Statinių konstrukcijos

1. Projektiniai apkrovų parametrai Apkrovos gali būti: a) Nuolatinis – savasis pastato ir statinio elementų svoris, grunto svoris ir slėgis; b) Laikinas (ilgalaikės ir trumpalaikės): ilgalaikės – jas sudaro pertvaros, stacionarūs įrenginiai, gaminių ir medžiagų svoris, dujų, skysčių, viralų slėgis; Poveikis, kurį sukelia pamatų , civilinių pastatų naudingo sniego ir tiltinių kranų apkrovų dalis. Laikinos (trumpalaikės) – vėjo slėgis, laikinoji kėlimo ir transporto apkrova, likusi civilinių pastatų, naudingos sniego ir tiltinių kranų apkrovų dalis. c) Ypatingos – seisminiai ir sprogimo poveikiai; d) Montažinės; KONSTRUKCIJŲ SKAIČIAVIMAS Konstrukcija Norminė apkrova Kg/m2 f (patikimumo koef.) Projektinė apkrova Kg/m2 Konstrukcinis būvis: I. Stiprumas II. Deformacija Koeficientai: 1. f = 1.1 (Savajam svoriui ir grunto slėgiui); 2. f = 1,2  1,3 (Lengvų medžiagų dirbiniai ir izoliacinės medžiagos); 3. f = 1,2  1,4 (Laikinoji apkrova); 4. f = 1,2 ir 1,3 (Vėjo apkrovai skaičiuojant atitinkamai pastatų ir aukštus statinius); 5. f = 1,4  1,6 (Sniego apkrovai). Apkrovų deriniai: • Pagrindinis derinys – nuolatinė ir laikina apkrova • Ypatingas derinys – nuolatinė, laikina ir ypatinga apkrova Sniego apkrovai skaičiuoti: S = S­0   S0 – normatyvinis sniego svoris, priklausomai nuo rajono.  - patikimumo koeficientas, priklausantis nuo stogo konfiguracijos. Vėjo apkrovos: Wm = W0  kc W0 – norminis vėjo slėgis (priklauso nuo rajonų – 3 zonų). k – koeficientas, įvertinantis vėjo slėgį priklausomai nuo aukščio. c – aerodinaminis koeficientas. 2,3. Pamatai ir pagrindai Pamatus paskiriant reikia žinoti įtempimus po pamato padu. Charakteringos grunto savybės: • Įtempimai horizontalia ir vertikalia kryptimi. Grunto pagrindiniai rodikliai: 1. Nesuardytos struktūros dalelių tankis; 2. Kietųjų grunto dalelių tankis; 3. Grunto drėgmė; 4. Grunto poringumas, plastiškumas. Grunto mechaninės savybės: 1. Grunto suspaudžiamumas, 2. Grunto stiprumas kertant. Dispersiniai gruntai deformuojasi tankėjant. Smėliai labiau sutankėja nuo dinaminės apkrovos. Moliai tankėja veikiant ilgalaikei statinei apkrovai, o nuo dinaminės apkrovos praskysta. Pamato nuosėdžio (S) priklausomybė nuo įtempimo po pamato padu: 3 fazės (įtempimų būvių ir deformacijos): I. Sutankinimo fazė – baigiasi pasiekus tankumo ribą Ry. II. Šlities fazė – baigiasi pasiekus ribinį stiprumą Ru. III. Išspaudimo fazė. N - pamato svoris; N - grunto svoris NI – laikomą galią skaičiuojant NII – pagal deformacijas Pagal deformacijas skaičiuojama: Sąlyga: 1. S  Su Pagal laikančią galią: Sąlyga: 2. NI0 (NII)  Ru – ribinio pagrindo stiprumas; c – darbo sąlygų koeficientas: 1,0 (smėliui); 0,9  0,85 (moliams, dulkingiems smėliams); n – pastato patikimumo koeficientas: 1,2 (1-os klasės pastatai) 1,15 (2-os kl. p.) 1,1 (3-čios kl. p.) (Įtempimai) P = ; (Pamato pado plotas) A = ; ; m = 20 kN/m3 (pamato ir grunto ant jo pakopos svoris); d – pamato gylis Skaičiuojamasis sezono įsalo gylis  0,7  1,2 m dfn – norminis sezono įšalo gylis; df = kh  dfn kh – temperatūrinis koeficientas, kuriuo įvertinamas pastato šiluminio režimo įtaka. kh = 1,1 (nešildomiems pastatams); kh = 0,4  1,0 (šildomi pastatai). 