Lokomotyvų stabdžių sistema

Pirmieji stabdžiai panaudoti judančiame sastate buvo rankiniai. Reikšmingas žingsnis vystant stabdžių techniką buvo žengtas 1847m, tada buvo pasiūlyti automatiniai nepertraukiami stabdžiai (automatiniais laikomi stabdžiai suveikaintys nutrūkus oro magistralei, nepertraukiamais – stabdžiai sujungti į vieną sistemą ir valdomi iš vieno pulto). Pirmieji tokie stabdžiai buvo mechaniniai. Jie buvo valdomi ištemptu išilgai traukinio trosu, išsiskyrę grėmiozdiškumu ir nebuvo pritaikyti darbui ilguose traukiniuose.
1869m atsirado pirmasis neautomatinis stabdys, veikiantis suspaustu oru: išilgai traukinio buvo nutiesta oro magistralė, prie kurios kiekviename vagone buvo prijungtas stabdžių cilindras. Leidžiant suspaustą orą iš pagrindinio rezervuaro, per 3 padėčių kraną, į oro magistralę vykdavo stabdymas, o išleidžiant orą – atleidimas. Šitas stabdis buvo nepertraukiamas, bet neautomatinis, nes atjungus oro magistralės rankoves prarandama stabdymo galimybė.
1872m D. Vestengauzas išrado tobulesnį automatinį orinį stabdį. Jis pasižymėjo tuo, kad kiekviename vagone buvo oro skirstytuvas ir suspausto oro atsarga rezervuare. Tuo pat metu, kaip ir pniaumatiniai stabdžiai, buvo konstruojami ir elektro-pniaumatiniai.
Pirmieji bandymai, naudojant orinius stabdžius, Rusijoje buvo atlikti 1876m. Praktiškai stabdžių sistema su trigubais, greitai veikiančiais, vožtuvais pradėta naudoti keleiviniuose traukiniuose nuo 1890m, o krovininiuose vagonuose po 1917m.
1923m. Maskvos stabdžių gamykloje buvo pagaminti pirmieji oro skirstytuvai, kurie buvo pagaminti pagal rusų išradėjo Kazancavo projektą. 1932m vietoj Kazancavo oro skirstytuvo atsirado oro skirstytuvas nr. 320 (M-320), sukonstruotas ruso Matrosovo ir buvo gaminamas iki 1953m. 1953m buvo pradėta gaminti oro skirstytuvas nr. 135 (MT3 – 135), 1959m – nr. 270 – 002, 1967m – nr. 270 – 005, o nuo 1978m – nr. 483 – 000. Elektro – pniaumatiniai stabdžiai elektro – traukiniuose rusijos geležinkeliuose naudojami nuo 1948m, o nuo 1958m naudojami keleiviniuose traukiniuose (lokomotyvuose).
Nuo 1947m Rusijos geležinkelio parke buvo pradėta diegti automatinė svirtinė stabdžių reguliavimo sistema. Pradžioje buvo naudojami Alybino reguliatoriai (keleiviniuose), po to nuo 1958m iki 1963m – vežimėliniai reguliatoriai nr. 276. Nuo 1963m labiau patobulinti reguliatoriai nr. 536, o nuo 1974m – nr...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!