Tanklaivių avarijos pasaulyje

Trakų vytauto didžiojo gimnazijos Tanklaivių avarijos pasaulyje Referatas Darbą parengė: 11 kl. mokinys J. Jasiūnas Darbo vadovė: V.Kalvaitienė Trakai, 2007 turinys įvadas TORREY CANYON AMOCO CADIZ GLOBE ASSIMI EXXON VALDEZ AMERICAN TRADER HAVEN AEGEAN SEA BRAER SEA EXPRESS ERIKA PRESTIŽE Išvados ĮVADAS Dauguma tanklaivių avarijų įvyksta esant nepalankioms gamtinėms sąlygoms, dėl žmogaus klaidos ar dėl techninių gedimų. Mažesnė ar didesnė avarija, kai išsilieja nafta jau yra katastrofa. Gamtosaugininkų teigimu išsiliejusios naftos kiekis dar neparodo, kokia žala padaryta aplinkai, nes kiekvienu atveju skiriasi naftos rūšis, oro sąlygos ir teritorijos jautrumas. Avarijų, kurių metu išsiliejo nafta, skaičius 1974-2002 metais 700 tonų Bendras skaičius Susidūrimai 164 260 87 511 Užplaukimai ant seklumos 222 203 107 532 Korpuso įtrūkimai 563 77 44 684 Gaisrai ir sprogimai 150 16 19 185 Lentelėje žemiau pateikiame didžiausių avarijų nuo 1967 metų santrauką. Kai kurios šių avarijų, nors jų metu išsiliejo daug naftos, nepadarė didelės žalos aplinkai, todėl jos nelabai žinomos visuomenei (skaičiai apytiksliai, remtasi įvairiais šaltiniais) Laivo pavadinimas Metai Vietovė Išsiliejusi nafta (tonomis) Atlantic Empress 1979 prie Tobago, Vest Indija 287 000 ABT Summer 1991 700 jūrmylių nuo Angolos 260 000 Castillo de Bellver 1983 prie Pietų Afrikos 252 000 Amoco Cadiz 1978 prie Bretanės, Prancūzija 223 000 Haven 1991 Genuja, Italija 144 000 Odyssey 1988 700 jūrmylių nuo Naujosios Škotijos, Kanada 132 000 Torrey Canyon 1967 prie Anglijos 119 000 Sea Star 1972 Omano įlanka 115 000 Irenes Serenade 1980 prie Graikijos 100 000 Urquiola 1976 La Coruna, Ispanija 100 000 Hawaiian Patriot 1977 300 jūrmylių nuo Honolulu 95 000 Independenta 1979 Bosforas, Turkija 95 000 Jakob Maersk 1975 prie Portugalijos 88 000 Braer 1993 Šetlendo salos 85000 Khark 5 1989 120 jūrmylių nuo Maroko Atlanto vandenyne 80 000 Prestige 2002 prie Ispanijos 77 000 Aegean Sea 1992 La Coruna, Ispanija 74 000 Sea Empress 1996 Milford Haven, Velsas 72 000 Katina P. 1992 prie Mozambiko 72 000 Exxon Valdez 1989 Aliaska, JAV 37 000 Globe Assimi 1981 prie Klaipėdos 16 500 Erika 1999 prie Prancūzijos 15 000 TORREY CANYON 1967 m. kovo 18 dieną tanklaivis “Torrey Canyon”, pakrautas 119 000 tonų naftos, užplaukė ant seklumos netoli pietvakarinio Anglijos kranto. Pagrindinės priežastys lėmusios avariją – žmogiškosios klaidos. Kapitonas bandė plukdyti laivą siauru sąsiauriu, nepaisydamas teritorijoje esančių žvejybos laivų. Tinkamai neįvertino laivo padėties ir net nesumažino greičio jau esant neaiškiai situacijai. Kapitono sprendimą plaukti palei salas lėmė ir informacija, gauta iš iškrovimo uosto, kad reikia atplaukti iki tam tikro laiko nepraleidžiant sezoninio potvynio. Dėl naftos išsiliejimo  žuvo apie 25 000 paukščių. Tokį didelį skaičių lėmė tai, jog avarija įvyko paukščių migracijos metu. Ši nelaimė buvo pirmoji, atkreipusi visuomenės dėmesį į dispergentų daromą žalą. Tada buvo panaudoti didžiuliai kiekiai dispergentų daugiau estetiniais tikslais, o ne ekologiniais. Ilgalaikiais