Žmogus, susidurdamas su sau lygiais žmonėmis, stengiasi juos suprasti, lygiuotis į juos, netgi juos pralenkti, t. y. socializuotis, įaugti į visuomenę. Ir juo labiau išsivysčiusi žmogų supanti socialinė, kultūrinė aplinka, tuo didesnius reikalavimus ji kelia žmogui, didėja žmogaus psichinė įtampa bei susikaupimas, savo jėgų koncentravimas tikrovei pažinti. Tada ypač aktualus tampa kito žmogaus pavyzdys, jo parama.
A. de Sent – Egziuperi akcentavo mintį, jog “žmogus yra ryšių mazgas”, kuriame susipina ryšiai su jį supančia socialine aplinka, su kitais žmonėmis. Jis negali egzistuoti ir tobulėti be ryšių su visuomene, ypač be artimų santykių su žmonių mikrogrupe, kurios narius sieja bendri tikslai, elgsenos normos principai, emocinis patrauklumas, tiesioginiai kontaktai, grindžiami simpatijomis, pasitikėjimu, prieraišumu. Tokia mikrogrupe žmogui tampa šeima.
Tačiau pastaruoju metu Lietuvos šeimų gyvenimas ypač keičiasi: dažnėja neregistruotų santuokų, daugėja nevedusių asmenų, nesantuokinių vaikų (vedybos atidedamos vėlesniam laikui), mažėja gimimų skaičius, daugėja skyrybų.
Mokslininkai šią situaciją vertina skirtingai. J. Vaitkevičius (1995) minėtus šeimoje vykstančius pokyčius vadina šeimos destabilizacija, V. Stankūnienė (2003) - transformacija, o sociologas R. Grigas (1995)- šeimos krize. Šeimos destabilizaciją Lietuvoje patvirtina ir atlikti demografiniai ir sociologiniai tyrimai (Stankūnienė, 2001, 2002, 2003; Maslauskaitė, 2004), statistiniai duomenys (Demografijos metraštis 1995, 2000, 2002). Tyrimai rodo, kad šeimos stabilumui didelę įtaką daro sociokultūriniai pokyčiai [2].
Kad žmonės būtų laimingi, būtinas tam tikras šeimos idealas. Deja, moderni šeima šiandien nebegali kokybiškai atlikti savo funkcijų, kas lemia nesėkmingą jaunų žmonių socializaciją. Šiuolaikiniame pasaulyje šeima patiria vis didesnę sociokultūrinės aplinkos įtaką, kurios padariniai: profesinės veiklos prioritetas, šeimos kūrimą atidedant vėlesniam laikui, skyrybų skaičiaus augimas, vėlyvas vaikų gimdymas, finansiniai sunkumai ir pan. Šeima - pagrindinis jaunimo socializacijos veiksnys, todėl jos nestabilumas lemia požiūrį į šeimą [3].
Jaunas žmogus, kalbant apie šiuolaikinę santuoką, skatinamas tapti vartotoju, o ne kūrėju: ekonomika remiasi vartojimu, todėl ir žmogus skatinamas kuo daugiau vartoti. Šis procesas apima ne tik materialinius produktus, bet ir žmonių santykius, dvasines vertybes. Be...
Šį darbą sudaro 4849 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!