Socialinės geografijos tyrimo metodai

Stebėdami įvairius geografinius reiškinius ir juos analizuodami, ieškodami atsakymų į klausimus dažniausia renkamės tinkamiausią būdą, kuri turėtų padėti rasti tinkamą atsakymą į užduotą klausimą, ar iškeltą problemą.
Socialinė geografija aprėpia ir dauguma kitų mokslų – ji nevienalytė. Kiekviena sfera turi savo tyrimo tradicijas ir metodus. Beveik visi jie dalinai taikomi ir geografijoje. Bet geografinių reiškinių pažinimui, dėl jų ypatingo sudėtingumo ne visad viskas tinka taip lengvai. Todėl praktikoje naudojami mišrūs, arba specialūs, vien tik socialinei geografijai ir jos problemų sprendimui pritaikyti, metodai. Šiuos metodus, jų panaudojimo galimybes, turėtų žinoti socialinės geografijos specialistai. Be jų geografinės studijos būtų nepilnavertės.
1. išnagrinėti svarbiausius socialinės geografijos struktūrų ir procesų metodus;
2. pateikti geografijoje naudojamus aprašymo atvejus;
3. įrodyti, kad vykdant geografinę prognozę tyrimai maišomi su būdais.
1. Socialinės geografijos aprašymo atvejai
1.1. Konstatacinis aprašymas
Jo eigoje pateikiama teritorijos charakteristika, kurios pagrindas – patvirtintų faktų konstatavimas. Ši aprašymo rūšis sąlyginai gali būti palyginama su išplėsta žemėlapio legenda
1.2. Dinaminių reiškinių, įvykių, pasireiškiančių
atskirose šalyse, rajonuose ir t.t. aprašymas.
Remiasi istorinio perimamumo (evoliucijos) principu. Jo taikymo galimybės priklauso nuo praeities aprašymų gilumo ir detalumo.
1.3. Priežasties – pasekmės ryšių aprašymas.
Visi reiškiniai, vykstantys mus supančioje aplinkoje, neatsiranda šiaip sau, iš niekur, be priežasties. Stebėdami įvykius, mes stengiamės suprasti juos, išsakyti kitiems savo nuomonę ne tik apie konkretų įvykį, bet ir apie jo priešistorę. Dėl daugelio reiškinių kilmės mes galime turėti skirtingas nuomones, ginčytis ir nesutikti, tačiau dar daugiau yra tokių reiškinių, dėl kurių kilmės niekas nediskutuoja.
Reiškinių aprašyme priežasties ir pasekmės sąvokos yra pačios svarbiausios sąvokos. Reiškinių aprašymas gali būti tiek žodinis pasakojimas, tiek ir sudėtingas matematinis modelis. Paprasčiausiu atveju priežasties ir pasekmės sąryšis formuojamas teiginiu “Jei ...., tai .... “ arba
“A sąlygoja B”. Tada nesunkai galime atskirti, kas yra priežastis, o kas - pasekmė.
Labai dažnai būna, kad vieno reiškinio pasekmė yra kito reiškinio (kitos pasekmės) priežastimi. Be to, viena ir ta pati priežastis gali turėti kelias pasekmes.
Priežasties...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!