tyrimais buvo nustatyta, kad nafta užteršti aplinkos plotai atsigauna daug greičiau negu tie plotai, kur buvo panaudoti dispergentai. Ši katastrofa buvo lemtinga, todėl iškilo būtinybė keisti pasenusias ir sunkiai taikomas jūrines konvencijas. Tarptautinių kompensacijų už žalą padarytą užteršiant nafta tvarkai nustatyti Tarptautinė jūrų organizacija priėmė dvi konvencijas: 1969 m. tarptautinę konvenciją dėl civilinės atsakomybės už žalą padarytą užteršiant nafta (1969 CLC), 1971 m. tarptautinę konvenciją dėl tarptautinio fondo atlyginti žalai, padarytai užteršiant nafta, įsteigimo (1971 Fund Convention). Vėliau 1992 m. abi konvencijos buvo papildytos Protokolais (CLC PROT 92, FUND PROT 92), kuriais buvo padidinti kompensacijos limitai ir praplėsta pirminių konvencijų veikimo sritis. 1969 CLC nustatė griežtą tanklaivių savininkų atsakomybę ir užtikrino adekvačią kompensaciją asmenims, kurie patyrė žalą išsiliejus ar išpylus naftą iš laivų. Laivo savininkui palikta teisė riboti savo civilinę atsakomybę iki bendro dydžio, kuris priklauso nuo naftą išliejusio laivo tonažo. Pagal 1971 m. Fondo Konvenciją įkuriamas tarptautinis fondas, kuris užtikrina tokio dydžio kompensaciją už taršos žalą, kiek jos nepakanka pagal CLC konvenciją. Šis fondas palengvina laivų savininkų papildomas finansines prievoles ir numato atsakomybę už padarytą žalą ne tik laivybos pramonei, bet ir naftos kroviniu suinteresuotoms šalims. Po “Torrey Canyon” avarijos buvo stipriai suabejota Valstybių galiomis imtis tinkamų priemonių siekiant išvengti galimo naftos išsiliejimo jų teritorijoje. 1969 m. Briuselyje vykusioje konferencijoje buvo sutarta dėl naujos tarptautinės konvencijos, numatančios intervencijos galimybę atviroje jūroje avariniais užteršimo nafta atvejais (INTERVENTION 69). Konvencija patvirtino pakrantės valstybei teisę imtis atitinkamų priemonių atviroje jūroje, būtinų sušvelninti ar užkirsti kelią taršai nafta jos pakrantėse. 1973 m. Protokolas praplėtė pradinę Konvenciją įtraukiant šalia naftos ir kitas medžiagas. AMOCO CADIZ 1978 m. kovo 16 dieną tanklaivis “Amoco Cadiz”, pakrautas 223 000 tonų naftos, patyrė avariją. Lūžus pagrindiniam vairo mechanizmui laivas tapo nevaldomas ir dreifuodamas užplaukė ant seklumos prie Bretanės (Prancūzija) krantų. Pagrindinė avarijos priežastis - netobula vairo mechanizmo konstrukcija. Laivo kapitonas pripažintas kaltu, nes delsė prašyti pagalbos. Esant dideliam bangavimui nebuvo galima išpumpuoti naftos iki kol laivas lūžo pusiau ir nuskendo. Visa nafta išsiliejo į jūrą. 28,8 km pločio ir 128 km ilgio naftos dėmė užteršė beveik 320 km Bretanės pakrantės. Praėjo dvi savaitės, kol aprimo bangavimas ir buvo galima pradėti valymo darbus. Keliuose paplūdimiuose nafta įsiskverbė į smėlį beveik į 50 cm gylį. Uolėtose pakrantės vietose, kurias intensyviai skalauja bangos, nafta išsilaikė kelias savaites, o užuolankose į asfaltą sukietėjusi nafta išliko kelerius metus. Kiek žinoma ši avarija kainavo apie 282 milijonus JAV dolerių. Pusę šios sumos sudarė teismų išlaidos. GLOBE ASSIMI Su Didžiosios Britanijos vėliava plaukiojęs, Graikijos kompanijos, 