Teisėkūra ir jos teisinis reglamentavimas Lietuvoje

...
vardo pirma raidė, pavardė)
… … … … … … … … … …
(parašas)
VERTINIMAS: … … … … … …
Vilnius, 2004
Įvadas
Rašydamas šį rašto darbą pasirinkau tikslą trumpai apžvelgti teisėkūros sampratą, teisėkūros rūšis bei teisėkūros subjektą. Dėstomojoje dalyje apžvelgsiu teisėkūrą bei teisinį reglamentavimą Lietuvos Respublikoje. Tačiau įvade trumpai norėčiau apžvelgti Lietuvos teisės bei teisėkūros raidą pradedant nuo Lietuvos valstybės atsiradimo ir baigiant šiomis dienomis.
Nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikų teisė Lietuvoje užėmė vieną iš svarbiausių valstybės kūrimosi ir jos piliečių gyvenimo reguliavimo sričių. LDK laikais Lietuvos valstybėje iš pradžių buvo susiformavusi paprotinė teisė, valstybės valdovo aktuose užsimenama, kad vadovaujamasi senaisiais papročiais. Laikui einant atsirado rašytinė teisė, kur valstybės valdovo ar kitos kompetentingos valstybės institucijos aktuose aiškiai išdėstomas įteisintas senas arba įtvirtintas naujas visuomeninio santykio teisinio reguliavimo turinys ir tvarka. Atsirado privilegijų teisė, kaip viena iš rašytinės teisės formų, o vėliau buvo kuriami visai nauji teisės aktai, reguliuojantys naujus susiformavusius santykius, įvardyti nutarimais ir nuostatomis. Vystantis valstybei atsirado poreikis naująją privilegijų ir nutarimų bei nuostatų teisę sisteminti ir pagaliau kodifikuoti. Taip susiformavo kokybiškai naujas teisės raidos etapas, kur pirmasis kodifikuotas šaltinis buvo 1468 m. Kazimiero teisynas. Vėliau sekė kiti rašytinės teisės šaltiniai: Magdeburgo teisės sistema, Pirmasis Lietuvos statutas (1529 m.), Antrasis Lietuvos statutas (1566 m.) bei Trečiasis Lietuvos statutas (1588 m.).
Taigi rašytinės teisės raida nuo LDK privilegijų teisės ir kodifikuotos, arba statutų teisės išsivystė iki Seimu priimamų teisės aktų, vadinamų konstitucijomis.
1918 metais Lietuvos Taryba vasario 16 d. paskelbė aktą, „atstatantį nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“. Vasario 16-osios aktas tapo svarbiausiu XX a. antrajame dešimtmetyje atkurtosios Lietuvos valstybės konstitucinę reikšmę turėjusiu aktu, kuriuo iš esmės remiasi pats moderniosios Lietuvos valstybės buvimas ir visi vėlesnieji – laikinieji ir nuolatiniai – jos konstituciniai dokumentai.
1918 m. lapkričio 2 d....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!