių dažnis būtų pastovus, sinchroniniai varikliai nau­dojami rečiau. Nuolatinės srovės varikliai yra brangesni, jų santykinė ma­sė yra 1,5 — 2,0 kartus didesnė nei asinchroninių variklių su trumpai sujungtu rotoriumi. Be to, jiems reikalingas nuolati­nės įtampos šaltinis. Nuolatinės srovės nepriklausomo ža­dinimo varikliai prijungiami prie tiristorinių valdomų ly­gintuvų arba nuolatinės reguliuojamos įtampos generatorių. Jie parenkami tokioms pavaroms (valcavimo staklynams, greitaeigiams liftams, popieriaus gamybos mašinoms, spe­cialiosioms tekinimo staklėms), kur reikia sklandžiai ir labai plačiame diapazone reguliuoti greitį; kai reikia, kad pavara suktųsi mažu stabiliu greičiu; kai reikia labai tolygiai pa­varą paleisti ar sustabdyti. Nuoseklaus ir mišraus žadinimo varikliai yra naudojami elektrinio transporto ir kėlimo ma­šinose. 2. Pramonės įmonėse yra trifaziai tinklai, prie kurių li­nijinės Įtampos gali būti jungiami 220, 380, 660 V žemos įtam­pos arba 3, 6, 10 kV aukštos įtampos varikliai. Paprastai mažos ir vidutinės galios varikliai gaminami žemos, o vidu­tinės ir didelės galios - aukštos įtampos. Nuolatinės srovės variklių vardinė įtampa paprastai yra 110, 220 ir 440 V, o didelės galios — 660 V ir daugiau. Kad būtų saugiau dirb­ti, rankinių elektrinių įrankių varikliai gaminami ir pažemin­tai (24, 36 arba 60) įtampai. 3. Vardinis variklio sūkių dažnis parenkamas atsižvel­giant į darbo mašinos įtaiso judėjimo greitį bei reduktoriaus perdavimo skaičių. Pažymėtina, kad dažniausiai variklių sūkių dažnis esti didesnis negu reikia darbo mašinai. Nors greitaeigiai varikliai yra ekonomiškesni (išskyrus kai ku­riuos atvejus, jų santykinė masė mažesnė ir jie pigesni), reikia dar atsižvelgti j reduktoriaus kainą ir nuostolius ja­me. Naujai projektuojamai pavarai reikia techniškai ir eko­nomiškai palyginti kelis variantus. 4. Parenkamo variklio konstrukciniai ypatumai priklauso nuo darbo mašinos savybių. Dauguma variklių gaminama su horizontaliu velenu, dalis - su vertikaliu. Kai kuriais atvejais variklis yra neatsiejama darbo mašinos dalis. Variklių normaliomis eksploatacijos sąlygomis yra laiko­ma aplinkos temperatūra +30± 10 C, santykinė oro drėgmė 35-80% ir atmosferos slėgis 84-106 kPa. Kuo daugiau skiriasi aplinkos sąlygos nuo normalių, tuo daugiau skiriasi variklio konstrukcija nuo įprastinės. Priklausomai nuo ap­linkos sąlygų ir darbo apsaugos reikalavimų varikliai gali būti: atvirieji, apsaugotieji ir uždarieji. Atvirieji varikliai tinka naudoti tik sausose patalpose, ku­riose yra normali temperatūra, nėra purvo, dulkių ar che­miškai agresyvių dujų. Jų judamos ir srovei laidžios dalys yra atviros, į vidų gali patekti pašaliniai daiktai. Apsaugo­tieji varikliai turi įvairias groteles, tinklelius ar kitokius dang­čius, apsaugančius nuo lašų, purslų, čiurkšlių ir pan. Aplin­kos oras laisvai patenka į variklio vidų. Dauguma gaminamų variklių yra uždarieji. Oro apykaita vyksta ne pro specialias angas, o tik pro gaubto, veleno ir guolių detalių nesandarumo plyšius. Hermetiškųjų variklių sandarumas esti toks, kad jie gali dirbti net po vandeniu. Sprogimo atžvilgiu saugių variklių gaubtai turi atlaikyti va­riklio viduje įvykusį dujų sprogimą, o liepsna neturi išsiverž­ti išorėn. Pagal aušinimą varikliai gali būti: natūralaus aušinimo (be specialių aušinimo įtaisų), besiaušinantieji (su savu ven­tiliatoriumi) ir nepriklausomo aušinimo. Dauguma variklių turi savą ventiliatorių, o didelės galios arba labai svarbios pavaros variklio apvijas kartais tenka aušinti specialiu at­skiru ventiliatoriumi arba kompresoriumi. Dėl to variklio santykinė masė yra mažesnė, o jo aušinimo sąlygos nepriklauso nuo greičio (kaip pirmųjų dviejų aušinimo būdų varikliuose). Parenkant variklį pagal aplinkos sąlygas, labai svarbu nepiktnaudžiauti jo specialia apsauga. Nepagrįstai parinkus, pavyzdžiui, uždarą ar hermetišką variklį, pavara be reikalo pabrangsta. 