Tepimas ir aušinimas atliekant tekinimo darbus

Apdirbant metalą pjovimo būdu, į apdirbimo zoną tiekiami tepimo – aušinimo skysčiai ir medžiagos. Dėl to padidėja pjovimo įrankio patvarumas, pagerėja apdirbtojo paviršiaus kokybė, sumažėja pjovimo jėgos ir naudojamas galingumas, sumažėja detalės deformacijos (nes išsilygina detalės temperatūra), pagerėja drožlės pašalinimo sąlygos.
Tepimo – aušinimo medžiagos skirstomos į tris grupes.
1.Skystos – muilų, aliejų ir mineralinių elektrolitų tirpalai vandenyje, vandeninės emulsijos, augaliniai ir gyvuliniai aliejai, mineralinės alyvos, žibalas ir kt.
2. Dujinės – angliarūgštė, azotas ir kitos dujos, tepimo – aušinimo skysčių dulkės (rūkas), putos ir garai.
3. Kietosios – parafino, vaško, grafito, muilo, vario, aliuminio ir kitų medžiagų milteliai.
Dažniausiai vartojami tepimo - aušinimo skysčiai, nes jie geriausiai tenkina išvardytus reikalavimus. Juos galima suskirstyti į du pogrupius: pirmąjį – skysčius, kurie labiau aušina negu tepa, ir antrąjį – skysčius, kurie labiau tepa negu aušina.
Pirmojo pogrupio tepimo – aušinimo skysčiai dėl didelės jų specifinės šilumos naudojami, kai reikia padidinti pjovimo įrankio patvarumą, o apdirbtojo paviršiaus šiurkštumui nekeliama didelių reikalavimų, pavyzdžiui, apdirbant metalą rupiai ir pusiau glotniai. Prie šio pogrupio priskiriami mineralinių elektrolitų vandeniniai tirpalai (natrio nitrito, skysto stiklo bei emulsolių vandeniniai tirpalai, natrio šarmas).
Antrojo pogrupio tepimo – aušinimo skysčiai naudojami glotniai apdirbant ir išbaigiant metalą. Jie sudaro geras pjovimo sąlygas, nes gerai tepa pjovimo zoną. Šie skysčiai menkiau aušina, bet tai nelabai svarbu, nes glotniai apdirbant šilumos išsiskiria palyginti nedaug.
Pjaunant metalą, tepimo – aušinimo skysčiai pjovimo zonoje ant įrankio ir ruošinio sudaro labai ploną plėvelę (molekulių storio eilės), kuri išsilaiko dideliame slėgyje ir aukštoje temperatūroje. Tačiau, kai pjovimo temperatūra pasidaro didesnė kaip 5000 C, pradeda skilti tepimo – aušinimo skysčio anglies junginiai, ir aušinimo efektyvumas mažėja. Be to, aukštoje temperatūroje oro deguonis aktyviai oksiduoja angliavandenius. Tyrimais nustatyta, kad pjovimo zonoje tose vietose, kuriose liečiasi paviršių nelygumų keterėlės, susidaro labai didelis slėgis, o įdubose atsiranda vakuumas. Tepimo – aušinimo medžiagos dalelės įsiurbiamos į šias tuštutėles ir tuo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!