Šviesos reikšmė architektūrinių objektų meninio vaizdo suvokime

Šviesa – vienas pagrindinių žmogaus egzistavimą palaikančių veiksnių. Iš šviesos žmogus gauna būtiną organizmui energetiką, saulės šviesa yra vienintelis natūralus vitamino D šaltinis, o architektūroje šviesa – svarbiausias erdvės, tūrio ir spalvos modeliavimo bei transformavimo elementas. Be jos nepajuntama formų ir architektūros erdvių plastika. Žymus architektas minimalistas Alberto Campo Baeza savo esė „Daugiau su mažiau“ („More with Less“) ypač pabrėžia šviesos svarbą sakydamas, jog šviesa architektūrai leidžia egzistuoti, be šviesos ji yra niekas. Tai esminė medžiaga architektūros konstrukcijoje. Šviesa yra tai, kas sukuria santykius ir sąryšį tarp žmogaus ir architektūrinės erdvės.
1. Pagal žmonių gebėjimą įsileisti ir valdyti šviesą pastatuose, išskirti ir apžvelgti atskiras architektūros epochas ir stilius.
2. Aptarti, kodėl projektuojant privalu atsižvelgti į pasaulio šalis.
3. Susipažinti su alternatyviais natūralaus apšvietimo būdais.
4. Akcentuoti šviesos svarbą architektūros meninėje raiškoje.
I. ŠVIESOS REIKŠMĖ ARCHITEKTŪROJE ĮVAIRIŲ
EPOCHŲ LAIKOTARPIAIS
Viduramžių laikotarpiu mąstytojams natūrali šviesa asocijavosi su nežemiškumu, buvo interpretuojama kaip dieviškumo ženklas, Kūrėjo valia, spinduliuojanti žmonėms. Šviesa buvo traktuojama tarsi gyvybės ir egzistencijos teikėja visam že­miškajam pasauliui, buvo savotiškas Dievo Kūrėjo ir žmo­nių tarpininkas. Bet koks švytėjimas ar žibėjimas simbolizavo vieną didžiausių vertybių - dieviškąją šviesą. Šios daikto ypatybės buvo laikomos vienomis iš pagrindinių grožio vertinimo kriterijų.
Tamsios romaninių sakraliųjų pastatų vidaus erdvės, gotikinėse katedrose įgavo visiškai naują charakte­rį, kuomet pastatų konstrukcijoms buvo imta naudoti smailioji arka. E. Nekrošienė straipsnyje ,,Šviesa architektūroje − dieviškumas ir pragmatizmas“ sako, jog didžiuliai gotikinių katedrų lan­gai, įstiklinti žėrinčiais įvairiaspalviais vitražais, vaizduojan­čiais tam tikrus religinius siužetus (žr. 1 pav.), kūrė ne tik paslaptingą, pakylėtą, visiškai atitraukiančią nuo realybės vidaus atmos­ferą, bet kartu simbolizavo ir šventųjų raštų teikiamą užtva­rą nuo išorinių negerovių, praleidžiančią į vidų dieviškąją, sielą nuskaidrinančią ir apvalančią šviesą.
1 pav. Vitražas Krokuvos Vavelio pilies ansamblio katedroje
C. Frontisi knygoje ,,Vizualioji meno istorija“ kalba, jog buvo tikima, kad vitražas perteikia žinią. Jo spalvota šviesa suvokiama kaip dangaus šviesos atspindys. Galvojama, jog šviesos savybė pereiti kiaurai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!