5. Kokiu režimu dirba variklis, galima spręsti iš pavaros apkrovos diagramos. Pavaros apkrovos diagrama gali būti sudaroma kaip variklio momento M(t), srovės I(t) arba ga­lios P(t) priklausomybė nuo laiko. Sudaryti tikrąją apkrovos diagramą galima tik parinkus variklį ir žinant jo inercijos momentą. Antra vertus, parenkant variklį reikia žinoti, kokiu režimu jis dirba, ir apskaičiuoti jo galią. Kai pavara dirba praktiškai pastoviu greičiu (ω=const), variklį preliminariai galima parinkti pagal jo sta­tinės apkrovos diagramą P(t) = ωMs. Jos pobūdis yra toks pat kaip darbo mašinos statinio pasipriešinimo momento Ms(t). Kai pavaros greitis nėra pastovus, sudaroma variklio apkrovos diagrama P (t), įvertinant tik darbo mašinos dinaminius momentus. Apkrovos diagrama paprastai pakei­čiama laiptuotu grafiku. Pradžioje variklis parenkamas iš katalogo pagal apytikslių skaičiavimų rezultatus - preliminariai. Po to patikrinamas jo įšilimas, perkrova ir, jei reikia, paleidimo sąlygos. Yra tokių pavarų, kuriose keliami specialūs reikalavimai jų įsisukimo trukmei. Tokiu atveju suda­romas pavaros greičio priklausomybės nuo laiko grafi­kas. Jei parinktasis variklis netenkina palei­dimo sąlygų reikalavimų, reikia ieškoti kito varianto. Dauguma elektros pavarų apkrovos diagramų yra kiek kitokios negu standartinių SI - S8 režimų. Tam, kad būtų galima parinkti vieno ar kito režimo variklį, tenka tikrąją apkrovos diagramą perskaičiuoti ir pakeisti ją ekvivalen­tiška standartinio režimo diagrama. Antra vertus, pramonė gamina daugiausia variklių, kurie yra skirti dirbti SI, S2 arba S3 režimu. Šie režimai yra laikomi pagrindiniais, ir dažniau­siai parenkamas variklis, skirtas dirbti vienu iš šių trijų re­žimų. 6. Variklio galios parinkimas esant ilgalaikei pastoviai apkrovai. (Variklio darbo režimas, apkrovos vidutinės vertės formulė, variklio tikrinimas paleidimui). Kai ilgalaikė apkrova svyruoja, laikoma kad ji praktiškai pastovi, jai pokyčiai ΔP yra nedidesni kaip 25%, tokiai apkrovai parenkamas S1 režimo variklis. Jo apkrovos vidutinė reikšmė randama iš formulės . Jai paleidimo sąlygos gali būti sunkios reikia patikrinti, ar pakankamas variklio paleidimo momentas. 7. Variklio galios parinkimas esant ilgalaikei nepastoviai apkrovai ekvivalentinės galios meto­du. (Kada taikomas, ekvivalentinės galios apskaičiavimo iš apkrovos diagramos formulė, variklio tikrinimas perkrovai ir paleidimui). Ekvivalentinės galios metodas taikomas tuo atveju, kai variklio galia yra proporcinga jo sukimo momentui. Šia sąlygą galime laikyti patenkinta, kai variklio mechaninė charakteristika yra kieta. Ekvivalentinė galia iš variklio apkrovos diagramos apskaičiuojama šitaip: parinktas variklis neperkais, jai Parinkta variklį dar reikia patikrinti perkrovai. Dažniausiai variklio veleno apkrovos momentas turi būti ne didesnis už variklio didžiausią sukimo momentą.(- perkrovos koeficientas) Asinchroninio variklio momentas yra proporcingas tinklo įtampos kvadratui. Laikant, kad tinklo įtampa gali sumažėti iki 0,9 vardinės vertės, asinchroninis variklis perkrovai yra tikrinamas šitaip:. Nuolatinės srovės variklio perkrovą riboja komutacijos sąlygos, todėl kataloguose nurodama didžiausia leistina inkaro srovė. Paleidimui varikliai tikrinami, laikant, kad darbo mašinos pradinis pasipriešinimo momentas turi būti mažesnis už variklio paleidimo momentą. 8. Elektros pavaros stabdymas priešinio jungimo būdu (du atvejai - kai M

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!