Šiukšlynai

Lietuvoje iki šiol nebuvo vieningo atliekų tvarkymo, išskyrus buitinių atliekų tvarkymą, kurį vykdo komunalinės tarnybos. Tik nuo 1993m. įsigaliojo Aplinkos apsaugos departamento paruošta atliekų apskaitos tvarka, kuri leido gauti tikslesnius duomenis apie šiukšlių susidarymą bei efektyviau atlikti jų tvarkymo kontrolės funkcijas.
1. Organinės atliekos.
2. Mineralinės atliekos.
3. Buitinės atliekos.
4. Statybinių medžiagų atliekos.
5. Gatvių ir kelių sąšlavos.
6. Fosfogipsas.
7. Antrinės žaliavos.
Diagramoje pavaizduota nepavojingų atliekų sudėtis:
Čia A – organinės atliekos, B – mineralinių žaliavų atliekos, C – buitinės atliekos, D – antrinės žaliavos, E – fosfogipsas, F – statybinių medžiagų atliekos, G – gatvių ir kelių sąšlavos , O – kitos nepavojingos atliekos.
Organines atliekas sudaro 64% mėšlo, srutų ir fekalijų, 29% maisto atliekų, 6% laukininkystės ir daržininkystės atliekų ir 1% gyvulinės kilmės atliekų. Šios atliekos galėtų neužimti bereikalingos sąvartynų vietos, jei tik būtų kompostuojamos.
Žemiau pateiktose diagramose pateikti duomenys apie nepavojingas atliekas, kurios patenka į vietinius sąvartynus ir didžiuosius sąvartynus:
Nepavojingos atliekos, patenkančios į sąvartynus bendrai Lietuvoje.
Nepavojingos atliekos, patenkančios į Klaipėdos m. Kalotės sąvartyną.
Nepavojingos atliekos, patenkančios į Kauno m. Lapių sąvartyną.
Informacijos apie atliekų poveikį aplinkai vis dar yra per mažai. Valstybės geologijos tarnyba, padedama Danijos firmos „Kruger Consult“ 1993m. padarė tyrimą, kuriuo buvo nustatyta, kad Lietuvoje yra 632 teritorijos, teršiančios aplinką. Buvo parengtas aplinkos išvalymo planas, kuriam įvykdyti reikalingi savivaldybių parengti atliekų tvarkymo planai.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 800 buitinių atliekų sąvartynų. Vien Vilniaus apskrityje jų yra 125. Dauguma – maži, net nesiekiantys 2ha ploto ir įrengti tam nepritaikytose vietose. Turima nepakankamai įrangos jiems eksploatuoti, yra daug apleistų sąvartynų. Kiekvienais metais į sąvartynus išvežama apie 1,5 mln. tonų buitinių atliekų ( stiklo, kartono, popieriaus, plastmasės,virtuvės atliekos,metalai, kitos nedegios medžiagos). Ateityje turėtų padaugėti popieriaus, kartono atliekų, o sumažėti plastmasės bei virtuvės atliekų dėl galimo pusgaminių vartojimo padidėjimo. Tai puiki galimybė sumažinti aplinkos taršą šiukšlėmis. Nes popierių galima sudeginti. Sąvartynų plotai automatiškai turėtų sumažėti.
Antrinių žaliavų sudėtį pateiksime diagrama :
A...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!