Šv. Pauliaus katedra Londone

Klasicizmas, XVII a.  XIX a. pirmosios pusės meno kryptis; XVIII a. antrosios pusės  XIX a. pirmosios pusės architektūros ir dailės stilius. Rėmėsi racionalia pasaulėžiūra, skatino kultūros sekuliarizaciją, sekė antikos menu. Klasicizmą įtakojo centralizuotos valstybės, tobulos visuomenės, socialaus piliečio idealai. Meno teorija buvo pagrįsta kanonizuota antikine estetika – buvo siekiama idealaus grožio, sukurto pagal nekintamas taisykles. Klasicizmas sudarė priešpriešą ankstesniam barokui ir vėlesniam romantizmui. Klasikinių taisyklių laikymas amžinomis, universaliomis grožio normomis vedė į akademizmą. Klasicizmas susiformavo 17-ame amžiuje Prancūzijoje.
Klasicizmo laikotarpiu miestuose buvo kuriamas taisyklingas gatvių tinklas, didelės atviros aikštės, statomi didingi visuomeniniai pastatai, rūmai. Pastatų monumentalumą pabrėžė simetrinis planas, logiška konstrukcija, tiesios linijos, saikingas dekoras. Fasadų kompozicija rėmėsi griežta orderio sistema (baroko orderis netaisyklingas, puošybiškas), eksterjero raiškingiausia dalis dažniausiai buvo portikas.
Klasicizmu naujasis stilius pavadintas dėl klasikinės architektūros formų propagavimo. Šis terminas kilo iš lotyniško žodžio classicus – pavyzdinis. Klasicistai stengėsi architektūroje atsisakyti įmantriai puošnaus, emocingojo baroko, pavienės pastato detalės laikytos antriniu dalyku, o daugiausia dėmesio teikta orderio tektonikai. Klasicistai atmetė klasikinę koloną, neturinčią realios apkrovos, siekė utilitarinės orderio funkcijos ir meninės raiškos vientisumo. Manyta, kad architektūra turi būti praktiška, ekonomiška, pastatai respektabilūs, bet paprasti, patogūs, taisyklingų formų, simetrinės kompozicijos.
Nuo XVIII amžiaus vidurio Europos šalyse didėjo prieštaravimai tarp feodalinio absoliutizmo ir augančios buržuazijos. Pagrindinis ideologinis buržuazijos ginklas buvo racionalizmas ir švietėjiška filosofija. Ypač išplito mintis, kad tik visuotinis švietimas padės sukurti gerą ir teisingą visuomeninę santvarką. Žmogaus išmintį ir protą imta laikyti didžiausiomis vertybėmis, o meną ir mokslą – veiksmingiausiomis auklėjimo priemonėmis. Idealiu meno pavyzdžiu tapo antikinė klasika. XVIII a. viduryje atsiradusi šiuolaikinė archeologija, prisidėjo prie senovės Graikijos ir Romos meno kūrinių tyrinėjimo, kas darė įtaką to meto architektams.
Antikinė architektūra nevienodai veikė Europos klasicizmą. Vienos šalys (Prancūzija, Italija, Lenkija, Rusija) labiau orientavosi į romėnišką kryptį, o kitos (Vokietija, Anglija, Švedija) – į graikišką (helenistinę). Tokią skirtingą orientaciją lėmė ne tiesioginės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!