170 m ilgio ir 19 630 tonų talpos tanklaivis ''Globe Assimi'' 1981 m. lapkričio 21 d. sudužo ties šiauriniu Klaipėdos uosto molu. Visas jau pakrautas krovinys (16 493 tonų mazuto) ištekėjo ir išsisklaidė uoste, šiaurinėje Kuršių marių dalyje, jūroje bei ant kranto. Klaipėdos laivų remonto įmonių ir laivų statyklos prieplaukose išsiliejusio mazuto sluoksnio storis siekė iki 30 cm, o žiemos uoste - net iki 50 centimetrų. Klaipėdos uoste buvo išsemta apie 19 344 tonų sumišusio su vandeniu mazuto. Į naftos eksporto bazę vėliau atgabenta ir perdirbta į prekinį produktą 9 065 tonų, t.y. 53,5 proc., į tanklaivį supilto mazuto. Daugiau kaip 600 t mazuto nuskendo vandenyje, ištirpo ir išgaravo. Iškasta ir išvežta į sąvartynus 600 000 t mazutu užteršto smėlio. Pagrindinė laivo žuvimo priežastis - kapitonas su įgula nebuvo pasiruošę audrai ir neįvykdė uosto vadovų nurodymo laiku išplaukti į išorinį uosto reidą jūroje. Per mažu greičiu ir per arti šiaurinio molo išplaukiantis laivas pateko ant šiaurinės seklumos, maždaug už 80 m nuo molo. Tanklaivio kapitonas paliko valdymo tiltelį ir nesiėmė jokių priemonių laivui gelbėti. Vis stiprėjant vėjui, tanklaivis judėjo šiaurinio molo link ir, atsitrenkęs į jį, perlūžo. Lapkričio 25 d., kai uraganinio vėjo greitis buvo apie 30 m/s, o gūsiuose iki 36 m/s, tanklaivio priekinė ir vidurinė dalys jau buvo visiškai sudaužytos ir nuskendusios. EXXON VALDEZ Tanklaivis “Exxon Valdez” patyrė avariją prie Aliaskos 1989 m. kovo 24 dieną. Išsiliejo 37 000 tonų žaliavinės naftos. Kapitono įsakymu laivas išsuko iš kurso, siekiant išvengti ledkalnių. Kapitonui palikus tiltelį trečiasis padėjėjas nesugebėjo grąžinti laivo į reikiamą kursą ir jis užplaukė ant seklumos. Kapitonui buvo pateikti kaltinimai, kad paveiktas alkoholio nesugebėjo tinkamai valdyti laivo. Ilgainiui nafta paveikė daugiau kaip 1760 km neištisinės Aliaskos pakrantės Ši avarija turėjo blogiausias pasekmes JAV istorijoje. Katastrofa sukėlė ant kojų žiniasklaidą ir sužadino didžiulį visuomenės susidomėjimą, nes Aliaska buvo laikoma dar nepaliestu kampeliu, kur galima rasti kitur jau išnykusių gyvybės rūšių. Valymo darbams buvo sutelktos ypatingai didelės pajėgos: 11 000 personalo, 1 400 laivų, 85 lėktuvai ir malūnsparniai. Dėl vietovės ypatingumo ir nuotolio daugelis infrastruktūros priemonių (kaip viešbučiai baržose) ir įrengimų (kaip baržos su karštu vandeniu paplūdimiams plauti) buvo pagaminti specialiai šios avarijos padariniams likviduoti. JAV Faunos ir floros tarnyba apskaičiavo, kad žuvo nuo 350 000 iki 390 000 paukščių, 3 500 – 5 500 jūros ūdrų ir 200 ruonių. Taip pat sumažėjo dalginių delfinų populiacija. “Exxon Valdez” avarija tikriausiai pati brangiausia istorijoje. Tik valymo darbams buvo išleista 2,5 milijardų JAV dolerių. O visa suma (įskaitant baudas, ieškinius) siekė 9,5 milijardus JAV dolerių. AMERICAN TRADER Viengubo korpuso tanklaivis “American Trader” patyrė avariją 1990 m. prie Kalifornijos krantų (JAV). Išsipylė 1 681 tona žaliavinės naftos. Šis palyginti nedidelis išsiliejusios naftos kiekis padarė didelę žalą jūros aplinkai. Nafta užteršė 24 km Kalifornijos