Smulkioji lietuvių tautosaka

Lietuvių, kaip ir daugelio kitų tautų, liaudies kūrybos ištakos siekia pirmykštės bendruomenės laikus, kurių atspindžių turi visi tautosakos žanrai. Per kartų kartas keliavusi tautosaka atnešė iki mūsų dienų etines ir estetines normas, gyvenimo patirtį, išmintį. Visa tai perteikiama per amžius nugludinta savita menine forma.
Lietuvių tautosaka tradiciškai skirstoma į tris rūšis: dainuojamąją, pasakojamąją ir smulkiąją. Šiame darbe plačiau aptarsime ir panagrinėsime smukiąją lietuvių tautosaką ir jos žanrus.
Iš pradžių žodinio meno kūriniai buvo glausti, mažos formos: užteko vieno ar kelių žodžių, trumpučio posakio ir minčiai perteikti, ir jausmams išreikšti, ir klausytojui paveikti. Tik pamažu plėtėsi kūrinių apimtis.
Smulkioji tautosaka – tai patarlės ir priežodžiai, mįslės, greitakalbės, skaičiuotės, užkalbėjimai, gamtos garsų pamėgdžiojimai ir t.t.
Patarlė – pastovus vaizdingas apibendrinamojo pobūdžio posakis, kuris gyvuoja tradicijos būdu. Jos dažnai pasižymi vaizdingumu, eilėdaros pradais ir visuomet sudaro sintaksiniu atžvilgiu užbaigtą sakinį. Patarlėmis neretai ko nors pamokoma ar patariama („Būk girtinas, bet nesigirk“, perspėjama („Kas kitam kilpas spendžia, pats įkliūva“), apibendrinami įvairūs reiškiniai ar padaromos išvados („Laiko dantys aštrūs: laikas ir kalnus sugriaužia“).
Priežodžiais – laikomi pastovūs posakiai, kuriais vaizdingai apibūdinami atskiri konkretūs daiktai, reiškiniai ar situacijos. Nuo patarlių priežodžiai visų pirma skiriasi tuo, kad jais nieko neapibendrinama ir nesistengiama pamokyti. Jie dažnai nesudaro sakinio, o panaudojami kaip sakinio dalis: „Jam pro vieną ausį įėjo, pro kitą išėjo“. Priežodžiai gali įeiti į patarles, kaip stambesnius kalbinius vienetus, pavyzdžiui: „Marios iki kelių“ (priežodis) – „Girtam marios iki kelių“ (patarlė).
Daugelyje posakių patarlių ir priežodžių žymės persipina. Dažnai būna nelengva nustatyti, kur baigiasi priežodis ir kur prasideda patarlė. Atsižvelgiant į kai kurių patarlių ir priežodžių vaizdų prigimtį, jų kilmę galima sieti su tam tikromis žmonių veiklomis. Manoma, kad posakis „Jam vieno balkio trūksta“ kilęs dailidžių aplinkoje, „Visi ant vieno kurpalio siūti“ – batsiuvių ir pan. Ypač daug patarlių atsirado, apibendrinant žemės ūkio darbų patirtį, pavyzdžiui: „Senas jautis vagos negadina“, „Nelauk giedros su dalgiu,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!