4. Plienas: centriškai tempiamas elementai Tempiamas plieninis elementas gali dirbti tampriajame ir plastiniame būvyje. Tampriajame būvyje deformacijos labai mažos ir proporcingos įtempimams. Plastiniame būvyje deformacijos didesnės. Konstrukcijos elemento tikrojo darbo sąlygos sutaps su nustatytomis skaičiuojant tada, kai elementas dirbs tik tampriajame būvyje ir jo įtempimai bus mažesni už takumo ribą. Skaičiuojant taip pat daroma prielaida, kad strypo įtempimai vienodai pasiskirstę visame darbo skerspjūvyje. Tempiamo elemento skaičiavimo eiga: 1. Patikrinami elemento įtempimai, jei skerspjūvis žinomas. 2. nustatomas elemento skerspjūvis ir patikrinami jo įtempimai jei žinoma tik įrąža Kai žinomas elemento skerspjūvis, jo stiprumą reikia patikrinti didžiausiai skaičiuojamajai jėgai labiausiai susilpnintame skerspjūvyje. Tikrinami normaliniai įtempimai. σ = N/ Fn ≤R N – skaičiuojamoji jėga, R - skaičiuojamasis atsparumas, Fn = Fbr – Fsus Elemento skerspjūvio plotai : neto, bruto, susilpninimo. Jei skyles elemente bus išdėstytos šachmatine tvarka, reikės rasti didžiausią susilpninimą. Kuris skerpjųvis mažesnis per 2 ar per 3 kniedžių skyles. (pjūvio 1-1, ar 2-2). Valcuoti profiliai tikrinami taip pat, kaip ir satčiakampiai elementai. Kai elemento skerspjūvis nežinomas, jis parenkamas pagal formulę: Freik = N/R * ks Čia N - skaičiuojamoji įrąža, ks = Fbr/ Fn =1,15÷1,25 – susilpninimo koeficientas kniedytoms konstrukcijoms. Parinkus profilį reik nustatyti jo prijungimą prie kito elemento ir rasti, kur jis labiausiai susilpnintas. Nustačius tikrą darbo plotą, patikrinamas elemento tvirtumas. 5. Plienas: centriškai gniuždomi elementai Gniuždomo elemento darbas panašus į tempiamo elemento darbą: Takumo riba, tamprumo modulis ir kitos plieno charakterystikos yra tokios pačios ar tempiant ar gniūždant. Gniūždomo elemento įtempimai tikrinami: σ = N/ Fsk ≤R Fsk - strypo skaičiuojamasis plotas. Jis imamas lygus bruto plotui, kai susilpninimo skyles glaudžiai pripildytos, arba lygus neto plotui, kai skyles neglaudžiai pripyldytos( jungiant varžtais). Taip tikrinami tik trumpi gniūždomi stripai. Ilgesni gniuždomi stryppai sugriūva suklupdami, esant mažesniems įtempimams už skaičiuojamajį atsparumą R. Del nepakankamo metalinių strypų pastovumo įvyksta daug avarijų. Strypų pastovumas priklauso nuo lankstumo λ, kuris lygus strypo skaičiuojamojo ilgio ir mažiausio inercijos spindulio ........ santykiui: sλ= l0/rmin Kuo didesnis lankstumas, tuo mažesnė krytinė jėga: Nkr = π2EI / l2 E – mežiagos tamprumo modulis, I – medžiagos inercijos modulis, l – strypo klupimo ilgis. Strypo krytiniai įtempimai veikiant krytinei jėgai: σkr = Nkr / F = π2EI / l2F = π2E r2 / l2 = π2E / λ2 Taigi kritiniai įtempimai priklauso tik nuo strypo lankstumo, o šis - nuo strypo geometrinių charakteristikų. Esant mažiems (λ 15 ir i>53 ir gniuždymo jėgos N pridėties taškas yra už skerspjūvio branduolio ribų. Stačiakampio skerspjūvio elementai armuojami, kai jėgos N ekscentricitetas e_3 (žr pav) plokščių pagrindinė armatūra dedama viena linkme. Jei santykis l2/l1=250mm Skersinės ir pagalbinės išilginės armatūros apsauginis sluoksnis turi būti ne plonesnis kaip lOmm, kai sijos skerspjūvio h=250mm. Tarpai tarp išilginių strypų skerspjūvyje turi būti tokie, kad tarp jų neįstrigtų stambūs betono užpildai. Pagrindiniai tempiami