paplūdimių. Jiems valyti ir atstatyti buvo išleista virš 25 milijonų JAV dolerių. Įvairioms kompensacijoms ir baudoms išleista 6 milijonai JAV dolerių. Daugiau nei 12 milijonų JAV dolerių sumokėta vietos gyventojams ir poilsiautojams už prarastą galimybę 5 savaites naudotis paplūdimiais, už kiekvieną prarastą dieną – 13,19 JAV dolerių kiekvienam asmeniui. Paplūdimiams valyti buvo naudojamos plūduriuojančios sorbento užtvaros, sorbento kempinės, jos buvo išdėliotos ir surinktos rankiniu būdu. Tokios priemonės buvo pasirinktos siekiant nedidinti krantų erozijos, kas tikrai atsitiktų naudojant sunkiąją techniką. Sorbento bumbulai buvo surišti tarpusavyje ir tempiami vandeniu surenkant naftą, kol ji dar nepasiekusi paplūdimio. Į gelbėjimo centrus buvo atvežta daugiau kaip 1 017 nafta aplipusių paukščių, 502 – žuvo. Didžiausia grėsmė iškilo rudiesiems pelikanams. Jų žuvo maždaug 1,5 % to meto populiacijos. HAVEN 1991 m. balandžio 11 d. tanklaivyje “Haven”, kuris buvo išmetęs inkarą 11,2 km nuo Genujos (Italija), kilo gaisras. Po serijos sprogimų laivas suskilo į tris dalis, išsiliejo 140 000 tonų naftos, likusi sudegė gaisro metu. Nafta stipriai užteršė prieplaukas kartu su jose stovėjusiomis valtimis ir jachtomis. Didelė naftos dėmė pasiekė ir Prancūzijos krantus. AEGEAN SEA 1992 m. Graikijos tanklaivis “Aegean Sea” trenkėsi į uolas prie šiaurės vakarų Ispanijos krantų. Iki sprogimo iš laivo evakuotas 21 įgulos narys. Po sprogimo dar 8 žmonės rasti jūroje gelbėjimosi valtyse. Išsiliejo apie 74 000 tonų naftos. Nelaimę lėmė blogos oro sąlygos. Kompensacijos reikalavimai –175 mln. eurų. BRAER Tanklaivis “Braer” petyrė avarija 1993 metais prie Šetlendo salų. Išsipylė 85 000 tonų naftos. Nelaimės priežastis – į kuro bakus patekęs vanduo, dėl to sustojo variklis ir pagalbinis generatorius. Laivas užplaukė ant seklumos ir nuskendo. Avariją lėmė aplaidumas: keli atsilaisvinę vamzdžiai denyje pramušė kuro bako liuką. Kapitonui buvo pranešta apie tai bet jis nesiėmė jokių priemonių. Vyriausiasis mechanikas nepasidomėjo, iš kur ir kodėl kuro bake atsirado vandens. Pagal išsiliejusios naftos kiekį – tai didžiausia avarija Škotijos pakrantėje. Unikalių aplinkybių dėka žala gamtai nebuvo tokia didelė kaip tikėtasi: avarijos laikas, vieta ir palankios oro sąlygos lėmė, kad dalis naftos greitai išsisklaidė vandenyje. Išlaidos susijusios su avarija – 83 milijonai JAV dolerių. Valymo darbai kainavo, palyginus, labai nedaug, daugiausia (apie 61 milijoną JAV dolerių) buvo sumokėta už žalą žuvininkystei. Paplūdimiuose buvo surinkti 1538 negyvi paukščiai SEA EXPRESS 1996 m. vasario mėn. tanklaivio “Sea Empress” avarijos metu prie Milford Haven išsiliejo 72 000 tonų naftos. Pagrindinės avarijos priežastys: • laivo kapitonas negalėjo gauti reikiamos informacijos, kada saugu įplaukti į uostą; • nebuvo pakankamos informacijos apie potvynio sroves tam, kad laivas būtų saugiai įplukdytas į uostą; • dalinė locmano kaltė dėl jo nepakankamos patirties vedant didelius tanklaivius; • netinkami ir taisytini locmanų ruošimo ir vertinimo standartai Milford Haven. Buvo užteršta daugiau nei 