Šv. Kazimiero bažnyčia, pastatyta vienuolių jėzuitų 1604-1635 m. XVII a. II pusėje – XVIII a. I pusėje jėzuitai ją ne vieną kartą perstatė. Ši bažnyčia kartu su profesų namais (juose gyveno jėzuitų vyresnieji), nuo seno stovėjo Vilniaus centre, prie Rotušės aikštės. Po 1773 m. kai buvo uždrausta Jėzaus Draugijos veikla, bažnyčia atiteko kitoms vienuolijoms. Rusijos caro Nikolajaus I įsaku 1832 m. bažnyčia paversta soboru, du kartus buvo rekonstruota. 1919 m. šventovė ir šalia jos buvę vienuolyno pastatai vėl oficialiai perduota jėzuitams. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia atimta iš tikinčiųjų. 1961 m. nutarta ją paversti ateizmo, vėliau – Religijų istorijos muziejumi. 1988 m. bažnyčia sugrąžinta tikintiesiems, netrukus ir Lietuvos jėzuitams. 1991 m. ji iškilmingai atšventinta jau kaip Šv. Kazimiero (jėzuitų) bažnyčia.
Vilniaus vieta prie pat Rotušės aikštės bei Didžiosios Pilies gatvės, kurioje pradėta statyti Šv. Kazimiero bažnyčia, XVI a. buvo viena iš prestižinių miesto vietų, tankiai užstatyta turtingų miestiečių namais. Didžioji Vilniaus jėzuitai neblogai sutarė su miesto magistratu, neprieštaravusiu, kad jie įsikurtų kaimynystėje, nes ne visose šalyse jėzuitai savo namus statydavo miestų, juo labiau sostinių centruose.
Būtent šioje vietoje tuometinis Lietuvos jėzuitų vyresnysis Paulius Bokša 1601-1605 m. supirko miestiečių sklypus būsimosioms statyboms. Galima manyti, kad šie sklypai iš anksto buvo numatyti Vilniaus profesų namų ir jų bažnyčios ansambliui. Jėzuitai nusprendė savo bažnyčią pavadinti karalaičio Kazimiero vardu, todėl, kad jo garbinimas Lietuvoje oficialiai buvo paskelbtas popiežiaus dokumentu 1602 metais.
1604 m. Vilniuje įvyko šv. Kazimiero kanonizacijos iškilmės. Jose dalyvavo visa Lietuvos diduomenė, miestiečiai, studentai. Per iškilmes buvo perskaitytas popiežiaus dokumentas, ir pro pastatytus iškilmių vartus procesijos dalyviai nešė šv. Kazimiero vėliavą, atvežta iš Romos. Paskutinę iškilmių dieną vyko dar viena procesija, gabenusi kertinį akmenį į būsimosios Šv. Kazimiero bažnyčios statybos vietą. Tikinčiųjų minios apsuptas, kertinį akmenį iškilmingai pašventino vyskupas Benediktas Vaina. Jis pirmas pažadėjo paremti Šv. Kazimiero bažnyčios statybą. Vyskupu pasekė ir kiti dvasininkai, didikai...
Šį darbą sudaro 1471 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!