Vaikystė XIX amžiuje

Vaikystė – tai pats nuostabiausias žmogaus gyvenimo etapas pilnas nerūpestingumo ir pažinimo džiaugsmo. Vaikystė XIX a. skiriasi ir tuo pačiu panaši į vaikystę XXI a. Skirtumas tas, kad dabar vaikai turi viską, vertinami kaip asmenybės, o XIX a. vaikus dažnai lydėdavo nepriteklius, žaislų trūkumas, vaikai nuo mažų dienų buvo „statomi“ prie darbų. Panašumas : vaikų išdaigos, nerūpestingumas.
Atsakymų savo uždaviniams ieškosiu garsių XIX a. lietuvių rašytojų biografijose, bei lietuvių literatūros kūriniuose.
Vaikystė yra gražiausias ir dažnai geriausias žmogaus gyvenimo laikotarpis. Ji kupina emocijų, ieškojimu ir atradimu, neužmirštamu minučių ir įspūdžiu. Vaikystė prabėga kaip trumpa akimirka, bet palieka ryškų pėdsaką žmogaus gyvenime. Mažylis mokosi žengti pirmuosius žingsnius, tarti pirmuosius žodžius, suprasti aplinkinį pasaulį jame vykstančius reiškinius, save, žmones.
Vaiko gyvenimas turtingesnis už suaugusiųjų. Tai natūralus ir nenugalimas veržimasis į pasaulio pažinimą, į tobulėjimą. Vaikas aktyvus ir nenurimstantis, kupinas naujos energijos ir nuolat siekiantis pasinerti į pažinimo paslaptis. Jis mokosi būti suaugęs, savarankiškas, mokosi elgtis su artimaisiais, gyvąja gamta. Vaikas toks pat žmogus kaip ir mes, suaugusieji, tik jis dar mažas, tik jo emocijos stipresnės, įspūdžiai gilesni, vidinis pasaulis spalvingesnis bei tyresnis ir nepalyginti turtingesnis negu suaugusiųjų. Kiekvienas iš mūsų jaučiame vaikystės dvasią ir į ją sugrįžtame keletą kartu: pirmą kartą - su savo vaikais, o antrąkart - su anūkais. Taip nuostabios vaikystės akimirkos ateina į mūsų gyvenimą kiekvieną kartą kitaip. Skirtumas tas, kad vaikas pats tai išgyvena, o suaugusysis sugrįžta į savo praeitį - vaikystę ir tik tada suvokia jos romantiškumą, paslaptingumą, tyrumą ir autentiškumą. Suaugęs žmogus mokosi sugrįžti įvaikystę, nes jo požiūris į žmogų ir aplinkinį pasaulį jau gerokai pakoreguotas, patikslintas, įgijęs kitokį atspalvį.
Žmogaus gyvensenos formavimuisi labai ryškią įtaką daro ankstyvosios ir pirmosios vaikystės tarpsnis ("kodėlčiuko" amžius). Intensyviai rutuliojasi šio amžiaus vaiko psichika, motorika, tikrovės pažinimas, kaupiasi socialinė patirtis. Vaikams būdingas imlumas, nervu sistemos labilumas, didelis prisirišimas prie tėvu Jų elgesio ir gyvensenos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!