• Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios nariai gali ir sugeba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos srityse.
• Visuomenę galima išskirti į grupes:
• Atvira - tai reiškia kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam visuomenės nariui. Piliečiai gali praktiškai dalyvauti visuomenės valdyme, politiniame šalies gyvenime.
• Išsilavinusi – tai visuomenė, gebanti skaityti, rašyti bei ugdanti gebėjimus naudotis įvairiais, tarp jų ir moderniausiais informacijos šaltiniais (informacinės technologijos priemonėmis).
• Besimokanti – tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą, taikant naujus mokymo būdus, metodus: nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis; atvirasis mokymasis; elektroninis mokymasis; skaitmeninis mokymasis.
Kada ir kur šis terminas atsirado?
• Informacinės visuomenės samprata buvo suformuluota XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje, tačiau patį terminą „Informacinė visuomenė“ 1963 m. pirmą kartą pavartojo Tadao Umesao straipsnyje apie visuomenės evoliucijos teoriją. Kiti šaltiniai šio termino autoriumi laiko Tokijo technologijos instituto profesorių J. Chajaši. Bet šiaip ar taip, šį terminą pirmieji apibrėžė Japonai.
Informacinės visuomenės kriterijai.
• Technologinis požiūris informacinės technologijos įgalina efektyviai apdoroti, kaupti, perduoti, skleisti informaciją, ją surasti.
• Ekonominiu požiūriu informacinėje visuomenėje pereinama nuo turto prie žinių ekonomikos.
• Socialiniu požiūriu informacinė visuomenė gali būti suskirstyta į tris pagrindines grupes:
• Specialistai, kurių darbas – naujų technologijų kūrimas ir diegimas.
• Informacinių technologijų taikymo specialistai, kurių darbas – taikyti, priderinti, diegti naujas technologijas įvairiose srityse.
• Informacinių technologijų vartotojai, kurie yra įvairių specialybių bei profesijų ir savo veikloje naudojasi informacinėmis technologijomis.
• Erdviniu požiūriu informacinė visuomenė traktuojama kaip pasaulinė, neribojama valstybių, regionų sienų. Informacija tampa vienodai sparčiai pasiekiama visame pasaulyje
• Kultūrinis požiūris Sparčiai plintanti informacija veikia įvairių tautų kultūras, saviti jų elementai greičiau perimami arba atmetami, suvienodėja.
Informacinės visuomenės bruožai.
• Pagrindiniai informacinės visuomenės bruožai:
• Stiprus paties piliečio noras ir gebėjimas mokytis;
• Nenutrūkstamas, nuolatinis mokymasis;
• Mokymosi priemonių ir būdų įvairovė: nuotolinis, atvirasis, elektroninis, skaitmeninis, virtualusis mokymasis;
• Nuotolinis darbas;
• Elektroninis verslas;
• Elektroninės paslaugos;
• Elektroninis valdymas (elektroninė valdžia, elektroninė vyriausybė)
Informacinės visuomenės problemos.
•...
Šį darbą sudaro 2793 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!