Šiuolaikinės kalendorinės šventės: tradicijos ir inovacijos. Užgavėnės

ĮVADAS
Atsigręžkim į savo praeitį, į savo šaknis. Ar daug apie jas žinome? O juk turėtume žinoti savo tautos gyvenimo būdą, pasaulėžiūra, mitologiją, apeigas, papročius, tradicijas, šventes, šokius, ratelius, tautosaką, dainas. Turim perimti ir įprasminti geriausias praeities lietuvių liaudies tradicijas ir perduoti ateinančioms kartoms. Tradicinė tautos kultūra nuo pat lopšio turėtų lydėti žmogų.
Reikšmingą vietą lietuvių liaudies buityje užėmė kalendorinės šventės su savo tradicijomis, papročiais. Kadangi stokojama autentiškų šaltinių, kalendorinių švenčių tradicijos, papročiai ir apeigos paliekami savieigai, interpretuojami. Mano tikslas – apžvelgti, kaip Užgavėnes švęsdavo mūsų senoliai.
Užgavėnės labai dinamiška šventė. Ją tikrai pajusti galima tik tada, kai įsijungiama į persirengėlių būrį. Įvairiose epochose, kiekviename krašte, kiekviename kaime- sava nuotaika, nors beveik visur vyksta, rodos, tie patys dalykai. Šią nuotaiką bent iš dalies galima pajusti iš Užgavėnių dalyvių atsiminimų. Per Užgavėnes esti žaidynės į miestų kaukių balius, kur persirengia daugiausia žydais, vokiečiais, čigonais ir kareiviais. Ten kiekvienas stengiasi kiek įmanydamas būti sąmojingas pagal savo vaidmenį. Visa govėda vaikšto nuo namų iki namų, neretai į savo pono vartus užsuka.
Vakarop, šunims didžiai loti pradėjus, važiuodavo jaunikaičių būrys su More vežime. Ją degindavo ant laužo…
UŽGAVĖNĖS- ŽIEMOS IŠLYDĖJIMAS
Užgavėnės- išskirtinė metų diena. Pastovios datos Užgavėnės neturi. Jos priklauso nuo kilnojamos Velykų šventės, todėl. kaip ir Velykos, kasmet yra vis kitu laiku, tarp vasario 5 ir kovo 7 dienos. Liaudiškuose Užgavėnių dienos papročiuose susipina tiek krikščioniškos, tiek iki krikščioniškos lietuvių kultūros elementai.
Netgi ankstyvos Užgavėnės laikomos pavasario pradžia, ir įvairiais veiksmais stengiamasi paspartinti pavasario pradžią, arimą ir vasarojaus sėją.
Reikšmingiausia Užgavėnių dalis- persirengėlių vaikštynės po sodybas. Improvizacijos, dainos, šokiai, muzika, juokas, vaišinimas blynais. Karnavalininkai pašėloję, pasivaišinę sudegina Morę. Morės deginimas- tai žiemos negandų sunaikinimas.
VALGIAI
Užgavėnės - paskutinė žiemos mėsiedo diena, per kurią daug valgoma, ypač mėsiškai. Iš pat ankstyvo ryto moterys kepa, verda. Sunkesnių darbų jau nedirbama. Net buvo sakoma, jeigu sunkiai per Užgavėnes dirbsi, tai ,, per visus metus nebus poilsio,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!