Skoliniai esantys lietuvių kalboje

Skoliniai yra svetimos kilmės žodžiai, įvairiu kontaktų (ekonominių, politinių, kultūrinių ir kt.) keliu atėję daugiausia iš kaimyninių kalbų.
Lietuvių kalbos skoliniai gali būti analizuojami dviem aspektais: pagal kilmę ir pagal asimiliavimosi lietuvių kalboje laipsnį.
Pagal kilmę lietuvių kalbos skoliniai skirstomi į slavizmus ir germanizmus. Be jų, lietuvių kalboje yra keletas žodžių, paskolintų iš suomių, latvių ir prūsu kalbų.
Iš visų savo kaimynų lietuviai daugiausia bendravo su slavų tautomis, todėl ir pati didžiausia lietuvių kalbos skolinių dalis yra slavizmai.
Pirmieji slavizmai i lietuvių kalbą atėjo dar prieš tūkstantį metu, vadinasi, dar tais laikais, kai lietuviai ir latviai kalbėjo viena kalba. Dabar sunku tiksliai pasakyti, kiek slavizmų įvairiais laikais pateko į lietuvių kalbą. Aišku tik, kad skolinių tarpe jų procentas yra didžiausias. Slavizmai sudaro apie 1,5 % lietuvių bendrinės kalbos leksikos, o tarmėse, ypač rytinėse ir pietinėse, jų esama net keleto tūkstančių.
Patys seniausi slaviški skoliniai į lietuvių kalbą pateko iš senosios rusų kalbos. Vėliau lietuviai nemažai žodžių gavo iš lenkų ir baltarusių kalbų. Į dabartinę lietuvių kalbą daugiausia skolinių ateina iš rusų kalbos.
Dabartinėje lietuvių kalboje slavizmai vartojami įvairioms materialinio ir dvasinio pasaulio sąvokoms žymėti. Iš būdingiausių lietuvių kalbos slavizmų galima paminėti šiuos: agurkas, blynas, bulvė, botagas, grybas, košė, krienas, katilas, knyga, miestas, pipiras, pyragas, ponas, sakalas ir t.t.
Per slavus lietuviai gavo ne tik grynai slaviškus, bet ir kai kuriuos germaniškus, senųjų ir rytų kalbų žodžius.
Be slavizmų, lietuvių kalboje gana gausu germanizmų. Lietuvių kalbą labiausiai yra veikusi vokiečių kalba. Pirmieji skoliniai iš vokiečių kalbos į lietuvių kalbą pateko XIII—XIV amžiuje. Kai kurie skoliniai galėjo ateiti ir anksčiau per prūsų kalbą, nes prūsai kurį laiką gyveno kaimynystėje su gotais ir palaikė su jais tiesioginius kontaktus.
Germanizmų palyginti su slavizmais lietuvių bendrinėje kalboje vartojama maždaug 3 kartus mažiau (apie 0,5% bendrinės kalbos žodžių). Plačiai vartojami bendrinėje kalboje tokie germaniškos kilmės žodžiai: amatas, budelis, bulius, durpė, kalkės, kunigas, pinigas, skydas, vertas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!