išilginiai strypai dažniausiai išdėstomi viena arba dviem eilėmis. Kai jie išdėstomi 3 eilėmis, atstumas tarp strypų viršutinėje eilėje turi būti ne mažesnis kaip 50mm. Paprastojo gelžbetonio sijose strypų skersmuo yra 12...32mm.Armatūra su betonu sukimba gerai ir tuomet, kai strypai yra suglausti, tik jie turi gulėti vienas virš kito,kad geriau susitankintų betonas. Prie sijų, kurių skerspjūvio aukštis h>700mm, plokščiųjų strypynų tvirtinami tarpiniai išilginiai strypai. Jų paskirtis-neleisti atsiverti pernelyg dideliems įstrižiems plyšiams sijos sienelėje. Kiekvieno tokio strypo skerspjūvio plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,1% stačiakampio ploto: šio stačiakampio aukštis lygus atstumui tarp tarpinių strypų, o plotis-pusei elemento sienelės pločio, bet ne didesnis kaip 200mm. Kai sijų skerspjūvio plotis b150mm, plokščiųjų strypynų turi būti ne mažiau kaip 2. Stačiakampio skerspjūvio sijų rišamuose strypynuose sankabos turi būti uždaros, o tėjinio skerspjūvio sijose gali būti ir atviros. Kai plotis b>=350mm, rekomenduojamos daugiaeilės sankabos.Sijų, kurių skerspjūvio aukštis h800mm,-8mm. Plokštieji strypynai horizontaliais skersiniais strypeliais, išdėstytais kas 1000...1500mm,jungiami į erdvinį strypyną. Racionaliausios įtempto gelžbetonio sijos yra dvitėjinio skerspjūvio.Dėl didelių įtempimų šitokio skerspjūvio gniuždomoji zona yra didelė.Tempiamoji zona paplatinama tiek, kad atogu joje išdėstyti įtempiamą armatūrą ir kad atlaikytų apspaudimo jėgą. Gniuždomi elementai. Vienaaukščių ir daugiaaukščių pastatų kolonos, santvarų viršutinės juostos ir kai kurie jų tinklelio strypai,arkų viršutinės juostos,stačiakampių požeminių rezervuarų sienos ir kitokios konstrukcijos eksploatuojant yra gniuždomos.Be ašinės gniuždymo jėgos N,jas veikia įrąžos M ir Q.Gniuždomų konstrukcijų skerspjūvis dažniausiai yra kvadratinis arba stačiakampis. Kai veikia dideli lenkimo momentai viena kryptimi, racionalus yra tėjinis arba dvitėjinis gniuždomų elementų skerspjūvis. Skerspjūvių matmenys yra skaičiuojami.Tačiau kad būtų patogiau betonuoti,stačiakampių kolonų skerspjūvio kraštinės ilgis turi būti ne mažesnis kaip 250mm.Liauni gniuždomi elementai yra neracionalūs,nes jų laikomoji galia labai sumažėja dėl didelio įlinkio.Todėl bet kuria linkme gelžbetoninių gniuždomų elementų liaunis λ=l0/i1,5%arba kai visas skerspjūvis yra gniuždomas ir μ>3%.Ties išilginių strypų užleistinėmis sandūromis atstumas tarp sankabų turi būti ne didesnis kaip 10d. Gniuždomo betono skersinėms deformacijoms sumažinti ir jo stiprumui padidinti skersinė armatūra dedama tankiau.Elementai papildomai armuojami spirale,žiedais arba tinkleliais,kurie gaminami iš Bp-I klasės vielos bei A-I,A-II ir A-III klasių strypų. Jų skersmuo turi būti ne didesnis kaip 14mm,nes didelio skersmens strypus sunku suvirinti ir sulenkti.Kad tinkleliai netrukdytų betonuoti ir būtų efektyvūs,atstumas tarp pavienių strypelių turi būti ne mažesnis kaip 45mm ir ne didesnis kaip b/4 bei 100mm,atstumas tarp tinklelių ne mažesnis kaip 60mm ir ne didesnis kaip b/3 bei 150mm.Stiprinant šiais tinkleliais gniuždomų elementų galus,ruožo,kuriame dedami ne mažiau kaip 4 tinkleliai,ilgis turi būti ne mažesnis kaip 10d (d-išilginio rumbuoto strypo skersmuo). Kai armuojama