100 km pakrantės, turinčios draustinio statusą, svarbios žuvininkystei ir turizmui. Mažiau nukentėjo gyvūnija negu augalija. Iš karto po naftos išsiliejimo buvo uždrausta žvejyba. Buvo organizuota didžiulė valymo operacija tiek jūroje, tiek krante ir jau vasarą daugumos rekreacinių zonų estetinis vaizdas buvo atstatytas. Išlaidos, susijusios su avarija: laivo remontas - 33 milijonai JAV dolerių, krovinio praradimas – virš 15 milijonų JAV dolerių, mokestis už taršą viršijo 70 milijonų JAV dolerių. ERIKA 1999 m. gruodžio mėn. viengubo korpuso tanklaivis “Erika” perlūžo pusiau ir nuskendo 40 jūrmylių nuo šiaurės vakarinio Prancūzijos kranto. Išsiliejo 15 000 tonų mazuto, kuris užteršė beveik 400 kilometrų pajūrio. Pagrindinė avarijos priežastis – laivo korpuso konstrukcijų neatitikimas stiprumo reikalavimams. Po avarijos spaudoje “Erika” buvo palyginta su Babelio bokštu: savininkas - italas, krovinys - prancūzų, Maltos vėliava, įgulos dauguma - indai. Maltos jūrinė administracija, tyrusi avarijos priežastis, pateikė išvadas: • nors buvo pripažinta, kad laivas “Erika” yra jautrus korozijai, tačiau 1998 m. laivo remontas buvo atliktas nekokybiškai; • atlikus inspekciją nebuvo pranešta apie korozijos paveiktas svarbias laivo korpuso konstrukcijos vietas; • klasifikacijos bendrovė RINA neatsakingai atliko savo darbą ir išdavė “Erikos” gerą būklę įrodantį dokumentą prieš pat jos avariją 1999-aisiais. Išlaidos, susijusios su avarija, viršijo 180 milijonų JAV dolerių. Valymo darbams trukdė blogas oras ir didelės bangos (3-6 m). Dėl potvynio jau nuvalyti plotai buvo pakartotinai užteršiami. Po šios katastrofos ES suskubo įgyvendinti šias priemones: • uosto valstybės kontrolės griežtinimą; • 5 metų senumo ir senesnių didelio gabarito laivų patikros, pagal spec. programą įvedimą; • klasifikacinių bendrovių veiklos stebėjimo sugriežtinimą; • viengubo korpuso laivų likvidavimo spartinimą; • kompensacijų už padarytą žalą aplinkai didinimą. PRESTIŽE 2002 m. lapkričio 13 d. prie Ispanijos (Galisijos) krantų esant nepalankioms oro sąlygoms buvo pažeistas tanklaivio “Prestige”, gabenusio 77 000 tonų mazuto, korpusas. Įvyko pradinis mazuto išsiliejimas. Lapkričio 14 d. buvo evakuota laivo įgula. Tanklaivis buvo nešamas prie kranto todėl likusi komanda paleido variklį, norėdama nuplukdyti laivą tolyn į jūrą. Vibracija paspartino korpuso skilimą, todėl variklį teko išjungti. Vėliau pagerėjus oro sąlygoms tanklaivis buvo nutemptas į jūrą. Lapkričio 19 d. laivas perlūžo per pusę ir nuskendo 137 jūrmylių nuo kranto atstumu į 3 600 metrų gylį. Katastrofa įvyko prie Ispanijos nacionalinio parko, kuriame yra tarptautinės svarbos šlapžemių (saugomų RAMSAR konvencijos), judančių kopų, smėlio lagūnų, upelių su plačiomis pelkėmis. Teritorija išsiskiria gausia flora ir fauna, endeminėmis rūšimis. Pažymėtina, jog nuskendęs laivas guli netoli Galisijos bankos, kurią buvo pasiūlyta 2003 m. įtraukti į OSPAR konvencijos saugomų jūros teritorijų sąrašą. Galisijos vandenys, pasižymintys gausiais bestuburių, žuvų ištekliais – labai svarbus pragyvenimo šaltinis vietiniams gyventojams. Daugiau nei 60 % šių gyventojų verčiasi žvejyba, augina moliuskus, vėžiagyvius. Rajonas svarbus ir tarptautiniu mastu. Kasmet Europoje parduodama apie 3 milijonai tonų Galisijos midijų produkcijos. Dviejų savaičių bėgyje po tanklaivio “Prestige” avarijos, Ispanijos krantus buvo pasiekę apie 9000 tonų naftos. Daugiau nei 300 km ilgio Galisijos pakrantė buvo padengta nafta, užteršti paplūdimiai, šlapžemės. Išsipylusi nafta užteršė svarbius moliuskų auginimo, žuvų maitinimosi teritorijas, žuvų nerštavietes, sunaikinti žuvų ikrai bei lervos. Teigiama, kad smarkiai nukentėjo komerciškai svarbios žuvų rūšys, kaip otai. Visa tai neigiamai atsiliepė žmonėms, ypač vietiniams gyventojams, kurie verčiasi tik žvejyba, moliuskų auginimu. Dešimtys tūkstančių žvejų neteko darbo, uždraudus žvejybą 915 km Atlanto pakrantės ruože. Išsipylus naftai žuvo apie 15 000 paukščių, tarp jų ir nykstančių (pvz., Balearų audrapaukštis). Susirūpinta ir netoliese esančių ryklių, delfinų, ruonių, vėžlių dauginimosi, augimo rajonų. Naftos surinkimo darbams skirtais laivais, o taip pat žvejų pagalba iš vandens surinkta virš 12 000 t naftos, o sausumoje savanoriai ir samdomos komandos surinko apie 7000 t šių teršalų. Nepaisant didelių pastangų avarijos pasekmėms likviduoti, mokslininkai teigia, kad pasekmės Galisijos ekosistemai bus jaučiamos 5 - 10 metų, ar net ilgesnį laikotarpį. Ispanijos valdžia žalą aplinkai įvertino 42 milijonais eurų. IOPC Fondas apskaičiavo limitą kompensacijoms - 178 milijonai JAV dolerių, tačiau manoma, kad visuma pretenzijų sieks milijardą JAV dolerių. Galisijos pakrantės bendruomenės norėtų žinoti, kas jiems kompensuos už sunaikintą aplinką ir ūkį. Jos reikalauja nedelsiant imtis veiksmų, kad tokios katastrofos nebepasikartotų. Kai tūkstančiai tonų naftos išsilieja iš laivo, kuris plaukioja su patogia Bahamų vėliava, yra Liberijos kompanijos nuosavybė, eksploatuojamas Graikijos kompanijos, naudojamas Rusijos prekybos nafta kompanijos, įsikūrusios Šveicarijoje ir vykdo prekybą tarp Latvijos ir Singapūro, tai katastrofa tarsi patvirtina šalių valdžių bejėgiškumą reguliuoti globalizuotą pramonę. Europos Komisija ruošia įvairias iniciatyvas: • pirmalaikis Europos saugios laivybos agentūros steigimas; • atidus klasifikacinių bendrovių darbo tikrinimas; • transeuropinio duomenų apsikeitimo tinklo, laivų eismo tikrinimui, steigimas; • laivų, neatitinkančių saugios laivybos reikalavimų, sąrašo publikavimas; • prieglobsčio vietų į nelaimę patekusiems laivams nustatymo Europos vandenyse spartinimas. Nors šiuo metu daugiausia yra vienasienio korpuso naftos tanklaivių, keliančių grėsmę aplinkai, Europos Sąjunga numačiusi palaipsniui iki 2015 m. uždrausti tokio tipo tanklaivių plaukiojimą Europos vandenyse (tai galioja ir JAV). Tuo tarpu tokių kaip “Prestige” (26 metų senumo) tanklaivių, pagal MARPOL konvencijos reglamentus, numatyta atsisakyti iki 2005 m. Po “Prestige” avarijos ES siekia uždrausti plaukioti bei transportuoti krovinius Europos vandenyse 66 laivams. NAUDOTA LITERATŪRA http://mitglied.lycos.de/pketchera/ http://www.msa.lt/

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!