Tragiškumas ir komiškumas

Įvadas.
Šiame referate apžvelgsiu dvi estetikos kategorijas – tragiškumą ir komiškumą, įsigilinsiu į jų sąvokas ( kurios pateikiamos žodynuose ), panagrinęsiu tų sąvokų sampratą visuomeniniame gyvenime. Taip pat pateiksiu filosofų požiūrį į šias dvi estetikos kategorijas.
Tragiškumas ir komiškumas.
Komiškumas – estetikos kategorija, pajuokos forma, išreiškianti istoriškai sąlygotą tam tikro socialinio reiškinio, žmonių veiklos ar elgesio, jų įpročių ir papročių neatitikimą ( visišką arba dalinį ), objektyvios dalykų eigos ir pažangių visuomeninių jėgų estetinio idealo.
Tragiškumas – estetikos kategorija, reiškianti laisvės ir būtinumo dialektiką, visuomenės vystymosi , asmens ir visuomenės prieštaravimus, grožio kovą su bjaurumu.
Abi sąvokos – tarsi prieštaringi poliai, kurių egzistavimo socialiniame gyvenime neįmanoma išvengti. Lengviausia apie tragiškumo ir komiškumo sąvokas kalbėti remiantis literatūriniais kūriniais ir filosofiniais veikalais.
Eschilo „Prometėjaus“ turinys ir tikroji siela – atšiaurus menininko išdidumas. Prometėjo sakmė yra pirmykštė visų asiriškų tautų bendruomenės nuosavybė ir dokumentas, liudijąs jų polinkį į giliamintiškumą ir tragizmą. Čia randamas etinės pesimistinės tragedijos pamatas : žmogiško blogio, - žmogiškosios kaltės ir jos sukeltų kančių – pateisinimas. Daiktų esmėje glūdinti nelemtis, pasaulio slypintis prieštaravimas jam atsiskleidžia kaip skirtingų pasaulių susimaišymas, pvz: kaip susimaišymas dievų ir žmonių pasaulio , kurių kievienas individas yra teisus, tačiau, kaip egzistuojantis greta vienas kito, turi kentėti dėl savo individuacijos. Individas , herojiškai verždamasis į visuotinybę , mėgindamas įveikti individuacijos rėmus ir tapti Vienintele pasaulio esybe, savo kūnu patiria visuose daiktuose slypintį pirminį prieštaringumą, t.y. nusikalsta ir kenčia.
Apskritai kalbant, tragizmu reiškiasi tam tikrame etape nesutaikinami prieštaravimai tarp istoriškai būtino reikalavimo ir praktinio negalimumo jį įvykdyti. Priešingai idealistiniam tragizmo esmės aiškinimui , kad tragizmas esąs žmogaus egzistavimo beviltiškumas, estetika pagrindine tragiškų įvykių priežastimi laiko priešingų socialnių jėgų susidūrimą, kurį sukelia visuomenės vystymosi dėsniai. Tragiška situacija susidaro tuo atveju, kai atskiri senosios visuomeninės santvarkos atstovai įsisąmonina savo klasės pasmerktumą, bet nesugeba nutraukti ryšių su ja ir pereiti į naujos klasės pozicijas, kuriai priklauso ateitis. Tragiški...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!