žiedais arba spiralėmis,jų skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 200mm. Gniuždomuose elementuose atstumas tarp išilginių strypų ašių turi būti ne didesnis kaip 400mm statmenai lenkimo plokštumai ir ne didesnis kaip 500mm lenkimo plokštumos linkme.Jei atstumas didesnis,tarp pagrindinių išilginių strypų dedami ne mažesnio kaip 12mm skersmens papildomi tarpiniai strypai,tarp kurių atstumas turi būti ne didesnis kaip 400mm.Kai betonuojant pagrindiniai strypai yra vertikalūs,mažiausias atstumas tarp jų-50mm. Jei pagal skerspjūvio kraštinę dedami tarpiniai išilginiai strypai,bent kas antras iš jų skrsiniu strypu arba sankaba surišamas su priešingoje skerspjūvio pusėje esančiu strypu. Surišamuose strypynuose bent kas antras išilginis strypas turi būti ties sulenktomis sankabų vietomis. Kai veikia dideli lenkimo momentai arba elementai palyginti labai liauni,vartojama įtemptoji išilginė armatūra.Dėl jos išankstinių įtempimų padidėja gniuždomo elemento atsparumas pleišėjimui ir standumas. 19.Gelzbetoninės perdangos Gelžbetoninės sijinės(kai plokštės guli ant sijų) ir nesijinės plokštės gali būti monolitinės, surenkamos ir surenkamos-monolitinės. Daugiaaukščių pastatų, kurių karkasas monolitinio gelžbetonio, perdangos irgi monolitinės. Tokie pastatai nėra racionalūs. Statomi siekiant architektūrinės įvairovės, kai pastatas susideda iš nedaugelio ir skirtingų tipų elementų, kai pastatas rekonstruojamas. Dažniausiai statomi pastatai su surenkamomis gelžbetoninėmis perdangomis, kai ir kiti karkaso elementai yra surenkami. Tokie pastatai yra ekonomiški, statomi sparčiai ir nepaisant metų laiko. Laikantys surenkamų sijinių perdangų elementai – rygeliai ir plokštės. Plokštės briaunuotos, tuštymėtosios plokštės – kur lygios lubos Briaunuotos plokštės, pagal geometrinę formą skirstomos į dėžines ir dvitėjines plokštes.Pagal matmenis: mažos – iki6m; vidutinės 6-12m, didelės – iki24m. Kevalinės plokštės. Matmenys 3x12; 3x18; 3x24m. Gaminamos iš B25....B45 klasės betono. Kevalinės plokštės pakyla f=(1/25....1/22)l, todel stogo nuolydis gali būt 7...9%. Perdangų sijos- naudojamos tėjinio skerspjūvio su lentynomis apačioje surenkamos sijos –rygeliai. Rygelių skerspjūvis dažniausiai yra tėjinis, aukštis – 450 ir 600 mm. Jie gali būti 6; 7,2; 9; 12; 15; 18m ilgio. Ant palyginus trumpų (iki 9m)rygelių remiamos tuštymėtosios, o ant ilgų –briaunuotos perdangų plokštės.Rygeliai gaminami iš B25...B40 klasės betono. (Nominalus pagrindinis rygelių ilgis – 6 ir 9 m. Papildomas: 3;4, 5; 7,5. ilgesni kaip 6 m armuojami tik is įtemptojo gelžbetonio. ) Surenkamos nesijinės perdangos. Paprastai susideda iš tarpkoloninių plokščių, remiamų ant kolonų kapitelių, ir vidurinių plokščių, kuriomis uždengiamos likusios angos. Surenkamos-monolitinės perdangos. Šių perdangų konstrukciją sudaro surenkami elementai ir monolitinis betono sluoksnis, sujungiantis visus elementus į bendrą visumą. Pastatai, statomi perdangų kėlimo metodu, nesijinės perdangos. – kai visos plokštės išliejamos ant grindų, su tarpais aplink išanksto sumontuotas kolonas. Po to pakeliamos i reikiamą aukštį. Vertikalaus standumo diafragmos (stulpai) dažniausiai surenkamos iš atskirų elementų – vertikalių plokščių, kurių plotis 3 ir 6m., o ilgis atitinka pastato