Lietuvos politinė kultūra ir sovietinis palikimas kultūroje

Lietuva 1990-ais metais atkūrė nepriklausomybę, kurios buvo netekusi dėl okupacijos. Tad visiškai natūralu, jog esame suvokiami kaip posocialistinis kraštas, t.y. valstybė gyvuojanti „po“ socializmo. Dėl šios priežasties sovietinio palikimo Lietuvos politinėje kultūroje klausimas yra pakankamai įdomus, aktualus ir vertas diskusijos.
Lietuvoje transformacijos laikotarpiu ivyko svarbių struktūrinių pokyčių. Pasikeite ne tik politinis krašto statusas, ekonomikos ir monetarinės politikos modelis, bet po truputį, nors ir labai nenorom ir palengva, transformuojasi ir tai, kas keičiasi lėčiausiai – politinė kultūra, kuriai galima priskirti visuomenės struktūrą, jos pobūdį, vertybes, kasdienio bendravimo normas bei nuostatas.
Nepasitikėjimas valdžia ir visuomenės institucijomis, valstybe ir net demokratija, neigiamos nuostatos teisės aktų atžvilgiu ir bandymai juos apeiti naudojantis neformaliomis taisyklėmis bei tinklais, nesugebėjimas įžvelgti skirtumo tarp viešo ir privataus, dvigubi standartai, ryškėjantis politinis pasyvumas vis dar įvardijami kaip šiandieninės Lietuvos visuomenės politinės kultūros bruožai. Be abejo, visos kaltės suversti buvusiam sovietiniam režimui negalima, tačiau nekyla abejonių, kad buvusi santvarka padarė įtaką šitokiai politinės kultūros būklei Lietuvoje.
Taigi tyrimo objektas – Lietuvos politinė kultūra.
Šio darbo tikslas – atskleisti pagrindinius Lietuvos politinės kultūros bruožus, neabejotinai besisiejančius su sovietiniu palikimu.
◦ atskleisti asmens dvilypumo bruožą, korupcijos įsigalėjimą;
◦ apibūdinti asmens priklausymo nuo valstybės ir asmeninės atsakomybės prisiiėmimo baimės aspektus.
Šiame darbe daugiausia remiamasi M. Degučio, J. Palidauskaitės, R. Riekašiaus, J. Imbrasaitės, V. Laučiaus ir kitų autorių darbais.
Darbe naudojamas aprašomasis, literatūros šaltinių analizės bei apibendrinamasis metodai.
1. POLITINĖS KULTŪROS SAMPRATA
Politinė kultūra įvairių autorių yra apibrėžiama skirtingai, iš tiesų būtų galima išskirti keletą teorinių krypčių, nagrinėjančių politinės kultūros fenomeną. Politinės kultūros sąvokos formavimuisi visų pirma didelę įtaką darė T. Parsonso veikalai. Šis kalbėdamas apie kultūros vaidmenį visuomenėje, pabrėžė jos, kaip orientacinės sistemos, reguliuojančios individo elgesį, svarbą. Kultūra, anot T. Parsonso, yra tiek psichologinis, subjektyvus fenomenas, tiek ir objektyviai egzistuojanti, visuomenės elgesį reguliuojanti sistema. Individo pasaulio dalimi ji tampa socializacijos ir internacionalizacijos dėka. Šią kultūros sampratą, kalbėdamas apie politinę sferą, pritaikė D. Eastonas....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!