vieno aukšto aukštį. Vertikalios diafragmų plokštės gali būt su gembėm iš abiejų pusių, iš vienos ir be gembių. Ant gembių remiamos perdangų plokštės. Stogo sijos ir santvaros. Gelžbetonio santvaros. Gelžbetonio santvarų juostų ir tinklelio forma priklauso nuo stogo profilio ir denginio bendro komponavimo. Pastatams su nuolaidžiais stogais taikomos egmentinės ir arkinės santvaros. Segmentinių santvarų viršutinė juosta gali būt laužytinė ar kreivinė. Arkinės santvaros gali būti su retu tinkleliu arba be tinklelio. Trikampės santvaros – su spyriais ar be spyrių. Pastatams su plokščiais stogais naudojamos santvaros su lygiagrečiomis juostomis, Pogegninės santvaros. Naudojamos, kai atstumas tarp kolonų yra 12m. Jos dedamos išilgai pastato ir yra tarpinės atramos denginio santvaroms arba ilgoms plokštėms. Stogo arkos. Gelžbetoninės arkos gali būti trijų šarnyrų, dviejų šarnyrų ir bešarnyrės. Pramonės pastatų denginiams daugiausia naudojamos surenkamos dviejų šarnyrų arkos. Pokraninės, pamatų ir sienų sijos. Pokraninė sija .gelžbetoninės 6 ir 12 metrų ilgio pokraninės sijos rekomenduojamos kranams, kurių keliamoji galia iki 30 tonų. ...daugiau...-metalinės sijos. Pamatų sijos klojamos ant pavienių pamatų po išorinėmis ir vidaus sienomis. Sijų ilgis, konstrukcija ir matmenys priklauso nuo atstumo tarp pamatų, jų įgilinimo ir sienos storio. Sijos remiamos taip, kad jų viršus būtų 30 cm žemiau pastato grindų. Atstumas tarp pamatų 6m – H-45cm(po išorės sienomis) , atstumas-12- h -60; 40cm. Kabančių sienų, panašiai, kaip ir pamatų, sijos remiasi ant kolonų gembių. Kolonos ir remai. Vienaaukščiuose pastatuose naudojamos tolygaus ir kintamo, apvalaus, tėjinio, dvitėjinio ir stačiakampio skerspjūvio gelžbetoninės kolonos. Jos gaminamos iš B10....B60klasės betono. Pastatuose be tiltinių kranų dažniausiai statomos stačiakampio skerspjūvio kolonos (300x300...500x700mm). pastatuose su tiltiniais kranais statomos vientisos ir spragotos kolonos su gembėm. Surenkami trijų šarnyrų rėmai daugiausia naudojami gyvulininkystės pastatų statyboje. Susided iš dviejų pusrėmių ir sudaro 18 – 21m tarpsnius. Pusrėmių skerspjūvis gali būt stačiakampis, tėjinis ir dvitėjinis. Gaminami iš B20....B30klasės betono. Armuojami sutvirtintais A-III klasės plieno strypais. Monolitiniai gelžbetoniniai rėmai. Vientarpsnių ir daugiatarpsnių monolitinių gelžbetonio rėmų konstrukcinė schema priklauso nuo jų paskirties. Monolitiniairėmai gali būti su lygiais ir laužytais rygeliais. Stambiaplokščiai pastatai. Tai dažniausiai gyvenamieji pastatai, surenkami iš stambių plokščių. Laikančios yra vidinės išilginės ir skersinės sienos, kurios sudaro vertikalaus standumo diafragmas. Išorinių sienų plokštės gaminamos horizontalios. Viensluoksnės išorinių sienų plokštės gaminamos iš B3,5...B7,5 klasių lengvojo betono, 300; 400mm storio. Išorinėje pusėje daromas 40mm sunkaus betono apsauginis sluoksnis. Trisluoksnės plokštės: du armuoto betono sluoksniai ir tarp jų – termoizoliacijos sluoksnis.plokščių storis- 150; 200mm. Vidinių sienų 160mm storio plokštės gaminamos iš B10...B25 klasės betono, armuoto minimaliai. Perdangų plokštės gaminamos kambario didumo.plokšč. storis – 160mm, betono klasė – B12,5...B25.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!